Kam tos vestuvės?

ir vel tas zodis "nenormalus", ir ko jis vis uzkliuva? tiesiog vyrai visais laikais galvojo ir galvoja, kad tai moterys nori isteketi, mano vyras ne isimtis, todel jam keista, kad moteris nenori teketi, va ir viskas, o buvo ispustas toooks burbulas

iš kur tas palaimingas žinojimas, ką visais laikais galvojo ir dabar galvoja vyrai?

Mole, manau, kad tos kurios gyvena nesusituokusios ir ištiesų nenori (ne veidmainiauja, o tikrai nemato prasmės, tikslo ir esmės) ištekėti, nebando įrodyti, kad esama atgyvenų. Paprasčiausiai joms ir taip gerai.
Tarkim, man dažnai tenka girdėti replikas, kad jei daraisi ikivedybinę sutartį, vadinasi planuoji ištuoką. O apie tai, kad ginami trutiniai interesai ne tik sutuoktinių atžvilgiu, bet ir nuo galimų valstybės ar kitų juridinių / fizinių asmenų veiksmų - niekam neįdomu (prisiminiau, nes besirausdama po senas fotografijas radau sutarties egzempliorių).
Aš nemanau, kad mano sprendimai teisingiausi, tik papraščiausiai nemėgstų, kad kiti man aiškintų kokie ji eturi būtų, nes yra privaloma tiesios kategorija.

VISI vyrai galvoja, jog VISOS moterys nori ištekėt tuo viskas ir pasakyta

elementaru, daug bendrauju su vyrais, jokio cia stebuklo

Turto paveldijimo klausimas (jei nėra sudarytas testamentas)
Turto dalybų klausimas, skiriantis (CK gina)
..
Praktiškai viskas yra susiję su turto klausimais.
Šiaip iš esmės tokiu atveju vis tik yra "ramiau", apsaugant vaikų turtinius interesus (nu nežinau kurią dieną einant gali koks pridurkas užlėkti ant galvos).

aišku..

testamentas dar yra ir man labai ramu nes žinau kad niekas dėl nieko nenukąs vieni kitiems galvų
va tą ir norėjau akcentuoti, kad atmetus turtinius reikalus, argumentų nebelieka. meilės, saugumai ir vaikai - tai man ne argumentas

Kodėl kvailiausias? Dabar tai aš suprantu, įvairovė didelė, žmonės labai skirtingi, visi išsilakstę kas sau ir gyvena kaip kam patinka. Ale sovietmečiui einant link pabaigos buvo norma ženytis iš reikalo ir dėl akių, niekam tas dalykas kvailas neatrodė. Tiesiog toks paprotys - yra reikalas, turi apsiženyt. Sudedam parašus, kukliai pabaliavojam ir visi patenkinti, ir giminės ir valdžios biurokratai ir visuomenė. Aplinka ir papročiai visada stipriai įtakoja žmonės, šito nepaneigsi.
Man asmeniškai tos vestuvės niekad nebuvo jokia vertybė, ir pasižadėjimu visam gyvenimui niekad nelaikiau, gi niekad nežinai kaip gamta viską sutvarkys, ale darnos su visuomene tas tikrai prideda, bent tais laikais tikrai pridėdavo. Aišku pagrindinė vertybė yra geras žmogus, ir jeigu anas tau geras iki vestuvių, yra tarpusavio darna, tai ir susiženijus lieka toks pats geras. Tada supranti kad tie parašai ne kaži ką tereiškia, paprasčiausiai dovanoja padorių piliečių statusą kuriuom gali džiaugtis visą gyvenimą. Atsiranda savotiška darna ne tik su tuo žmogum bet ir su visuomene, civilizuota biurokratine sistema. O geri žmonės man yra vertybė savaime, ar tai būtų mano diedas ar kiti, geras žmogus yra geras žmogus ir tuom viskas pasakyta.
O kalbant apie atskirų žmonių nuomones aš negalvoju kad tai turėtų kaip nors įtakot ar sumenkint ką nors. Nuomonė taip ir lieka nuomone. Kitoj temoj kažkuri rašė kad išgirdus žodį sugyventiniai anai prieš akis iškyla dviejų bomžių paveikslas. O aš pavyzdžiui pažįstu daug gerų sugyventinių, darbščių ir atsakingų žmonių, kurių nė iš tolo su tais bomžiais nepalyginsi. Aišku anie gal ir neturi to padorių piliečių statuso kaip pas mus įprasta galvot, ale juk svarbiausia kad patys žmonės geri. Aniem ant kaktos gi neparašyta ar susiženiję ar ne, ir neatskirtum nežinodamas.

Tai ir LIUKS , gerbiu už tai, kad turi žmogus savo tvirtą nuomonę. Nereikia, tai ir nereikia.
Sakytų man kas nors, kad skirkis, nes santuoka nėra vertybė ir pan. Nekeisčiau nuomonės nė už ką. Galėtų gabaliukais sukapoti

Pliam, o skirtis kam? Aš tingėčiau. Pirma popierizmas kol visus dokus į CMB sutysi, po to dar visus dokus į teismą tysti.
Natūraliai tingėčiau. Aš ir taip tinginė kažką savo gyvenime keisti (nes prie rutinos esu pripratusi), o čia kažkam įrodyti, jog man ir taip gyvenasi gerai, ir anaip gyvenasi gerai - skirtis? Neeee.... nori kažkas skirtis, tegul už mane popierius tvarko. Aš netgi mašinos ant savęs niekada neregistruoju, bo tingiu važinėti. Pasus vaikams irgi tėvas atsiiminėjo, aš tik pridaviau dokus.: pasirašykite, pastovėkite, ar mama jums gerai vaiko foto? Fe..

Na kadangi as jau metuose, tai ir mano gimine solidi. Sulaukiau ir pasityciojimu is puseseres (netoli 50m), bet vistik pati protingiausia tai vyriausioji tetule (83m) si moteris vienintele kuri paklausia ar tu laiminga? ar viskas gerai? O i uzgauliojimus man dzin, tik kai per daug isivaziuoja, parodau ju vieta.



Vaiku gyvenime didziausia ytaka turi tevai ir namu aplinka.



Na is mane irgi bande saipytis, jog per kuda, buvo skaudu. Bet kai pasiguodziau mamai, tai sioji pasake, jog musu gimines moterys isgrazeja veliau ir tampa tikromis gulbemis. Ir gal banaliai nuskambes, bet as patikejau kiekvienu jos zodziu. Ir daugiau nebesukau sau galvos apie tai.



Mano tevai vede jau daugel metu ir tai yra ju sprendimas ir pasirinkimas. Vedybos irgi buna is ivairiu motyvu. Vieni is meiles, kiti del turto, kiti del aplinkiniu spaudimo, del baimes perzengti 25m riba vienai, del vizos, del nestumo... Daug tu priezasciu. Todel suabsoliutinti tikrai negalima. Bet kai isgirstu kaip argumenta taip saugiau, taip padoriau... Nu sorry, bet norisi tik pirsta ties smilkiniu pasukioti.

Kad visi tokiu principu gyventu, manau nekiltu tokiu diskusiju