QUOTE
Na, aš pabandžiau analizuoti. Sakykim atsipalaidavusi gaminu valgyti, nesivadovauju jokiais receptais, tiesiog dėlioju sau daržoves ir štai dar nė karto neragautos salotos. Visa įvyko be jokių mintijimų, kad čia reikia taip ar anaip daryti
Mano padruske taip gyvendama issigyde kruties vezi/stuburo metastazes, kurdama sveika kuna.
Stai siuo budu atskiriamas protas nuo musu ausktesniojo AS:)
QUOTE
Žmogaus išgyvenama emocija yra minčių rezultatas. Nemąstysi - nesijaudinsi, nei teigiamai, nei neigiamai. Kaip jūs išjausit bet kokią emociją (džiaugsmą, liūdesį,t.t.) be jokių minčių? Kaip jums pavyks apsidžiaugti, jei nesugalvosit, dėl ko džiaugtis? Kaip jūs sugebėsit išsigąsti, jei mintimis nebūsit prie baimės objekto?

Juk emocijos - minčių dukros, turinčios milžinišką kūrybos potencialą.
Papildyta:
QUOTE
hm..nebūtina SUGALVOT dėl ko džiaugtis kad PAJAUSTI džiaugsmą-galima tiesiog JAUSTI džiaugsmą
Dėl baimės tas pats-galima sėdėt palaimingoj aplinkoj ir išgyventi didžiulę baimę-objektas ne prie ko..
O kad emocijos-minčių dukros tai neverta taip drąsiai teigti-o gal atvirkščiai??
Na matau kad jūsiškis požiūris stipriai kitoks nei maniškis į emocijas,tai geriausia būtų turbūt ir likt kiekvienai prie saviškio-ginčytis tikrai nesiruošiu-linkiu gerų minčių ir jausmų
Puikiai suprantu ka parasiusi -

o sau dar priminsiu, jog gyvenam geriausiai kaip zinom, kai suzinom geriau tada ir gyvenimas tampa geresniu
Apie mintis - pamastykim ar kartais nesisavinam to kas mums ir taip nepriklauso pirmoje vietoje...Kaip jums sekasi derinti paprasta dalyka - manyti jog mintys jusu, o tvirtinti jog per mus visata kuria pasauli:)
Arba didziuotis tuo jog esam moterys...