Gyvenimas didmiestyje ir provincijoje

Mano vyro tevai kaip tik is kaimo i Vilniu atvaziavo gyventi kai i pensija isejo. Taip, kaime pigiau, bet jiems tapo per sunku. Malkas paruosti, krosnis kasdien kurenti, tampyti tas malkas, valyti sniega ziemom ir t.t., pilna sunkiu darbu kaime. Dabar i kaima vaziuoja tik vasaromis ir sako nei uz ka nekeistu Vilniaus i kaima. Gera bute, silta, sako jokio rupescio, parduotuve ant kampo, gydytojai visi yra, poliklinika su baznycia netoli, viskas salia. Gyvenk ir zvenk.

Bet turbūt jokio skirtumo, ar Vilnius, ar kokie nors Mažeikiai, Akmenė? T.y. išvardinti prioritetai yra bet kuriame mieste, o ne būtent didmiestyje: šildymas, šalia parduotuvė, gydytojas ir bažnyčia.
Papildyta:


Senatvėje vienkiemyje be nuolat besirūpinančių artimųjų yra be galo sunku, vos ne prapultis. Mes turėjome du artimus senolius vienkiemyje, kai jau peržengė 80 (plius minus) važiuodavom pasikeisdami bent du kartus per savaitę.

Skirtumas tas, kad sunus, dukra cia. Anukai cia. Todel ir pasirinko Vilniu. Nebutumem mes cia rinktusi kitur. Galbut ta pacia Akmene ar Mazeikius jei toje puseje gyventume Na, bet faktas, kad kaime ar tuo labiau vienkiemyje gyvent nenorejo nes paseno ir tapo per sunku.

O kur, jusu nuomone, aplink Vilniu geriau gyventi?
Per daug surmulio jame, bet ir per toli pabegti nesinori

Sunku pasakyti, priklauso nuo kiekvieno poreikių Sakykim, ar yra maži/mokyklinio amžiaus vaikai, ar ne. Jei yra, vadinasi, reikia orientuotis į tą pusę, kur artimiausios mokyklos/darželiai. Priklauso nuo darbo: ar jis centre, ar kokiame užmiestyje, koks susisiekimas būtų kasdien su automobiliu ir koks, jei neduok Dieve, mašina sugestų.
Nors gyvenu Vilniaus priemiestyje, bet dairausi į rajono sodybas/vienkiemius. Mano prioritetai: artimiausia mokykla, susisiekimas su Vilniaus centru(vis tik ir į būsimus kamščius atsižvelgiu), žemės sklypo dydis(norėtųsi bent 50 arų), kaimynų kontingentas(jauni, senyvi žmonės, tvarkingi ar pijokai).

pas mus panasus norai... tik sklypo mazesnio noretume

turėjom butą šiaurinėje miesto pusėje, tai kamščiai pribaigė. Sklypo namui ieškojome pietinėje, ir labai šiuo sprendimu džiaugiamės.
Vaikai dar maži, tik vyriausia lanko darželį, o kiti dar net iki jo nepriaugo Tad išsikrausčius į užmiestį dėl vaikų kol kas jokių rūpesčių nėra, o pliusų - galybė.

Gyvename vieno miestelio šalia Vilniaus pakrašty. Iki Vilniaus centro 20km. Iki vietinių visų būtinų objektų (darželis/mokykla/poliklininka/parduotuvė)- ~2km, tačiau per toli kad vaikščioti iki jų pėsčiomis, vis tiek važinėjame automobiliais. Miesto transporto stotelė už ~800m, ekstra atveju pasinaudotume, tačiau per 6 metus dar nė karto neprireikė.

IR pagrindiniai 'taškai' vis tik yra Vilniuje, ten kasdien važinėjam į darbus, ten pagrindinės parduotuvės , o jau nekalbant apie pramogų aspektą, kuris mūsų miestelyje galima sakyti tuščia vieta. Dar galvojam kaip darysim su vaikų mokyklom, ar lankys vietinę, ar irgi vežiosime į Vilnių. Tad lyg ir gyvename užmiestyje, bet tapatinamės labiau su vilniečiais, o ne vietiniais.

Mano darbas dėkingas, turiu galimybę dirbti iš namų, retkarčiais išvažiuojant į darbinius susitikimus. Sutaupau vien ant važinėjimo maždaug 30val per mėn, o kur dar kuro sąnaudos. Šiaip važinėjimo sąnaudos - tikrai susidaro nemažos, ypač mums, su gausesne šeima, kai neišeina verstis su mažu ekonomišku automobiliu.

dėl provincijos - būčiau nieko prieš gyventi nuolat, jei galėtume užsitikrinti bent panašų pajamų lygį. Iš principo - man miesto nereikia, o gyvenimo kokybė mažame gerai tvarkomame miestelyje turi daug savo privalumų. Deja, analogiško darbo nei man, nei vyrui provincijoje neatsirastų, tad šiuo atveju miestas (ar buvimas šalia jo) yra tokia nelabai išvengiama būtinybė....

Kol vaikai maži-bėdos mažesnės.
Didžiausias galvos skausmas kai vaikai paauga. Mokykla, būreliai.

Mūsų jau vyresni vaikai: į mokyklą pradės eit ir darželin reikėtų leist. Vln į darželį be šansų... užmiesty paprasčiau. Visada su MB norėjom leisti vaikus į mažesnę mokyklą, kai vaikų ne daug, jauki atmosfera. Gal tokių jau nėra net, o mes vis svajojam

Bet reta tokia mokykla tures stiprius mokytojus. Tiketina kad reikes korepetitoriu. Nors mano sunenai lanko rajono gimnazija, tevai patenkinti. Bet tada galvos skausmas su maziuku grizimu, parveza autobusas, bet jiem pamokos baigiasi kokia 1 o tevai iki 7 dirba. Pirmokas jau ne karta buvo prapuoles, savarankiskai i parduotuve isejes, pas draugu, paskui bande peciu uzsikurti tai nelabai sekmingai, visus namus dumuose paskandino. Zodziu yra reikalu su vaikais. Gerai kai kokia mociute salia ar kai vaikas paauges bet iki to. Nors ir mieste turbut tas pats.

O iš kur čia toks nusistatymas? Negi geri specialistai tik Vilniuje dirba, o rajonuose, tai bemoksliai, neraštingi, nekvalifikuoti amatininkai? Visiškai nesutikčiau su tokiu požiūriu. Geras darbuotojas yra geras darbuotojas, nepriklausomai nuo miesto, kuriame dirba. Tuolabiau, kad labai dažnai mokytojai iš miestų gimnazijų važinėja dirbti į šalimais esančius miestelius.

Pirmą sykį girdžiu Kad geri specialistai gydytojai važinėja-tą tikrai žinau, tik pribrauti pas juos neina O kad važinėtų geri specialistai mokytojai, kurių bedarbių sėdi ir provincijose-tai mitas. Galų gale, kaip tie mokytojai ir persiplėš per dvi vietas, kai pamokos nuo 8 iki 14-15?
Pasižiūrėjus į reitingus, vis tik provincijų mokyklos užima graudžiai mažas vietas. Aišku, raštingumą suteikia mokykla-ir ačiū Dievui, bet jei vaikas gabus ir jam nepakanka to, ką gauna provincijos mokykloje, privalo samdyti koorepetitorius rimtus.
Pamenu, kai aš mokiausi, tai gyvenom irgi provincijoj, ir tėvai samdė man koorepetitorę-VU dėstytoją, tekdavo važinėti porą sykių į Vilnių.

Tai, kad čia seniai, gerai žinomas dalykas. Bent 4 mokytojas žinau, kurios taip dirba ir tai anokia naujiena. Pvz viena chemikė mokytojauja net 3 mokyklose. O dėl krūvio, taigi jį ir pasiskirsto per kelias darbovietes. Nereiškia, jog pilnu etatu privalo dirbti tik vienoje mokykloje.

Ir šiaip tie išsireiškimai, kad specai tik sostinėje, o provincijose - velnias žino kas, tai kvepia didžiule vilniečių arogancija ir susireikšminimu. Matai jau sostinės mokyklose, tai ir mokosi, ir dirba vunderkindai, o miesteliuose - vos ne atsilikėliai. Visiškai nesąmonė.