QUOTE(SonataPi @ 2016 10 24, 21:32)
Na, jei vieniems palaidai joti į laukus juk pavojinga. Manau, visur galioja ta pati taisyklė, kad reikia pramokti pradžioje.
O mes norim pasigirti pagaliau atradę dukrai fantastišką trenerę. Iš pradžių treniravomės pas tokią Olgą Vilniuje (Raudondvario apskrityje), tai lankėme pusantrų metų, vaikas kaip nieko nemokėjo, taip nemokėjo. Kaip laiko ant virvės, taip laiko. Visi aplink jodinėja, šokinėja, vieni šuoliuoja, o ji risčia įsikibus sėdi, jau nori joti viena, bet sako vis trenerė "per anksti". Visiškai atsitiktinai atvykome su draugais į Lietuvos Žirgyną riešėje ir kai pamačiau, kokio lygio treniravimas vyksta, kaip vaikučiai pasitiki trenere, viską daro savarankiškai, apšalusi stovėjau!!! Greitai supratau, jog ne vaikas nevykęs, o treniravimas. Siaubas, kiek laiko veltui pravažinėjom į raudondvarį. Dukra jau kompleksą įsivarė, kad netikusi jojikė.
Tai perėjome pas trenerę Indrę riešės žirgyne - dukrytė per mėnesį jau viena ristele bėgioja, pasikelia iš balno ritmingai. Patiko tai, jog vaikas iš karto prisirišo prie jos, o trenerė kiekvieną kartą sugalvoja vis įdomesnių pratimų paįvairinti pamoką. Gera matyti, kaip dukrytė trepsi prie durų laukdama žirgyno. Tiesa, ganėtinai sunku pas ją užsirašyti, nes nebūna vietos, bet stengiamės kovoti iš anksto dėl treniruotės laiko.
O mes norim pasigirti pagaliau atradę dukrai fantastišką trenerę. Iš pradžių treniravomės pas tokią Olgą Vilniuje (Raudondvario apskrityje), tai lankėme pusantrų metų, vaikas kaip nieko nemokėjo, taip nemokėjo. Kaip laiko ant virvės, taip laiko. Visi aplink jodinėja, šokinėja, vieni šuoliuoja, o ji risčia įsikibus sėdi, jau nori joti viena, bet sako vis trenerė "per anksti". Visiškai atsitiktinai atvykome su draugais į Lietuvos Žirgyną riešėje ir kai pamačiau, kokio lygio treniravimas vyksta, kaip vaikučiai pasitiki trenere, viską daro savarankiškai, apšalusi stovėjau!!! Greitai supratau, jog ne vaikas nevykęs, o treniravimas. Siaubas, kiek laiko veltui pravažinėjom į raudondvarį. Dukra jau kompleksą įsivarė, kad netikusi jojikė.
Tai perėjome pas trenerę Indrę riešės žirgyne - dukrytė per mėnesį jau viena ristele bėgioja, pasikelia iš balno ritmingai. Patiko tai, jog vaikas iš karto prisirišo prie jos, o trenerė kiekvieną kartą sugalvoja vis įdomesnių pratimų paįvairinti pamoką. Gera matyti, kaip dukrytė trepsi prie durų laukdama žirgyno. Tiesa, ganėtinai sunku pas ją užsirašyti, nes nebūna vietos, bet stengiamės kovoti iš anksto dėl treniruotės laiko.
Labai gaila,bet ji jau ten nedirba,ten dabar vaikai vaikus mokina.Jeigu kas galetumet rekomenduot gera tikrai trenere,parasykite..
