Kam tos vestuvės?

Si izvalga buvo prarasyta tam, kad parodyti, kad santuoka kaip tokia neparodo zmogaus padorumo, o zmogaus padorumas santuoka daro vertybe, jei ji jam yra vertybe. Analogiskai ir sugyventiniu seima.

Dar karta pakartosiu, man santuoka niekada nebuvo vertybe, nors ir buvau istekejusi ir dabar gyvenu su tuo paciu vyru, uz kurio istekejau ir issiskyriau. Ir ne svarbu kas buvo musu gyvenime, musu seima, tikiuosi, yra ne ka maziau laiminga, dorovinga ir t.t.

Tekejau gi del sventos ramybes, kad buvau laaaaabai jauna dar neturejau 20 metu, buvau lengvai itakojama visuomeninenes opinijos. Ar tai galima laikyti samoningu santukos siekimu? Nemanau.

Mane gi islaisvino nuo to spaudimo, visuomeniniai pokyciai, tai kad suaugau, tapau savistovi t.y. nepriklausoma, neitakojama is salies.

Va tame ir esme, kad nejauciu poreikio kazkam ka nors rodyti ir irodineti. Tai mano seimos VIDINIS reikalas.

Butent, todel zmones privalo vienas su kitu kalbetis, tam, kad zinotu vienas kito lukescius, poziuri. Manau, kad labai didele klaida daro tie, kurie taikosi ir laukia, kada kas prareges ir uzsinores tuoktis.

Anoj temoj pateiktas P. Jadzes pasiulymas yra vienas is budu paskatinti vyra susimastyti ir sudelioti prioritetus. Bet jei zmones yra valdomi vien principu, o ne smegenu, jausmu, tuomet, tiketis neverta.

Nepaslaptis, vyras ne karta pirsosi, paskutini karta pirsosi, noredamas surengti tevonijos ikurtuves, jam pasirode, kad toks veiksmas kaip ir iprasmintu si ivyki. Ilgai sia tema diskutavome, kad tos tuoktuves butu tik scenarijaus, vaidybos dalis, kuri is esmes mums abiem nieko nereiskia, o tik yra dar viena akcija atrakcija sveciams, giminei. Nezinau kaip kitiem, bet man nesinori tapti pajacu. Mus siejantis saitai man yra sventi, skirti ne masem. Vyras suprato ir pritare mano issakytiems argumentams.

Neapsaugosit jūs tų savo vaikų nuo kitų vaikų. Galite būti ideali, susituokusi šeima, bet vieną dieną vaikas iš darželio ar mokyklos grįš apsiverkęs, nes mat jo marškinėliai senoviški (ta proga, kitų vaikų koše apmėtyti) arba batukai negražūs, arba valgydamas čepsi. Prisiminkit savo vaikystę, bent jau man daug galvoti nereikia - išėjau į kiemą su mėgstamiausia suknele ir pasilenkus pasimatė triusikėliai. Visos mergaitės pirštais rodė, papasakojo berniukams, šaipėsi ir nedraugavo kelias dienas Buvo truputį liūdna, galvojau, kad kokios jos durnės, negi nemato, kokia graži mano suknytė. Ar manot, man tai traumą gyvenimo sukėlė? Absurdas yra bandyti užbėgti įvykiams už akių, kurie gali atsirasti, gali neatsirasti, gali atsirasti milijonas kitų. Juk svarbu su savo vaiku kalbėtis, jį išklausyti ir jam paaiškinti, ar klystu?

del to,kad tevai atvirai zemina kita...vaikai mato kaip tevai is auksto ziuri i bomza ar maximos darbuotoja...uztenka pagazdinti "mokykis arba gatves sluosi",vaikas pradeda manyti,kad tai zema ir tai bausme,dabar gi busi geras vaikas jei tapsi bankininku,verslininku ir t.t. o visa kita gi zema, visa tai aiskina tevai vaikams,nenoredami nieko bloga,bet taip juos paskatina negerbti kitu zmoniu profesijos.
Berniukas pvz susidomi sokiais,is jo iskart koks tevas,dede pasisaipo,kad mergaite,kad nedera berniukui to daryt ar ano noret.


Atrodo kas cia tokio,bet toks elgesys moko saipytis ir zeminti.

o jeigu santuoka tik iregistruojama su 2 liudininkais ir jokiu baliu, tik vakariene keturiese, jokiu giminiu, jokiu sveciu, kaip tada? as niekada neakcentavau, kad vestuves tai butina grandioziniai baliai, kur jaunieji yra kankinami demesiu ir visokiais kitokiais dalykais kaip "karti, karti", vainikelio (kuris jau buna seniai nuvytes) segiojimu, pamergem, kur suporuojami visai nepazystami zmones (kartais net jauciantys vienas kitam antipatija), as apie tai nekalbu

Tuomet kame iskraipymas?
Ir kame patogumas? Ar tai ne santuokos nuvertinimas, i ja ziurit is patogumo pozicijos?

Bent jau man jusu isvanrdinti veiksnai netrikdo seimyninio gyvenimo.

Del sutuoktinio turto pardavimo jus labai klystate. Nesenai pirkau is sutuoktiniu zeme, kurioje nera pastatu, reikejo sutuoktinio leidimo.

O ar ne jūs minėjote, kad santuoka prie giminių ir žmonių jums širdį į kulnus varė iš malonumo? Jei ne jūs, tai sorry, bet lieku prie nuomonės - jei žmogus nori santuokos - pirmyn, ir nesvarbu didelį balių jaunieji pasidarė ar mažą. O jei santuoka nereikalinga, tuomet nesuprantu poreikio tuoktis nors ir su puse liudininko.

Man santuoka nera vertybe, neturiu poreikio apie savo saitus pranesineti visuomenei, nes sis veiksma laikau beprasmiu, jis neitakoja mano seimos. Todel nematau tikslingu atlikineti beprasmius veiksmus. Koks skirtumas mase, ar du zmones? Esmes nekeicia. Pirmu atveju esi pajacas, antru atveju, esi veidmainis, nes darai tai kas tau nera svarbu. Kam veidmainiauti, o svarbiausia pries ka?

rasiau, kad sirdis i kulnus ritosi, bet kad ten buvo gimines tikri nerasiau, mano gimine iki siol negali man atleisti, kad vestuviu baliaus nebuvo
Papildyta:

tau nesvarbu tu nedarei, man svarbu, as padariau, ir nei vienai nei kitai del to neskauda

būtent.
kažkada, kai vaikas nenorėjo rengtis marškinėlių,iš kurių pasišaipė klasiokas, pasakiau: o kas bus, jei jam rytoj nepatiks tavo batai? poryt kelnės?
svarbu, kad tau patinka, o visa kita-jų problemos, o ne tavo.

Butent, tai musu pasirinkimas ir privalo buti gerbiamas.

Bet kai zmones del ju pasirinkimo pradeda skirstyti i normalius/nenormalius, abejoti ju dorove, ieksoti fobiju ir t.t. tai mane glumina

Prisiminiau laikus, kai į partiją buvo verčiama stoti Vieni buvo iš prigimties partiniai, kiti veidmainiai, prieš kitus ir save. Tikri partiniai jie ir liko partiniai, o va veidmainiai - pirmieji į bažnyčias paskui nubėgo, šaukdami, kad tokie laikai buvo ir kitaip negalėjo. Dėl ko tokį pavyzdį pateikiau? Dėl to, kad reikia gerbti tvirtą nuomonę turinčius žmones. Mes, susituokusios, norim apžendyt visus ir viskas. Nesusituokusios, nori įrodyt, kad esam atgyvenos ir tik dėl kažkokių saugiklių esam ištekėjusios. Ir vienos ir kitos klystam ir kartu esam teisios, nes galvojam, kad mūsų sprendimai teisingiausi
O juk tikrai, kaip Moonte rašė, jei kažką darai prieš savo įsitikinimus, esi veidmainis.
Svarbu būti sąžiningu prieš save.

o jūs man galit kokį nors argumentą KAM? vat asmeniškai man . KAM man to?
jei gyvenu gerai, esu laiminga, man nerūpi mano pavardė ir saugi aš jaučiuosi ir visuomenė aplink kažkokia kitokia nes negirdėjom nei vieno užgaulaus žodžio. KAM man reikia vestuvių su tais liudininkais , su baliais ar be jų? vat tokį protingą nors vieną argumentą. kad patikėčiau. galima?