Kam tos vestuvės?

O kad taip butu lengva su tais cekiais, bet deja, gyvenimas rodo visai kita paveiksliuka, ne toki idiliska.

Santuokoje kaip ir sugyvenime kartu laaabai didele reiksme turi zmoniu dorove. Jei butu taip paprasta kaip su cekiukais, nebutu neva "santuokos garantija" nusivilusiu zmoniu, kurie po pirmos santuokos vengtu antros. Kaip be suksi, o tai tikrai sudro ne maza procenta, santuoka kaip sugikliu, nusivilusiu zmogniu nenorinciu vesti.

viena pastabele ne i tema, del maximos apsauginiu - jie neturi teises prie isejimo is parduotuves stapdyti ir kraustyti jusu prekiu krepselio, tai jie gali drayti jums tik zengus zingsni nuo kasos. cia siaip informacijai

del sugyventiniu turto. jei butas, kuriame gyvena sugyventiniai, priklauso tik vienam is ju, antrasis per teisma gali prisiteisti teise i ji, jei liudininku pagalba irodo, kad jis gyveno jame tam tikra laika (bent anksciau taip buvo, gal dabar kas ir pasikeite) ir jei tokia tvarka tebegalioja, tai turto klausimas lyg ir susivienodina abiems atvejais ar yra santuoka ar jos nera.

savo pavardes pasilikimas del tevo turto, na kazkaip neitikinamai skamba, juk giminystes rysys labai paprastai patvirtinamas, tuo labiau, kad bet kokiu atveju be gimimo liudijimo dokumentu nesutvarkysi

is visos sios diskusijos susidariau toki vaizda:
1. moterys, kurios yra pries santuoka galvoja, kad tik jos yra laisvos, o istekejusios, ju nuomone, savanoriskai pasiduoda i "vergija"
2. santuoka yra valdzios ar baznycios primestas niekam nereikalingas popieriaus lape suraitytas parasa (tik kazkodel dauguma zmoniu ta parasa raito, nors tikrai nera aviu bandos statistines aveles)
3. sugyventiniai daugiau myli vienas kita ir nesmurtauja (nes uztenka vien kumscio sugniauzimo ir jau gali pabegti), o istekejusios moterys neturi kur dingti, nes juk savanoriskai pasidave i "vergija"

niekada nesigincyjau, kad ir nesusituoke zmones gali myleti ir buti laimingais, jau rasiau, kad taip gyvenau pati, bet man logiskas tokio gyvenimo rezultatas visdelto buvo santuoka, kuomet abu supratome, kad norime visa gyvenima nugyventi kartu, nebijodami vienas kitam isipareigoti ir zinodami, kad buitis bei gyvenimo rutina musu santykiams jokios itakos neturi.

nors esu santuokos salininke, visada gerbiau ir gerbsiu kitu zmoniu pasirinkima, tik man kazkaip neskaniai atrodo tas santuokos, kaip instituto niekinimas, sutapatinimas su biurokratiniu veiksmu. juk visose salyse ir visose religijose zmones tuokiasi tuom patvirtindami savo sajunga (as nekalbu apie tas priverstines santuokas)

Apsaugoti gali nebent prezervatyvai nuo niestumo ir LPL ir tai ne visada... O geras advokatas, net ir civilines santuokos suteiktas "garantijas" gali pakreipti bet kuria linkme (turiu kelis labai artimus pavyzdzius)... Kalbetis reikia su zmogum, o ne su institucijom, tada gal ir skyrybos ne tokios skausmingos butu ir tu iliuziniu garantiju maziau reiketu..O tai cia tikrai kaip "MAXIMOJ" : uzhsimanei zenytis, tai nuvarei apsiforminai ir viskas jau santykiai, jau seima, dora ir morale, nusibodo vyras, uzpyldei popierius ir vyras nebe tavo..MAXIMOJ vyro neperku ir neparduodu, todel man ir cekio nereikia
Gerbti reikia moketi savo ir kito zmogaus pasirinkima..Norint buti su zmogum, man patvirtinimo nereikia, lygiai taip pat kaip ir jei netyciai kada nors gyvenimo keliai ishsiskirtu..su vyru tiesiog buti ir noreti ji tureti du skirtingi dalykai..Kai moterys pasijaucia, kad turi vyrus arba yra turimos vyru, tada ir prarasti labai baisu tampa, nes jau tu TURI, jau tavo, tada ir gaarantiju reikia, cekiu, patvirtinimu, kad galioja O gal tiesiog paprasciau su kitu zmogum buti..Man labai istrigo mano vienos mokytojos pasakymas, kad du zmones kaip upes, kartais susilieja ir teka kartu, o kartais tiesiog ishsiskiria ir nieko cia nebepadarysi..

as asmeniskai vyro neturiu, o esu istekejusi, antras dalykas - tai sugyventiniai nebijo vienas kito prarasti? skamba kaip terminuota darbo sutartis

Dekui, bet svetimu lauru nereikia.

Nei viena is cia esanciu sugyventiniu, o jau mes viena kita pazistame, net galime sarasiuka ju pateikti, per laika issiviesinom visos, nera teigusios:

- kad tik jos yra laisvos. Nes manau, kad mastantis zmogus, suvokiantis savo verte supranta, kad laisve yra ganetinai salyginas dalykas, laisvu dvasia gali buti ir invalidas prikaustytas prie lovos, ar vezimelio. Tame ir esme, kad gyvenant seimoje visi t.y. sugyventiniai ir sutuoktiniai turi prievoles. Vadinasi, jau nelaisvi.

- buvo laikas, kai santuoka atliko savo funkcija, nebuvo jokiu kitu legaliu alternatyvu. Siais laikais jos funkcija nera kaikuriem asmenims tokia butina, jie geba be jos pagalbos tvarkyti savo asmenini gyvenima, santuoka ju seimos neitakoja. Taip, musu valstybe t.y. konservatoriai siuo metu bando primesti dirbtinai "santuokos-seimos vertybe", bet manau, tai yra laikinas bandymas kuriam lemta zlugti, nes jis priestarauja eilei ES ir Zmogus pagrindiniu laisviu ir teisiu konvencijai ir kitom derektyvom. Todel negalima sakyti, kad tai yra primetama, tai daugiau vyksta is inercijos, nes visi taip dare ir daro, tradiciju laikymasis.

- velgi, tai jusu teiginiai/isvados nieko bendra su issakytom mintim neturi. Atvirksciai dristu teigti, kad butent kairurios santuokos salininkes, bando brukti mintis apie nezemiska-palaiminta meile, ir dora. Nei viena is sugyventiniu to nera rasiusi, jos, tame tarpe ir as, akcentuojam abipusi pasitikejima, t.y. gyvenima be saugikliu, garantiju, irodinejimu.

Lygiai taip pat neskaniai atrodo dvieju zmoniu santykiu suniekinimas, kai jie pasirenka gyventi ir buti kartu, nebijodami vienas kitam isipareigoti ir zinodami, kad buitis ir rutina santykiams itakos netures, o to patvirtinimo is baznycios ar valstybes nereikalauja arba atsisako..Tuomet prasideda aiskinimai, kad va tokios tos moterytes vargseles, visgi taip troksta antspaudelio pase, bet va tyli, bo vyrai ju neima...Nu nesamone..Tiesiog tikrai YRA moteru, kurios masto kitaip ir savaip, todel daug paprasciau ta priimti negu irodineti santuokos institucijos butinybe, kaip tolimesniu santykiu tasa..Lygiai taip pat kvaila yra teigti, kad santuoka yra blogai ir susituoke zmones gyvena ne taip laimingai ir gerai Tiesiog taip yra kad vieni masto vienaip, kiti kitaip ir nieko cia nepadarysi..Manau, kad si diskusija ne tiek apie santuokos butinybe kiek apie skirtingo mastymo toleravima, kurio ir vienos it kiros puses siek tiek stokoja (na bet gi lietuvem esame mes gime)
Tikrai ne visose religijose ir salyse zmones tuokiasi, pateikciau Jums nemazai pavyzdziu, bet velgi si diskusija ne apie tai.. P.s.: netgi lietuviai pagonys patvirke buvo ir daugpatyste toleravo, bet tai nebutinai siektinas pvz..

Moonte cia vienas is pasisakymu, turesiu laiko daugiau parankiosiu
Papildyta:

cituoju:
"Remiantis kronikomis ir kitokiais istorijos šaltiniais, visai lengva įrodyti ir yra įrodyta, kad lietuviai pagonys turėjo po vieną žmoną ir savo valstybės kūrimo laikotarpyje laikėsi ne poligamijos, o monogamijos."

Kiekvienas kalba is savo varpines. Kaip cia iprasta sakyti, santuoka sudaro du zmones. Is kuriu vienas - nenorintis vesti. Nenorinciu teketi kazkam nepasitaike, bet buna. Manau, kad nieko naujo nepasakiau, nes sita SM taisykle perskaiciau kazkurioje temoje, tai toks pastebejimas is SM isminties lobyno cia butu.

taip ja sunkiau kontroliuoti ir valdyti, nes ji gali lengviau iseiti,nei zmona
zmonai gali pagrasinti vaikais,bendru turtu ir t.t.
Laisvai moteris iseis ir pasims tik kas jos, nereiks nei po teismus tasytis del skyrybu...
nebent bus barakuda,kuri reikalaus puse turto uz savo graziausius metus issvaistytus veltui(idomu ka tuo galima vadinti)

Isversiu.

As esu laisva moteris, vadinama boba su kiausiais. Kodel? Todel, kad esu finansiskai nepriklausoma nuo vyro, turiu profesija, kuri mane islaiko, todel mano sprendimu jis negali itakoti manipuliuojant turtu. Mus sieja tik emociniai rysiai. Bet kokiu atveju, as turiu didesnes galimybes, nei istekejusi moteris. Bet, tai tik mano situacija. Sugyventiniu, kaip ir sutuoktiniu poros yra skirtingos, seimos sudarymo pagrindas visu skirtingas. Pazistu nemazai sugyventiniu, kurios ne ka maziau itakojamos, nei sutuoktines. Laisvumas gi ju yra tame, kad maziau formalumu skirinatis, veiksmas vyksta greiciau, bet tai dar nereiskia, kad maziu skausmingai.
Papildyta:


Tai ne argumentas, as neusivilusi zmonemis, bent jau savo vyru, nes su juo gyvenu iki siolei

Tai va, as esu ta kuri nenori teketi, susipazinom. Kodel nenoriu teketi, deklaravau garsiai, jus tikiuosi skaitete, kodel tai jus neitikina, nezinau. Nes kokia prasme man cia veidmainiauti ir sakyti netiesa...

nu kodel lengviau iseiti, jei noresi iseisi ir santuokoje budama, tik reikia noro ir savigarbos, o kas normaliai nedegradavusiai motinai gali pagrasinti vaikais, kazko neteko girdeti. as nors istekejusi, bet esu laisva, ir jei, neduok dieve, taip nutiktu, kad reiketu iseiti ir iseiciau pasiemusi tik tai ,kas mano.

Manau ir taip aisku, kad "iseiti" - kalbama apie skyrybas. O tai yra biurokratinis veiksmas, kuris trunka ganetinai ilgai, ypac kai yra vaikai.