Nu gaila.Nors viltis ,durnių motina,dar yra
Šiaip labai faina būtų
Iš komentarų irgi taip panašu,kad užprotestuos
Nu gaila.Nors viltis ,durnių motina,dar yra
Šiaip labai faina būtų
Nu gaila.Nors viltis ,durnių motina,dar yra
Šiaip labai faina būtų
QUOTE(grazi furija @ 2011 06 04, 22:17)
Iš komentarų irgi taip panašu,kad užprotestuos
Nu gaila.Nors viltis ,durnių motina,dar yra
Šiaip labai faina būtų
Nu gaila.Nors viltis ,durnių motina,dar yra
Šiaip labai faina būtų
Kažin ar realu ten būtų po kelių dienų koją įkelti?
Žinant mūsų žmones... Ar apsikuoptų? Perdaug prie jūros nebuvau su šuniu, bet kiek buvau, tai mano šuo nebent mažytį sysiuką yra padaręs paplūdimy, bet ir tai arčiau miško, o ne prie pat jūros, kopose, bet ar visi tokie kaip mano Net nežinau iš kur mano šuo taip susipranta, bet labai džiugu
As ir vel OT, bet tiesiog noriu pasidziaugti. Vakar Marijampoleje vyko specializuota vokieciu aviganiu paroda. Jos metu, kadangi buvo labai karsta, vedem ismaudyti sunis I upe. Nesulaukem nei vieno pasipiktinusio zodzio ar zvilgsnio, nors visi trys sunys buvo be antsnukiu ir maudesi salyginai netoli nuo zmoniu. Netgi priesingai - sulaukem daug demesio ir komplimentun o viena mamyte su vaikuciu, sedinciu vezimelyje, netgi stovejo prie upes ir rode bei pasakojo jam, kokie grazus ir geri suniukai bei kaip graziai jie maudosi. Vis prisimindavau kai kuriuos pasisakymus sitoje temoje kaip dideli kontrasta...
QUOTE(zay @ 2011 06 03, 22:35)
o čia jau daug rodyta foto tam kas rašė apie vaiko ir šuns ūgį-kur šuo vaiko dydžio, tai dėl dievo meilės, gali būt ir didesnis, mano manymu tai žavinga ir labai gražu
veikėjas mano dukra ir nedrąsus ir kuklus draugės jaunas šuniukas
manau kad tai pavydėtinas vaizdas ir labai džiaugiuosi galimybe manovaikams bendrauti su šiais nuostabiais padarais
veikėjas mano dukra ir nedrąsus ir kuklus draugės jaunas šuniukas
manau kad tai pavydėtinas vaizdas ir labai džiaugiuosi galimybe manovaikams bendrauti su šiais nuostabiais padarais
Aha.... zavu suaugusiajam arba vaikui, kuris nuo gimimo augo su vilkogaudziu (jei teisingai veisle nustaciau
), taciau vaikiukui niekada nemaciusiam tokio ciuciuko, manau grazu tikrai nepasirodytu! 
Jau nekalbu apie baimiu kamuojama vaika! O Apus nuosirdiai patarsiu isigyti maza suniuka ir vaiko baimes isgaruos! Patikrinta praktikoje! 
Siaip jau nuo vaikystes dievinu sunis. Yra teke net pas svetima kaukazieti i voljera lysti (prisiminus siurpas nupurto, dabar taip neberizikuociau
), taciau niekaip neatsikratau nemaloniu pojuciu, kai tenka prasilenkti su stafordsyrais ar pitbuliais be antsnukiu... 
Nieko jie man nera padare, bet kazkoks nepaaiskinamas nerimas apima... Reiketu su kokiu susipazinti artimiau, gal pasikeistu poziuris. 
aš neauginu vilkogaudžio ir mano vaikas jį pirmą kart pamatė vat tokio dydžio-viskas jauku kai vaikas tėvų negasdintas ir kai jam teisingai info pateikiama
Is tiesu yra ziauriai daug vaiku, kurie bijo sunu. Pagrindine priezastis yra tevu gasdinimai, kurie kyla is ju paciu (tevu) paniskos baimes, bet kazkaip ir nemazai vaiku, kurie apskritai visko bijo, tiek sunu, tiek papugu, maziau matytu giminaiciu, vandens, kazkokios totalios baimes. Gyvas pavyzdys: pazistami turi 2 metu amziaus berniuka, patys zmones normalus, nori vaikui kuo daugiau visko parodyti, supazindinti ir su gyvunais, bet nesiseka. Skaiciau ir straipsni ne per seniausiai, kad butent tarp berniuku tos baimes buna daznesnes nei tarp mergaiciu, ir kad siuo metu berniukai kaip cia taip supaprastintai pasakyt.. na, tiesiog labai nevyriski auga, na, tiesa sakant ir i dabartinius paauglius paziurejus matosi sitas dalykas, ir labai gaila.
As su savo sunimis dalyvaujame sunu terapijoje vaikams su negalia, tiek protine, tiek fizine. Ir net neisivaizdavau, kad toks didelis yra tos vaiku baimes sunims mastas. Ir tiesa sakant taip kapojantis is vienos puses "sunys debilai, juos tik purkst ir naikint kaip kenkejus", o is kitos "durni vaikai ir ju tevai, kas leidzia tokiems gimdyti" situacija gyvenime nepasikeis. Labai skaudu, kai kas nors net ir kazkur cia internete kabina tavo suni, o juo labiau vaika, zmones tarp eiluciu skaito tai, kas neparasyta. Bet gal galima kazkaip atsipusti, giliai pakvepuoti, jei to reikia kazkam, ir pamatyti, kad yra problemos, ir kad galima ir reikia jas spresti, nes nesprendziamos jos ne tik kad nenyks, bet tik giles, ir to norimo lygio "kaip uzsieny" gyvenime nepasieksim.
As su savo sunimis dalyvaujame sunu terapijoje vaikams su negalia, tiek protine, tiek fizine. Ir net neisivaizdavau, kad toks didelis yra tos vaiku baimes sunims mastas. Ir tiesa sakant taip kapojantis is vienos puses "sunys debilai, juos tik purkst ir naikint kaip kenkejus", o is kitos "durni vaikai ir ju tevai, kas leidzia tokiems gimdyti" situacija gyvenime nepasikeis. Labai skaudu, kai kas nors net ir kazkur cia internete kabina tavo suni, o juo labiau vaika, zmones tarp eiluciu skaito tai, kas neparasyta. Bet gal galima kazkaip atsipusti, giliai pakvepuoti, jei to reikia kazkam, ir pamatyti, kad yra problemos, ir kad galima ir reikia jas spresti, nes nesprendziamos jos ne tik kad nenyks, bet tik giles, ir to norimo lygio "kaip uzsieny" gyvenime nepasieksim.
mano didžkį, kai jam buvo 6-7 metai, irgi būdavo sunku sustabdyti, kad nelėktų ir nerėktų šunį pamatęs. mažiems šuniukams nieko daugiau ir nereik, tik lekiančio vaiko, kad pasileistų skalydami iš paskos kratydavosi visas iš baimės. po truputį, ilgų kalbų pagalba, pavyko įkalbėt pamačius šunį "sustingti". šunų aplink pilna, į mokyklą vaikščiot reikėjo ir vienam išmokt. reikia kažkaip suvaldyti savo baimes. o viskas į gerą dar labiau pasikeitė įsigijus savo šunį
mane irgi kelis kartus su šuniu buvo užpuolęs labradoro sudėjimo mišrūnas. žmonės savo kieme paleidžia šunį palakstyt, o kad tas, gerklę paleidęs peršoka per tvorą ir puolą ant praeivių su šunimis, jiems vienodai. visa laimė, kad tik loja priebėgęs, nekanda. bet po dviejų tokių užpuolimų, dabar nebepaleidinėja
kratydavosi visas iš baimės. po truputį, ilgų kalbų pagalba, pavyko įkalbėt pamačius šunį "sustingti". šunų aplink pilna, į mokyklą vaikščiot reikėjo ir vienam išmokt. reikia kažkaip suvaldyti savo baimes. o viskas į gerą dar labiau pasikeitė įsigijus savo šunį mane irgi kelis kartus su šuniu buvo užpuolęs labradoro sudėjimo mišrūnas. žmonės savo kieme paleidžia šunį palakstyt, o kad tas, gerklę paleidęs peršoka per tvorą ir puolą ant praeivių su šunimis, jiems vienodai. visa laimė, kad tik loja priebėgęs, nekanda. bet po dviejų tokių užpuolimų, dabar nebepaleidinėja
QUOTE(Iriz @ 2011 06 03, 23:02)
Zay, jūs draskote man širdį šitom nuotraukom čia mano antras svajonių šuo... nors ir koks kontrastingas nuo dabar turimo...
čia mano antras svajonių šuo... nors ir koks kontrastingas nuo dabar turimo...Kaip norėčiau pamatyt tave vedžiojančią suaugusį taksiuką ir mažyliuką vilkogaudžiuką
Kešas nerealus šuo
QUOTE(Mistika... @ 2011 06 06, 14:33)
Aha.... zavu suaugusiajam arba vaikui, kuris nuo gimimo augo su vilkogaudziu (jei teisingai veisle nustaciau ), taciau vaikiukui niekada nemaciusiam tokio ciuciuko, manau grazu tikrai nepasirodytu! Jau nekalbu apie baimiu kamuojama vaika! O Apus nuosirdiai patarsiu isigyti maza suniuka ir vaiko baimes isgaruos! Patikrinta praktikoje!
Siaip jau nuo vaikystes dievinu sunis. Yra teke net pas svetima kaukazieti i voljera lysti (prisiminus siurpas nupurto, dabar taip neberizikuociau ), taciau niekaip neatsikratau nemaloniu pojuciu, kai tenka prasilenkti su stafordsyrais ar pitbuliais be antsnukiu... Nieko jie man nera padare, bet kazkoks nepaaiskinamas nerimas apima... Reiketu su kokiu susipazinti artimiau, gal pasikeistu poziuris.
), taciau vaikiukui niekada nemaciusiam tokio ciuciuko, manau grazu tikrai nepasirodytu! Jau nekalbu apie baimiu kamuojama vaika! O Apus nuosirdiai patarsiu isigyti maza suniuka ir vaiko baimes isgaruos! Patikrinta praktikoje! Siaip jau nuo vaikystes dievinu sunis. Yra teke net pas svetima kaukazieti i voljera lysti (prisiminus siurpas nupurto, dabar taip neberizikuociau
), taciau niekaip neatsikratau nemaloniu pojuciu, kai tenka prasilenkti su stafordsyrais ar pitbuliais be antsnukiu... Nieko jie man nera padare, bet kazkoks nepaaiskinamas nerimas apima... Reiketu su kokiu susipazinti artimiau, gal pasikeistu poziuris. Turiu pusbrolį ir pusseserę, kuriuos teta nuo mažumės kai neklausydavo šunimis gasdindavo "atiduosiu dideliam šuniui" ar "ateis šuo ir tave išsineš".
Turėjo jie visad kieminuką prie būdos prikabintą, didelių simpatijų jam nebuvo, bet paliepti bliūduką nunešdavo. Dabar pusbrolis normalus vyras užaugęs, o puskė iki šiol šunų žiauriai vengia. Na, sprindinukus mėgsta, o mano aliaVA sutvarkė reikalus Taip kad nuo požiūrio ir auklėjimo priklauso. Nesuprantu aš tėvų gasdinimų šunimis. Eina tokie tėveliai iš paskos ir aiškina, kad va šuo, au- au, jis kanda. Tai atsisuki ir sakai, kad tik blogiem kanda, o jei geras esi, tai tikrai nekas. Pažiūrim? 
QUOTE(Mistika... @ 2011 06 06, 15:33)
Reiketu su kokiu susipazinti artimiau, gal pasikeistu poziuris.
Jei esat kaunietė, tai visada prašom, galiu supažindint artimiau, ne su vienu ir ne su dviem.
Kartą einu senamiestyje su savo 3,5 mėn. tigrinės spalvos mergina, ausys nekupiruotos ir priešais ateina moteris su kokių 5 metų vaiku. Vaikas - Ooooo, šuniūūūūkas!!!! Moteris - Baik! Jis kovinis! Vaikas - Iš kur žinai? Moteris - Iš spalvos matosi.
QUOTE(Mistika... @ 2011 06 06, 14:33)
Siaip jau nuo vaikystes dievinu sunis. Yra teke net pas svetima kaukazieti i voljera lysti (prisiminus siurpas nupurto, dabar taip neberizikuociau ), taciau niekaip neatsikratau nemaloniu pojuciu, kai tenka prasilenkti su stafordsyrais ar pitbuliais be antsnukiu... Nieko jie man nera padare, bet kazkoks nepaaiskinamas nerimas apima... Reiketu su kokiu susipazinti artimiau, gal pasikeistu poziuris.
), taciau niekaip neatsikratau nemaloniu pojuciu, kai tenka prasilenkti su stafordsyrais ar pitbuliais be antsnukiu... Nieko jie man nera padare, bet kazkoks nepaaiskinamas nerimas apima... Reiketu su kokiu susipazinti artimiau, gal pasikeistu poziuris. QUOTE(Baisa @ 2011 06 06, 19:12)
Jei esat kaunietė, tai visada prašom, galiu supažindint artimiau, ne su vienu ir ne su dviem.
Tikrai susipažinkit su Baisos chebryte - nepasigailėsit
Nuostabūs šunys QUOTE(Vicious Vici @ 2011 06 05, 01:12)
Kažin ar realu ten būtų po kelių dienų koją įkelti? Žinant mūsų žmones... Ar apsikuoptų? Perdaug prie jūros nebuvau su šuniu, bet kiek buvau, tai mano šuo nebent mažytį sysiuką yra padaręs paplūdimy, bet ir tai arčiau miško, o ne prie pat jūros, kopose, bet ar visi tokie kaip mano Net nežinau iš kur mano šuo taip susipranta, bet labai džiugu
Žinant mūsų žmones... Ar apsikuoptų? Perdaug prie jūros nebuvau su šuniu, bet kiek buvau, tai mano šuo nebent mažytį sysiuką yra padaręs paplūdimy, bet ir tai arčiau miško, o ne prie pat jūros, kopose, bet ar visi tokie kaip mano Net nežinau iš kur mano šuo taip susipranta, bet labai džiugu Na noris tikėti,kad taip nebus
Visur visokių yra,bet..dauguma,tikiu,kultūringi ateis
Jei toks bus
P.S.: maž kažkodėl atrodo,kad daugiau (nei kakų) ten mėtytusi skarbonkių ir kitų žmogiškų šiukšlių..
