Tema aprimus, bet pasisakysiu, gal kam pravers
Grįžau iš kelionės "Bavarija - Tirolis" (6d/5n). Nesusipratimai jau prasidėjo Vilniuje, kai likusią sumą už kelionę, pamačiau, kad autobuse vieta man buvo paskirta ne ta, kurią priskyrė, kai mokėjau užstatą. Agentūros darbuotoja tik pasakė "Tai čia nedidelė problema JUMS". Grįžus namo - pasiskaičiavau sumokėtą sumą ir sudėjau čekius, pamačiau, kad iš manęs nepaėmė pinigų už išsipirktą kėdę autobuse (sutartyje buvo įtraukta, kad moku už kėdę autobuse). Pasiskambinau į agentūrą - liepė pinigus atvežt
Atvežiau pinigus ir pamačiau, kai prie manęs jau prisodinta keleivė buvo
Išsisprendus nesklandumams išvykau į kelionę.
Gidė buvo Rita Balmušienė. Tokia išsižiojus moterytė visiškai be organizacinių savybių ir gebėjimų. Gidė autobuse išrinko iš keleivių žmones, kurie bus atsakingi už keleivių sužiūrėjimą grįžus į autobusą (autobuso priekį, centrą ir galą). (Gidė pasakė kažką panašaus į: "Nes nu kas bus jei aš kiekvieną kartą vaikščiosiu po autobusą ir skaičiuosiu"
). Kitas dalykas - gidė liepė vienam iš keleivių pasisiūlyt kas rinktų pinigus už mokamus objektus (Citata kažkas panašaus į "Nes nu kas bus, jei aš kiekvienam iš jūsų neturėsiu grąžos
)
Niurnbergo - praktiškai neparodė - pavedžiojo po pilį (nors į mokamus objektus buvo neįtraukta). Nuvedė į Budelio namelį - nes įėjimas tik 1 euras. Nesupratau ko ten buvom - nei įrankių nei ekspozijų, tik daug švieslenčių vokiečių kalba
Nuvedė prie mašinų turgaus
Nė žodelio neužsiminė apie žaislų muziejų. Ir visa diena - praėjo. Labai didelis buvo nustebimas iš jos pusės - kai paaiškėjo, kad beveik visa grupė nori niurnbergo dešrelių - nuvedė į eilinę kavinę, ne į garsiuosius "Dešrelių namus", kurie buvo įtraukti į programą. Tas pats pasikartojo Miunchene, kai daugumai keliautojų panorus eit į garsųjį bravorą. Kadangi esu lankiusis tiek Niurnberge, tiek Miunchene, su ta pačia Grūda, žinau, kad daug ko šiuose miestuose neparodė mums, nevaikščiojom po lankytinas vietas, ir tikrai nepamatėm dėmesio vertų vietų. Kadangi buvau buvus - aš asmeniškai didelio nuostolio nejaučiau.
Į Augsburgą atvykom pirmadienį po Sekminių. Atvykus į miestą paaiškėjo, kad tądien nedarbo diena Vokietijoje ir niekas nedirba. (Kaži Grūda negalėjo pakeist kažkaip programos, kad naudingiau būtų - keliautojams, juk jų reikalas programos sudarymas). Pasiblaškę po gyvenamuosius kvartalus ir nieko realiai nepamatę išvykom į Noišvanštainą. Kadangi pilyje žmonių skaičius ribojamas, turėjom laisvo gražaus laiko. Gidė nepasivargino pasakyt, kad šiek tiek paėjus pėstute, rastumėm ir krioklį, ir Marijos tiltelį, nutiesto iš kalno į kalną virš prarajos, o einant link šių vietų atsiveria nuostabūs vaizdai. Teko bėgti bėgtute ten jau po turo po pilį. Nes turėjom skubėt išvažiuot.
Suvenyrai ir lauktuvės nebuvo kelionės prioritetas kaip ir pietūs miestuose, kuriuose lankėmės. (Tikrai žinau, kad yra gidų, toje pačioje "Grūdoje" gebančių tai suderint, kad ir kokia įtempta programa bebūtų).
Mažas pastebėjimas vietoje agnetūros žadėtų 20 eurų mokamiems, teko sumokėti 70 eurų (nebuvau įspėta agentūroje nei apie ėjimą į Niurnbergo pilį (6 eurai) ir pakilimą į Cugšpice (41euras). Pinigų nepritrūkau, bet manau, turėtų būti perspėjama ir atsakingiau žiūrima į tokius dalykus.
Paskutinis akcentas. Čekijoje sugedo autobusas. Gedimas turbūt nebuvo rimtas - tikrąja to žodžio prasme atsikratėme iki Lietuvos. Nieko nesinorėjo, tik kad gerai pasiekt Lietuvą ir tam autobusui daugiau nieko nenutiktų
Galbūt vertėtų atidžiau rinktis autobusus kelionėms po kalnus.
Tai va tiek. Susigulėjus įspūdžiams ir atslūgus emocijoms parašiau sausus faktus ir nevertinau pačios kelionės.
O šiaip mačiau - šiemet buvo kelionės vadovas V. Padriezas - su juo tekę keliaut į Šveicariją - nerealus gidas
Gal kada nors dar teks pamatyt kita Italijos dali 
