QUOTE(ooo @ 2011 05 21, 22:21)
niekada nenorejau teketi. jau 16-os budama pareiskaiu, kad busiu senmerge
is ko aplinkiniai skaniai pasijuoke, nes vyrisko demeso jau tada tiek gaudavau, kad kompleksavau del to baisiausiai
su laiku juokeliai vis tilo, tilo, kol pasikeite i susirupinima, negi as taip ir netekesiu is tikruju
su laiku priesiskumas santuokai isnyko - dabar ziuriu i tai abejingai.
gerai, kad mano tevai del vestuviu niekada negrauze. grauzia del anuku



su laiku juokeliai vis tilo, tilo, kol pasikeite i susirupinima, negi as taip ir netekesiu is tikruju

su laiku priesiskumas santuokai isnyko - dabar ziuriu i tai abejingai.
gerai, kad mano tevai del vestuviu niekada negrauze. grauzia del anuku

Ir man kazkas panasiai. Pirma karta tekejau, pasidaviau aplinkiniu spaudimui, man to nereikejo. Nedalyvavau net vestuviu ruosoje. O vestuviu net nepamenu gerai, kazkokia dumine uzskalnda. Tik gerai pamenu kaip mes su vyru medaus menesi Jaltoje praleidom, vienas geris, daugiau nieko.
Antra karta, abejoju, ar kada tekesiu, na jei koks force majeure.