Vaikas su galva daužosi i grindis!?

Labas vakaras,

Mano vaikas daznai dauzosi su galva i grindis ar i siena. Paskui verkia... Nezinau kaip reagoti... Kai kreipiu demesi, tada dazniau tai kartuojasi, o nekreipti negaliu. Jam yra 1.3 m. jis taip daro jei nori valgyti, ar koks nors jam netinkatis garsas, ar siaip kai ka nors neauna... Kaip galima pakeisti sia situacija?

Aš ne psichologė, bet parašysiu, ką žinau apie tai. Jūsų vaikas 1 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikui yra normalu įvairias emocijas išreikšti visu kūnu. Net ir suaugę žmonės emocijas reiškia visu kūnu - tik daug santūriau. O vaikai tai daro taip kaip jiems priklauso daryti - jie „nesuka sau galvos“ ar per daug ar per mažai judina rankas, kojas, galvą ir kaip jie tai daro.

Tai štai vat tas „galvos daužymas“ arba viso kūno išsirietimas yra normali vienerių metų vaiko emocijos išraiška. Jūs pati pastebėjote kada tai būna - kai jis alkanas, kai kas nors jam nepatinka, kai jis nepatenkintas.

Pasakyti žodžiais jis to negali, nes jo smegenyse dar neišsivystę tam tikros smegenų struktūros. Valdytis jis irgi dar negali dėl tos pačios priežasties - jo smegenų raidos stadija jam to neleidžia. Pajutęs ką nors nemalonaus ar negero jis spontaniškai tai išreiškia taip, kaip jam išeina - ir čia tik mums, suaugusiems, iš šono tai atrodo baisu, mes galvojame „siaubas, jis tranko galvą“. O iš tikrųjų vaikas nė negalvoja, kad „patrankysiu dabar galvą“. Jam tiesiog taip gaunasi dėl juntamos kažkokios intensyvios emocijos. Konkrečiai jūsų atveju tai alkis, pyktis, susierzinimas, kažkokie nepatogumai.

Situacijos kažkaip ypatingai keisti nereikia, reikia jums tik išmokti kaip teisingai reaguoti į tokias vaiko reakcijas. Jei jūs matote, kad jis tai daro dėl alkio - tai ir pasistenkite kuo greičiau tą priežastį pašalinti. Jei dėl kažkokio įgąsčio ar susierzinimo - prieikite, būkite su juo, įvardinkite jam ką jis jaučia (sakykite pvz. „matau, kad tave labai išgąsdino (supykdė, suerzino....) kažkas“. Arba „tau dabar labai pikta (baisu, neramu, tu pavargęs, alkanas....ir t.t.). Aš su tavim, būsiu su tavim, kol nusiraminsi....“ ir t.t.

Dar labai geras būdas situacijos išvengti - tai prevencija. Kokybiškas mamos dėmesys, kurio tokio amžiaus vaikui reikia nuolat. Ir nesistebėkite, jei tokio amžiaus vaikui vos mamai dingus iš akiračio kyla kokie „priepoliai“.

O ko nereikėtų daryti - jokiu būdu nesakykite taip: „ko tu čia trankai galvą?“, „ko čia bliauni?“, „Nusiramink“, „Baik ožiuotis“, „Oho, kas čia dabar?“, „Oi koks tu blogas vaikas“ ir panašiai. Tokiais pasakymais jūs atstumiate vaiką emociškai ir jį žalojate jau nuo mažumės.
Taip pat jokiu būdu neleiskite taip kalbėti aplinkiniams - o tokių kaip žinia pilna - parduotuvėse, šeimoje, giminėse, parkuose, kavinėse ir t.t. Jei tik kas bandys auklėti be jūsų leidimo jūsų vaiką aiškiai ir garsiai jiems pasakykite „prašome mūsų netrukdyti“. O jei kas nors iš aplinkinių priėjęs su užuojauta ir empatija pasakytų „vaikutis pavargo, jam negera ....“ - trumpai padėkokite.

Taip pat kaip prevencija jums padėtų savo kaip mamos kvalifikacijos kėlimas - domėkites kaip vystosi vaikai, kokia yra jų raida, kas yra aktyvusis klausymasis ir prieraišioji tėvystė, domėkites kas yra smurtas ir koks jis gali būti ir kt. Šitų visų dalykų jums labai prireiks ateityje.

Sėkmės

Bet koks reagavimas i vaiko isterija yra neigiamas. Paprasciausiai reikia visiskai nereaguoti. Nei musti, nei glostyti vaiko negalima. Tik kai jis pats nusiramins, galima duoti atsigerti vandens. Artistui reikia ziurovu, kai ju nebus, jam bus neidomu taip elgtis.

Vienerių metų vaikas nėra ir negali būti isterikas.

Nu dar ka beprigalovosi.

Klausi?

Atsakau: yra dar tau kur tobulėti. Vaikus, žmones vadini artistais, isterikais ....

Kaip tu pati manai?

Na ne visus kulturos ismoke. Ka darysi. Norejosi paprasciau viska isdestyti. Kie suprantu, cia forumas ir savo mintis galiu destyti kaip ismanau. Tai tiesiog patikrintas faktas. Tik nekreipiant demesio, tokiu reakciju galima ramiai atsikratyti.
O kuo taip tamstos demesi patraukiau?

Patraukei, nes matau, kad tau svarbu, tu tuo domiesi, bet šiek tiek ne tuo keliu eini. Apsidairyk gal, nes tiesa ir pasaulis slypi ne vien tame, ką mes išmokstame ir sužinome.
Kitas dalykas - aš suprantu, kad žmogus yra visai ne tai, ką jis parašo internete, nes tai - tik mažytė dalelė jo šešėlio.
Ir tikiu, kad kada nors tu „pagausi“ apie ką aš čia parašiau.

O mintis be abejonės - žinoma, kad gali dėstyti kaip išmanai. Bet taip pat nesistebėk, kad kiti jas stengiasi patikslinti velgi kiekvienas pagal savo supratimą

Na, teisinas tik tas, kuris jauciasi kaltas.

Oho, tu dar ir puiki manipuliuotoja - pirma paklausei, o kai nuoširdžiai atsakiau - smogi klišėmis. Puiku

Paskaiciau tavo postus. Pasirodo kibti i zmones, kurie papriestarauja tavo nuomonei yra klasika. Tai geriau nebegadinkim viena kitai nervu.

Dėkoju už dėmesį.

Palinkėsiu tau vieno - neapsišaukinėk labai patyrusia profesionale, nes tu tokia nesi, jausk atsakomybę patarinėdama šiame skyrelyje (ir kitur beje), atsakingai rink žodžius, kad nepastūmėtum kitų į klaidingus pasirinkimus. Iš tavo postų matosi, kad tau dar labai trūksta kompetencijos daugeliu klausimų.

Kita vertus, koks man skirtumas ką tu rašai - galbūt taip ieškai kažkokio savo problemos sprendimo. Taigi, į mano palinkėjimą žiūrėk tik kaip į palinkėjimą, o savo ateitį mes kuriame patys.