Ir kambarių nesiurbliavau ir netvarkiau, bet vieną dieną daėdė bardake gyvent, tai viską išblizginau, o MB nusiunčiau indų (tų, kur savaitę stovėjo) plauti ir valgyt daryti.
Pakol kas nelabai žinau, kaip su juo dėl tvarkos tartis - bandžiau sakyti, kad aš tąsyk tai padariau, dabar tu padaryt, arba - aš tą, o tu tą padaryk, tai jis visas persiuto, sako, jei čia pradėsim skaičiuotis, kas ką kam kada padarėm, tai nieko gero nebus
Šiaip tai jis darbštus, visi vyriški darbai jam rankose tirpsta, bet nenoriu visų "moteriškų" darbų sau susikrauti
nes paskui užsiknisiu. pvz., pjausto duoną ant stalo. Sakau, tai gal tau lėkštelę duoti, o jis: na taigi vis tiek valyti reiks, tai koks skirtumas... tai taip ir stovi palikti, nes man rankos nekyla valinėti. 
Kažkaip reikės tartis dėl tos tvarkos, nes tokie dalykai pjauna. juk nelakstysiu iš paskos ir nebaksnosiu pirštuku - čia trupinukas, čia jau savaitė kaip stovi murzinas puodukas. Tokie dalykai žemina. Tuomet jausiuosi ne mylima ir mylinti moteris, o smulkmeniška ir priekabi prievaizdė. Kas blogai, kad tokie dalykai ir man visiškai numuša norą tvarkytis...
Kaip jūs, mergaitės, panašiais atvejais elgiatės? Gal kur forume yra temelė, kur diskutuojama apie tai?..
