QUOTE(kornelija.k @ 2011 06 03, 16:13)
jeigu skestu kaimyno vaikas ir mano suo tai nedvejodama gelbeciau kaimynu vaika.... ir jeigu mano suo uzpultu svetima vaika, tai tikrai nesilaikyciau pozicijos, kad vaikas pats kaltas...... mano pareiga valdyti savo suni, as uz ji atsakinga. nlb suprantu kas cia per palyginimai....
SM kaip pastoviai tema nusitemina i lankas. moteriai atsitiko nelaime, incidentas su suniu, ji nusprende gintis nuo PALAIDU IR NEPRIZIURIMU sunu dujomis. o jus visos dabar is visos lietuvos pakampiu sugalvojot, kad moteris dabar tykos jusu augintinio ir purks ji nei is sio nei is to....
psichologiniai dalykai cia jau visai kas kita. galima papostringaut apie minciu galia, psichologine busena, biolauku sankirtas, tik, kad ar verta.
tema yra "kaip apsiginti....?". deja, kad ir kokie mes gyvunu myletojai bebutumem, bet gintis kartais tikrai buna nuo ko.
SM kaip pastoviai tema nusitemina i lankas. moteriai atsitiko nelaime, incidentas su suniu, ji nusprende gintis nuo PALAIDU IR NEPRIZIURIMU sunu dujomis. o jus visos dabar is visos lietuvos pakampiu sugalvojot, kad moteris dabar tykos jusu augintinio ir purks ji nei is sio nei is to....
psichologiniai dalykai cia jau visai kas kita. galima papostringaut apie minciu galia, psichologine busena, biolauku sankirtas, tik, kad ar verta.
tema yra "kaip apsiginti....?". deja, kad ir kokie mes gyvunu myletojai bebutumem, bet gintis kartais tikrai buna nuo ko.
Žinoma, kad "nusiteminama" į lankas, bet norint "nenusteminti" juk reikia abiejų pusių pastangų, ne? Mane tiesiog truputį nervina tas "jei skęstu šuo ir vaikas, ką gelbėtum? AŠ tai vaiką, o TU tai akivaizdžiai nupušusi liguista šunofilė". Na negalima taip vertinti, negalima. Kodėl žmogui, neturinčiam vaikų ir mylinčiam šunis, turėtų būti mielesni visi vaikai?
Kol vaikų neturiu, man brangus šuo, kuris yra mano šeimos narys (taip, aš tikrai nupušusi šunofilė). Kai turėsiu vaikų, žiūrėsiu pagal situaciją - kurį skriaus, tą ir ginsiu. Labai abejoju, kad susidarys situacija, kai reikės rinktis tarp šuns ar vaiko (arba katino, nes ir tas yra).
Grįžtant arčiau prie temos - tikrai nenoriu užsipulti dalyvės Apus, bet jos deklaruojamas tolesnio elgesio su šunimis būdas tikrai drastiškas, dėl to ir aistros tokios kyla. Fobijos yra baisus dalykas, bet taip jos neišgydomos ("bijau aukščio - nugriaukim visus dangoraižius, bijau šunų - pavaišinkim visus dujomis, bijau trenignuotų bachūriukų - visus į pataisos koloniją ir etc.). Čia tiesiog belieka klausimas, ko nori autorė - ar kad vaikas nebeatsidurtų situacijoje, keliančioje baimę, ar kad atsikratytų pačios baimės. Pavyzdžiu, aš tokioje situacijoje galbūt tiesiog įsigyčiau šunį, kad mano bijantis vaikas pamatytų, koks mielas ir žavus gali būti mažas šuniukas ir kaip smagu su juo gali būti.
Visiškai į temą - kaip gintis.. na, patirties neturiu daug, nes šunys pavaišindavo dantimis tik vaikystėje, tai ten bliaut belikdavo. Žinau, kad benamiams šunims tikrai labai gerai veikia linktelėjimas prie žemės atseit paimti akmens. Bet dažniausiai ne benamiai būna tie agresyvieji. Sudėtingiau su durnių šeimininkų palaidais agresyviais šunims. Pati nesu buvus užpulta, bet viena tokia veikėja užuolė mano kalę, visa laimė, kad su antsnukiu buvo. Kadangi po minutės supratau, kad žviegimas nepadeda (nei mano pačios, nei mano šuns), teko tiesiog kelis kartus gerai spirt žieminiu batu užpakalin. Tą kartą padėjo, bet tikrai svarsčiau įsigyti dujų balionėlį panašių atakų atvejams.
O šiaip neatsakingus šeimininkus reikia ryžtingai skųsti visoms įmanoms institucijoms. Baudos labai greitai išmoko laikytis šiokios tokios tvarkos, bent jau pavadžių ir antsnukių atžvilgiu.
Ir beje, aš tikrai nesiginčiju, kad už šunį visapusiškai turi būti atsakingas šeimininkas. BET už vaikus taip pat turi būti atsakingi tėvai...
