Kaip susitaupyti, jei gyvenimas neverčia

pagyvenus, tikiuosi niekada-niekada tos drauges nesuprasite. Zodziais nepapasakoti ka isgyvena moteris, kuri turi pamaitint vaikus, sumoket uz namus ir kurios vyrui "padrasinimo, pagalbos ir pasneket susede" reikia. Neisivaizduojat to skausmo.

Taip, man suprasti labai sunku. Stengiuosi, bet tikrai sunku. Maniškis jau buvo kritęs be sąmonės ir išvežtas į klinikas su greitąja. Mąžajai tada dar trejų metų nebuvo, tris mėnesius viskas ant manęs kabėjo. Tragiškos buvo pirmos dienos, kai nežinojau ko laukti ir tikėtis. O paskui buvo tiesiog sunkiau, bet tikėjau, kad viskąs išsispręs. Dar ir dabar, kai kitame kambaryje krenta sunkesnis daiktas, krūpteliu. Nors problema buvo visai ne ta, dėl kurios bijojau ir nuo to praktiškai pilnai išgijo. Bet vis tiek aš po to matuoju kiek kitaip - žmogus gyvas, sveikas, šalia tavęs, argi to nepakanka, kad viską galima būtų išspręsti? Gerai, protu suvokiu, kad nepakanka, bet vis tiek kaskart norisi pabandyti įtikinti, kad neteisūs ir galima surasti išeitį. Gal mano atveju ir papraščiau - negalėjau aš pasirinkti, kuriam čia dabar iš mūsų blogiau ir kuris kurį palaikyti turim.

Beja, pažįstu aš abu gerai, abu draugai dar nuo studijų laikų. Geras jis žmogus, rūpestingas. Vienas iš tokių, kuriam be baimės savo vaiką prižiūrėti patikėčiau (ir būna pas juos neretai). Jei jau jie nesikalba ta tema, gal bandysiu pati pakalbinti prie progos.

"savo" būstų mes ir taip turim, abu vienturčiai, vadinasi, kažkada paveldėsim vyro tėvų sodybą, mano tėvų keturių kambarių butą, bendrai su tėvais mano pirktą butą Palangoje ir dar turim savo sodybą, - nu absurdas būtų dar kažką pirkt ir lįst į paskolas. Ne karalaičiai, galim ir pasinuomuot, juoba man nerealiai patinka nuomuotis, kur nori, ten gyveni, kiek gali už nuomą, tiek moki, o jei randi gerus šeimininkus - išvis lafa, gali paprašyt ir atidėt nuomą mėnesiui jei ką, ir šiaip...

vaiko neturėjom, buvom ką tik susituokę, čia prieš dešimt metų kažkur. Taupėm juodai tai reiškia, kad gyvenom realiai ant silkės su bulvėm, darydavau visokias pigias salotikes, tai reiškia, kad būdavo šventė, kai nusipirkdavom vakarienei prie pieno tris šimtus gramų sausainių, aišku, nepirkom jokių rūbų visiškai, jokių ten mirtinai nebūtinų buities ir namų prekių, dar vieną šventę sau per mėnesių porą pasidarydavau - kokį žurnalą nusipirkdavau, mašina važiuodavom gal porąsyk per mėnesį, daugiau pinigų kurui nebūdavo, jokių kavinių, kino ar ko nors panašaus - bet jaunystė geras daiktas, tuos sunkumus kažkaip "prašoki" Šiaip tai irgi buvom gerą šeimininkę susiradę, nuomuotis butą - ana sumokėdavo už šildymą ir karštą vandenį pati, tai kas ten ir belieka už dujas ir šaltą vandenį... O jai žiemos mėnesiais visa nuoma (400 lt už du kambarius) sueidavo turbūt už tą šildymą... Bet kadangi ana nesiskundė, tai mes tuo labiau


Kažkurią akimirką net šaltas prakaitas perliejo, pagalvojus, kaip čia pamiršau pradėt tvarkytis, bet paskui apsispakajinau prisiminus, kad vis dėlto ardžiausi su tvarka savaitgalį - tai ištvarkiau savo ir vaiko rūbus (buvo jovalas anuose, tai darbelio buvo), na o šiąnakt reiks ištvarkyt virtuvę, šiaip tai dar vakar dirbau iki penkių ryto, tai šiandien tvarkytis dieną nesinorėjo


O aš jau žydinčius nusipirkau Tik galvoju, ar apsimokės jie man, kažkaip balkoniniai daigai kainavo po 5 lt Vargu ar jie už tokią sumą man pomidorų užderins... Nu bet nebalkoniniai buvo po litą, ir ten pomidorai jau noksta. O šiaip vasara keista, pas mus visad baisiai liūdnai atrodydavo agurkai, o pomidorai būdavo tokie dailūs, vsio takoje, šiemet visiškai atvirkščiai... Ką tai galėtų reikšt Ir dar ridikėliai baisiausiai gerai dera, o aš jų nemėgstu Niekad nežinau, kam aš juos kasmet sėju, na, gal tam, kad jie baisiausiai gerai dera ir suteikia tipo ūkininkiško malonumo... Ir kad sėklų turiu galiojančių, gaila išmest.

O dar pririnkau pusę kg žemuogių ir pusę pusės įdėjau šaldyt. Kadangi rinkau sodyboje, tai papildomai man anos nekainavo. Įdomu, kiek pusė kg žemuogių kainuotų turguj? Ir dar mažė jaučiu ketvirtį kg kaip minimum, o gal ir daugiau uogų sušlamštė... tai gal irgi sutaupiau, kaip kažkas su ofisine kava?
Užtat su bitėm šiemet pravalas, investicijos į bitidę 3000, bitidės pervežimas 600, o medaus nebus. Nu gal koks litras... Tiek, kad atskrido dešimt nemokamų spiečių, jei anys žiemą išgyvens, gal medaus bus kitąmet. Apie sodybą mat pas mus ūkininkaut pradėjo, augina rugius, pievų nebėr, ir iškart medaus sumažėjo, taip džiaugėmės, kad aplink tinginių krūva - ir baigėsi bičių rojus

oi, nelyskit! Cia ju reikalas. Ir "kalbinti" cia visiskai nera ko. Ka jus galit pasakyt?

O del vyro sveikatos... Gerai kad jusiskis tai i tai ziuri: gydosi ir prisiziuri (sveikatos jam, ir ilgu-ilgu metu). Maniskio buvo mada: pareina, atsigula: "man sirdi spaudzia". As: "kvieciam gereitaja?" Jis: "ne". As: "gal tada pas gydytoja nueisi?" Jis: "ne". Ir toks bajeris kartojasi ir kartojasi. O gi sirdis! Akimirka iki mirties gali buti! Kokiu tikslu jis man taip nervus tampe? Ir verkiau, ir prasiau, ir maldavau atsklopus kad tik pas gydytoja nueitu. Ne, vat jis gules lovoje ir aiskins kad mirsta. Imi telefona- rekia, ne, ne, nekviesk ryt nueisiu, pazadu. Kita diena- naujas ratas. Prie ko cia as? Prie to paties, "pasikalbejimo susiemus uz ranku". Ne su visais galima kalbetis, ne su visais ir ne visom progom reikia kalbetis. Vyras arba supranta, kad vaikams reikia valgyt, uz namus moket, paskolas padengt ir tam tikslui veikia (va, tada reikia palaikyt, padet, gal CV pabandyt geresni surasyt, draugu klausinet, jam galvyte glostyt, tt) arba nesupranta ir jokiom kalbom to nepakeisi. Ir tas "kad tik salia" ilgainiui nublanksta, nes supranti kad tai ne tas zmogus, kurio tau salia reikia, nes jam nusispjaut ant seimos bedu. Kam tau jis salia, jei jam niekas, kas tau svarbu nerupi? Kurioje parduotuveje pasakius: "ak, mano vyras toks geras, duokit vaikams duonos!" jos duos? Jokioje. Arba vyras veikia (nesvarbu ar sekmingai ar ne, jei veikia anksciau ar veliau pasiseks) arba ne ir kalbet beprasmiska. Nera cia temos diskusijai.

Sekasi gi tau - toks gėris ridikėliai Pas mane jų šiemet užaugo kokie 5 vnt Kitus išroviau, nes visai neaugo. Ir salotos jau sukartėjo. Sodinau per kelis kartus, bet per tuos karščius visos vienodai greitai užaugo. Pritariu, kad vasara kažkokia nenormali. Birželį uždžiovino - pusė visko pas mane tiesiog nesudygo, o kai kurie ir sudygę išdžiūvo. Kopūstus per tris kartus atsodinau - nežinau, kada jie beužaugs. Morkas irgi per du kartus sėjau, burokėlius ir agurkus išplikusiose vietose atsėjau. Petžolės nei po pirmo sėjimo, nei atsėtos nedygsta. Sėklas tikrinau - kaip ir daigios Sėklos, aišku, kainavo nedaug, ale ir naudos kažin ar iš to vėlyvo atsėjimo bebus. O darba teko įdėti. Braškės buvo labai anksti, bet retos (krūmai po žiemos išretėjo stipriai) ir smulkios (pati kalta - nelaisčiau per karščius ). Vietoje įprastų kasmet 20 litrų , dar tik 5 litrus į šaldiklį sudėjau ir bus daugiau dar maksimum kokie 2-3 litrai. Agurkam ir pomidoram pridengti už vamzdžius ir plėvelę mokėjom apie 300 Lt. Nu neatsipirks nei per kur Žodžiu dvasiai pakelti ko gero teks šiemte daržą nurašyti į "pramogų biudžetą"

Mergiona, neimk taip į širdį, taupyk sveikatą. Kiekvienas mes turim savų bėdų. Bet taip jau yra, kad savos atrodo didesnės ir neišsprendžiamos, o kito tai menkniekis. Atrodo, kad tas kitas tik pirštą pakrutinti tingi. Susitvarkys viskas pas tave. Pažiūrėk į save - tu viena mokslus, paskolą, du vaikus ir dar katę (anksčiau ar vėliau bus ir ji ) sugebi pavežti pagal labai nemažus buitinius standartus, ir dar sutaupyti nori . Na kiek gi tų vyrų pajėgūs tave šioje srityje pakeisti, arba bent neatsilikti.

Kaip tik permečiau akimis Flylady puslapiuką - idėją perša per emocijas, su kuriomis labai dažnai susiduria moteris. Kai nesigebant tvarkytis kylą jausmas, kad buitis tave tiesiog įsiurbia ir visą laiką bėgi jai iš paskos, nieko nespėdama. Manau, kad lygiai toks pat jausmas yra ir partneriui, kai antros pusės sudėlioti gyvenimo standartai yra aukščiau jo šiandieninių galimybių - bėgi iš paskos, ir vis tiek niekaip daugiau kaip "patenkinamai" negauni

Taip, mrgiona, atrodo bent su viena susisnekejau
taip visiskai teisingai kai vyras gauna bedarbio pasalpa guli ant sofkutes ir jam sunku tai yra viena. kai mano vyras 3 men gavo bedarbio pasalpa, lakste pas pazistamus del darbo paskambino visus ka zinojo, ieskojo gal kam reik uz pinigus kompa sutaisyt gal kam ka padet, as jam ir CV rasiau ir skelbimus kartu skaitem ir kalbejomes. tiesiog zinau tokiu vyru kurie gauna 1200 kuriu neuztenka seimai o jie sako o kas man as gi dirbu kur cia geriau rasi
taip, atsakau kazkuriai rasiusiai, mano poziuriu, vyras turi uzdirbti daugiau. mano pareiga rupintis vaikais, namais, mokytis be abejo nes neturejau tam galimybiu kadangi auginau vaikucius ( istojau i magistratura), dirbti ir uzsidirbti mokslams, sau, vaikams ant sokolado. kitka vyro rupestis. bus sunkus periodas zinau kad draskysimes abu. siandien man gera zinot kad jis mus islaiko didziaja prasme o as tik prisidedu...na kas del sveikatos, tai pas mus priesingai- mano sveikata daug prastesne uz jo. ir aciu jam jis mane " tausoja " jeigu vyrui butu kazkokios problemos del kuriu negaletu kazko dirbti butu kita sneka. ir as jokiu budu nesakau kad jis turi art per 3 darbus. ne maniskis dirba nuo 8 iki 17.
ir jei ji pardaveja o jis santechnikas ir abu gauna po 1200 tai viskas yra gerai.
atsakau lygiai tas pats ir atvirksciai jeigu jis vadovas o ji valytoja irgi seima ne kokia. taip, abu turi buti lygiaverciai. bet moterys sugeba tobulet ir kitose veiklose baigia mokslus, uzsiima labdara, dar kazkuo maziau pelningu ir as dziaugiuos uz moteris kurios yra veiklios, issilavinusios ir turi galimybe daryt kas joms patinka.
ir realiai sakau jei man vyras pareikstu viena diena kad jis nedirbtu jei gautu visa gyvenima bedarbio pasalpa arba kad jis dirba uz 1500 ir jam gerai - as jo nesuprasciau. o tokiu yra. kad ir tas kuris neranda darbo jusiskis pazistamas. as siaip manau yra pereinamasis laikotarpis kada zmogus ras kita darba ir jis pats geriausiai zino kaip ilgai gali sau tai leisti, bet va tam turi but vidine atsakomybe uz seima. mano vyras ieskojo 3 men darbo maciau kad sunku raminau kad viskas bus gerai kad uztenka to ka gaunu as bet jis pats pasitempe isidarbines , pats savim didziavosi rades gera darba o tai reiskia kad ir as juo didziavausi. taigi stai jei nesuprasit nebesiplesiu nes tema ne apie tai
taupysiu kita savaite su vaikais nes vyras komandiruoteje bus tai gal islaidu maziau turesim pagyvensim tryse si men kazkaip tauposi man rodos nieko per daug ir neatsisakius. o jus sekat tas akcijas visokias pienui, greitinei, batonui? as kazkaip galvoju nu ka as ten sutaupysiu belakstydama pigesnes duonos ieskot. paskui tas reklamas ziuriu kad na va pirkciau sita butu litas pirkciau sita butu litas, bet esu pamegus tam tikras prekes ir kazkaip griebiu uz ju visada o gal reiktu pakeisti pabandyt ir kitu

Turiu keletą rūšių pamėgtos duonos, pieno ir kt. Kuriam iš jų akcija, tą ir imu. Nors kaip ten sako reklamoj-višta yra višta, o kiaušiniai yra tik kiaušiniai. Kartais užeinu į parduotuvę, nors nieko ir nereikia. Tada išeinu iš jos tik su akcijinėm pamėgtom prekėm. Ledus imam akcijinius dažniausiai. Netgi taip sakyčiau. Kaip ir tikisi pardavėjas, mano kaip pirkėjos, apsisprendimą formuoja akcijos. Bet tik toms prekėms, kurias mėgsta visa šeima.

Aš neseku tų akcijų: duoną, pyragą, kai jo reikia ar norisi, kepu pati, visi kiti maisto produktai (kiaušiniai, sūris, triušiena, vištiena, aviena, miltai, sviestas lydymui ir t.t.) perkama turguje iš pažįstamų ūkininkų. Abejoju, ar sutaupau, nes niekada nelyginau kainų...

Pieną, duoną ir batoną perkam tik vienos rūšies. Visom kitom kasdieninėm maisto prekėm (sūris, varškė, grietinė, sviestas (naudoju kokybiškus mišinius, gryną sviestą retai), jogurtai, sausainiai) turiu po keletą naudojamų gaminių ir, jei būna, imu akcijinius. Atsargas (aliejus, žuvies konservai, miltai, kruopos, makaronai) irgi turiu po 1-2 pamėgtus ženklus, tuos jau stengiuos pirkti tik per akcijas. Blogiausia situacija yra su mėsos gaminiais. Perkam juos retai, taip ir neatsirinkau gamintojų ir patoviai problema su nepataikymu. Vaisius, daržoves, jei tenka pirkti parduotuvėje, imu tik akcijinius. Dar gaudau akcijas asmens higienos reikmenims. Jų visada namuos turiu pasidėjus.

Pieną perku visokių apybrangių rūšių, man skaniausias "Dobilas", bet jo dabar TOKIOS kainos, kad joprst, tai leidžiu sau porą kartų į mėn. Akcijų neseku. Duoną ir batoną perku aukščiausios rūšies, nu nepatinka man tie oro pripūsti ar primargarininti prisaldinti gaminukai. Ten tikrai nesusitaupo. Sviestą perku tik vienos rūšies, "smetonišką", nepigus, bet didžiulis skirtumas nuo kitų, nes grietinėlė kitokios formos dedama, tai ir kvapas kaip gero kaimiško, ir šiaip gėris.
Sūrio pasižiūriu sudėtį ir riebumą ir išsirenku pigiausią, nematau skirtumo didelio tarp brangiausio ir pigiausio, na, nebent tingiu, tada stveriu kas papuola, varškę perku tik vienos rūšies - su abrikosais be E dukrai, šiaip pas mus jos niekas nevalgo, grietinę perku kad būtų ne mišinys, bet atsirenku pigiausią prekių grupėje, jogurtam pasižiūriu kokias akcijikes, dažnai ir pasitaiko.
su akcijom perku konservuotus produktus (žirneliai, kukurūzai salotoms), makaronus, varškės sūrelius, sultis,
aliejų naudoju tik vienos rūšies ir firmos, įprastai jam akcijų nebūna, tai tik stveriu kai užmatau ir tiek, nes jo dažnai irgi nebūna (vynuogių sėklų).
vaisius imu pagal akcijas, daržoves pagal poreikį ir išvaizdą.
šaldytas daržoves ir uogas susirenku pagal akcijas.
mėsa - kaip kada, jei gaminiui reikia būtent kažko tiksliai, tai į akcijas nežiūriu, o jei nesu susiplanavus, ką tiksliai gaminsiu, tada pagal akcijas susiperku.
Dantų pastą pirkdavau pagal akcijas ir pigesnę, dabar po dantistinio nuskausminimo ir abiejų įsitikinimo, kad pasta iš dalies kalta dėl mano bėdų, perku brangią (ar atsipirks, žiūrėsiu).
Šampūnus, muilą, tualetinį popierių ir pan. dalykus nusiperku "į priekį", atradusi akcijas.

Užsibrėčiau naują tikslą- sukaupti pusės metų paskolų rezervą. Mėnesiui išeina 830 Lt. Pusei metų beveik 5000 lt. Nuo seniau turiu padėjus 1.5 mėn paskolų dengimui. Liko maždaug 3500 Lt. surinkti. Pradedu nuo kito mėnesio kaupti. Tik dar nenusprendžiau ar sudėti iškart pinigus į paskolines sąskaitas, kad būtų ramu ar laikyt pasikavojus pas save? Vieną paskolą šiai dienai mokam 700 Lt. Ji vyro vardu ir sąskaita taip pat. Gal neverta dėt į jo sąskaita? Gal geriau aš pinigus valdysiu? Na, juk kaupiu tai ašai.
Jei užkiltų viliboras reiktų žymiai didesnės sumos. Sprendžiant pagal neseniai buvusią situaciją netgi trigubai. Bet apie tai net pagalvot bijau. nes tai būtų net apie 15000 Lt. Jei kiltų viliboras, tektų vėl prikaupti pinigų.

Man kaip tik atrodo tos seimos, kuria paminejot, bedos neissprendziamos ir jokiom kalbom ju neisspresi Nemanau kad "nekalba apie tai" nuo pirmos dienos. Pati rasote- beda sena. (Konkreciai apie mano vyra, turejo N+1 pasiulyma dirbti uz 1000-1500 (i rankas), na bet gi "ne lygis" Taigi jam tikrai reikejo tik pirsta pajudint kad gerokai palengvint pinigine seimos situacija.)

Bet siaip tai tikrai man ziauriai skaudi tema, dar iki vyro buvo. Vienas pvz.: vyras pasikore, palykes zmona su keturiais vaikais (vyriausias 8 metu), paliko rasteli, kad nenori but nasta, bla-bla. Aisku, ne taip krastutinai, bet labai tipiskas vyru problemu sprendimo budas: pasisalino, o kaip zmona, vaikai- kas jam darbo



paskolos nebeturiu ispirko mane is banko spastu kaip verge Izaura Na, siuo metu, pas mane tfu-tfu, visai gerai viskas, nuodeme butu skustis. Kaip bus ateity- niekas negali prognozuot, bet tikiuosi geriausio.



I tema: piena perku pigiausia, nes min 2l per para isgeriam tai is 500lt maistui virs 150 pienui iseina Batona- pigiausia ("Biciuliu" mano dabar pamegtas, jis mazesnis), surio seniai neperku kazkaip, vis likdavo nesuvalgytas, sviesta- brangiausia (Dvaro ), grietines nevalgom.

Dar beveik i tema: ar klaida CV nurodyt, kad esi vaiko prieziuros atostogose? Jei taip, tai kaip rasyt kur keli metai gyvenimo dingo?