Manau, kad daugumoje atvejų sunkiausia paliktam.
Bet žinau ir tokių kai taip pat sunku ir paliekančiam.
Buvau abejose situacijose... nė viena nėra maloni, abi skaudino.
QUOTE(Figūringa @ 2012 01 13, 02:32)
Manau, kad paliktam. Juk tas, kuris palieka, turi tam priežastį.
Pritariu. Na bet kita vertus, tas paliekantis kartais tikrai gali jaustis kaip paskutinis šunsnukis, priklausomai nuo aplinkybių ir situacijos...
Palikau savo vaikina po 4 metu draugystes. Ir tikrai nepasakyciau,kad tai buvo lengva..Manau viskas priklauso nuo situacijos. Kad ir kaip kvailai tai skambetu, po viso sito laiko praleisto kartu susivokiau,kad jis man nera tinkamas zmogus. Esme buvo tokia,kad kai mes pradejom draugauti man tebuvo 16 metu.. Tuo metu man reikejo visa kitu dalyku,negu reikia dabar,kai man 21 metai. Tuo metu jis mano lukescius dalinai igyvendavo. Tiesiog su laiku keiciasi mastymas, zmogus vis bresta ir keiciasi.. Zinau,kad jai tai buvo beproto skaudu. Verkem abu ir kentejom. Prisirisimas man nezmoniskas buvo likes,todel ir buvo labai gaila ir skaudu viena diena suvokti,kad keliai issiskiria...
Labai dziaugiuosi,kad likome draugais.
Labai dziaugiuosi,kad likome draugais.
QUOTE(BrandNewSmile @ 2012 01 16, 03:32)
Palikau savo vaikina po 4 metu draugystes. Ir tikrai nepasakyciau,kad tai buvo lengva..Manau viskas priklauso nuo situacijos. Kad ir kaip kvailai tai skambetu, po viso sito laiko praleisto kartu susivokiau,kad jis man nera tinkamas zmogus. Esme buvo tokia,kad kai mes pradejom draugauti man tebuvo 16 metu.. Tuo metu man reikejo visa kitu dalyku,negu reikia dabar,kai man 21 metai. Tuo metu jis mano lukescius dalinai igyvendavo. Tiesiog su laiku keiciasi mastymas, zmogus vis bresta ir keiciasi.. Zinau,kad jai tai buvo beproto skaudu. Verkem abu ir kentejom. Prisirisimas man nezmoniskas buvo likes,todel ir buvo labai gaila ir skaudu viena diena suvokti,kad keliai issiskiria...
Labai dziaugiuosi,kad likome draugais.
Labai dziaugiuosi,kad likome draugais.
O kokiu jis lukesciu veliau nesugebejo igyvendinti?
QUOTE(BrandNewSmile @ 2012 01 16, 03:32)
Taip, būtent dėl prisirišimo turbūt ir yra sunkiausia nutraukti ilgalaikes draugystes. Na bet puiku, kad pasiryžai. Truputį paskaudėjo, bet juk dabar gyveni žymiai geriau
QUOTE(Figūringa @ 2012 01 13, 01:32)
Manau, kad paliktam. Juk tas, kuris palieka, turi tam priežastį.
tas, kuris palieka, turi ne tik priežastį, bet ir abejones ir apsisprendimo laisvę bei atsakomybę už savo sprendimą... tam, kuris palieka, pradeda skaudėti dar prieš išsiskyrimą, skausmą sukelia ne tik palikimo faktas, o ir priežastys, dėl kurių griūna santykiai...
Papildyta:
o beje, dalį paliktojo žmogaus skausmo neretai sudaro įžeista savimeilė...
QUOTE(Drąsi mergaitė @ 2012 01 27, 05:15)
tam, kuris palieka, pradeda skaudėti dar prieš išsiskyrimą, skausmą sukelia ne tik palikimo faktas, o ir priežastys, dėl kurių griūna santykiai...
Jūs norit pasakyti, kad tik tas, kuris palieka, jaučia skausmą prieš išsiskyrimą, o paliktasis iki išgirsdamas tą lemtingą geriau būtų išsiskirti nenutuokia, kad santykiuose kažkas blogai? Retai kada tokia žinia būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jeigu kažkas poroje negerai, tai abiem pradeda skaudėti gerokai anksčiau nei įvyksta oficialios skyrybos. Tik vienas dar galvoja, kad problemas galima išspręsti, o kitas mano, kad nebeverta / negalima / etc.
QUOTE(Drąsi mergaitė @ 2012 01 27, 05:15)
tam, kuris palieka, pradeda skaudėti dar prieš išsiskyrimą, skausmą sukelia ne tik palikimo faktas, o ir priežastys, dėl kurių griūna santykiai...
Labai tuo abejoju. jei paliekantysis iseina pas kita zmogu, kuris yra santykiu griuvimo priezastis,kokio bieso jam skauda, del to, kad iseina pas kita? Briedas. Ir dar galiu pasakyti, kad santykiu griutis nuo trecio zmogaus priklauso labai didele dalimi, o dazniausiai juk ir iseina ten, kur AYTRODYS, jog zole zalesne. Tai negarantuoja laimes.
QUOTE(AfricanSun @ 2011 06 05, 20:55)
Labas visoms/iems Gal tokia tema jau buvo, bet tikiuosi, kad ne. Šiuo metu mano gyvenime tokia situacija, kad po kelių metų rimtos draugystės palikau vaikiną. Priežastys? Jis man buvo labai geras, mylintis, nors prie žaizdos dėk, bet aš jam taip ir nesugebėjau atsakyti tuo pačiu, be to niekada nejaučiau aistros kaip vyrui, jis buvo labiau geras draugas, nei vaikinas. Mintis jį palikti galvoje sukosi gana ilgai, kol galiausiai sutelkiau jėgas ir palikau. Kadangi jo jausmai man tebėra, nusprendėme nutraukti ryšius, nes bendrauti tikriausiai neišeitų (bandėm šiek tiek). Palikti palikau, lyg ir jau galiu būti rami, bet žiauriai liūdna netekus draugo, dažnai jaučiuosi vieniša, liūdna, nesinori kol kas ir kitų. Ar esate kas jautęsi panašiai, kai palikot, ar trūko to žmogaus, nors kaip antrai pusei jausmų jau nejautėt? 
Ir kam sunkiau: paliktam ar tam, kuris palieka? Pati esu buvusi abiejose situacijose.
Gal tokia tema jau buvo, bet tikiuosi, kad ne. Šiuo metu mano gyvenime tokia situacija, kad po kelių metų rimtos draugystės palikau vaikiną. Priežastys? Jis man buvo labai geras, mylintis, nors prie žaizdos dėk, bet aš jam taip ir nesugebėjau atsakyti tuo pačiu, be to niekada nejaučiau aistros kaip vyrui, jis buvo labiau geras draugas, nei vaikinas. Mintis jį palikti galvoje sukosi gana ilgai, kol galiausiai sutelkiau jėgas ir palikau. Kadangi jo jausmai man tebėra, nusprendėme nutraukti ryšius, nes bendrauti tikriausiai neišeitų (bandėm šiek tiek). Palikti palikau, lyg ir jau galiu būti rami, bet žiauriai liūdna netekus draugo, dažnai jaučiuosi vieniša, liūdna, nesinori kol kas ir kitų. Ar esate kas jautęsi panašiai, kai palikot, ar trūko to žmogaus, nors kaip antrai pusei jausmų jau nejautėt? Ir kam sunkiau: paliktam ar tam, kuris palieka? Pati esu buvusi abiejose situacijose.
vajei, labai panasia situacija isgyvenau. Irgi buvo baisiai liudna, pasiilgdavau jo kaip draugo...
QUOTE(Elegantiškai sninga @ 2012 01 28, 09:54)
Jūs norit pasakyti, kad tik tas, kuris palieka, jaučia skausmą prieš išsiskyrimą, o paliktasis iki išgirsdamas tą lemtingą geriau būtų išsiskirti nenutuokia, kad santykiuose kažkas blogai? Retai kada tokia žinia būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jeigu kažkas poroje negerai, tai abiem pradeda skaudėti gerokai anksčiau nei įvyksta oficialios skyrybos. Tik vienas dar galvoja, kad problemas galima išspręsti, o kitas mano, kad nebeverta / negalima / etc.
QUOTE(Ragany @ 2012 01 28, 11:24)
Labai tuo abejoju. jei paliekantysis iseina pas kita zmogu, kuris yra santykiu griuvimo priezastis,kokio bieso jam skauda, del to, kad iseina pas kita? Briedas. Ir dar galiu pasakyti, kad santykiu griutis nuo trecio zmogaus priklauso labai didele dalimi, o dazniausiai juk ir iseina ten, kur AYTRODYS, jog zole zalesne. Tai negarantuoja laimes.
visų pirma, tai aš nemanau, kad yra taisyklė nustatymui, kam skaudžiau, aš net nemanau, kad skausmas išmatuojamas aš tiesiog parašiau mintį, kurios mano nuomone čia trūko t.y. kad apsisprendimas palikti kitą žmogų yra skausmingas, nes savo rankomis griauni santykius, ir kad žmogui, kuris palieka kitą jau skauda ir iki tol.
Aš nepretenduoju į universalias tiesas, aš nesakau, kad visada skiriamasi netikėtai (bet taip būna ir tokios skyrybos labai skaudžios paliktajam), aš esu tikra, kad ne visada skiriamasi dėl trečio žmogaus, taip pat pridėčiau, kad net jei skiriamasi dėl trečio žmogaus, tai gal tas žmogus irgi atsirado iš skausmo dėl nepavykusių santykių ar pan.? Aš žinoma, manau, kad taip elgtis yra labai negražu ir kad nebenorint būti kartu reikia taip ir pasakyti, o ne paslapčia ieškoti laimės kitame glėbyje. (čia jau pasidaro kita tema, bet aš manau, kad nemaža dalis tų santykių, kurie sugriuvo dėl trečio žmogaus, būtų sugriuvę bet kuriuo atveju...) nors primenu, kad labai nepritariu tokiam veiksmų eiliškumui, aš manau, kad prieš pradedant naujus santykius reikia baigti su senais.
skaudziau paliktajam, nes tuo metu plysta nuo skausmo jo sirdis, nes jeigu jis paliktojo vaidmens -reiskia jis dar nenori skirtis su tuo, kuris jis palieka ir pats jau pribrendo ir tai issiskyrimo minciai ir paciai buklei, kad jie bus atskirai. o paliktajam reikia susivokti naujoje aplinkoje, suprasti ir priimti tai, kad jis bus be to zmogaus, lipdyti save is naujo. tai sunku.
