Aš ir mano mylimas autistas

Mildutei daug, daug

oi, gali būt liūdna kai gryš autistai juk negali pakęst tokių permainų, laikykitės

jo - bet remonto verkiant reikejo nu gal nieko - susitaikys

Mildutei linkim daug ištvermės
Mano T, tai tokie pasikeitimai visai patinka. Tik va viena laikrodį, tai vis atneša į jam skirtą kambarį, niekaip į kitą pernešt negaliu

Sveikos,

sakykite kaip išgyvenate vaikų tyčiojimąsi iš savo vaiko? Šios dienos labai "juodos". Vaikai labai greitai supranta, kad šalia jų "kitoks" vaikas ir negailėdami pradeda tyčiotis. O baisiausia tai, kad maniškis nė nesupranta kad iš jo tyčiojamasi. Už mėnesio į mokyklą... Jau dabar žinau kas manęs ir jo laukia...

Būna labai sunku. Dėl to ir paėmėme namų mokymą. Be to ateina laikas kai vaikas supranta ir dėl to pats labai pergyvena

mes kol kas nesusidurem su tuo, jei kazkur kazkas netiketo nutinka - iskart garsiai be uzuominu pasakau vaikams kad ji taip elgiasi nes bijo ir nesupranta ir paklausiu visad ar yra ko tu bijai? uzmezgam kalba apie tai... Arba jei Milda ko nesupranta, ar nedaro - vaikams pasakau kad ji nezino kaip tai atlikti, ji nemoka, jei busi tikras draugas - padesi, paaiskinsi - nu kol kas suveikia - bet su draugais tikrai stengiames palaikyt draugiskus santykius, tai ledais pavaisiname, tai sausainiais, saldainiu kartais kokiu ji nusinesa, lipdukais - tad santykiai gerai, nori jie draugaut su ja, neignoruoja ir nesitycioja

Maniškis bendrauti labai nori, bet yra labai naivus. Visi aplinkiniai labai gudrūs. Jis veržiasi matytis su jais, bet vos tik ten nueina kyla sąmyšis. Jei važiuoja su dviračiais, tai visi kaip susitarę rėkia, keikiasi. Kai pamato suaugusį gudriai nutyla. Maniškis nutilt nemoka. Juk ką tik vienas pravažiavo ir sakė "gaidys", tai ir jis važiuodamas garsiai sakys "gaidys"... Ir jokie aiškinimai nepadeda. Juk anas sakė ir t.t. Todėl visiems atrodo, kad yra pats blogiausias vaikas.
Aišku, žmoniems keistas jo elgesys, kai išsigandęs ar nežinodamas kaip elgtis jis pradeda juoktis... kai džaugdamasis vandenyje garsiai krykštauja arba garsiai vaidina ką tik matytą filmuką. "Etiketė"- ar mažo ar didelio iš karto durnius...
Pačią taip pat išvargino jo nenormalūs užsiciklinimai loterijos vedimui, filmukų su raganom žiūrėjimui, ištisam atsikalbinėjimui. Sudominti neįmanoma niekuo. VIenintelis atsipalaidavimas važinėjimas dviračiu kol nepaklausia ko nors apie KYbartienę... iš loterijos
Namų mokymas... nežinau kaip bus, jis taip tų vaikų nori. Žinokit, taip laikiausi šiuos 2 metus, kai sužinojau tikrą diagnozę, bet dabar jau negaliu nustoti verkus. Kad bent jis turėtų brolių ar sesių. deja... esame tik dviese. Ir man jau darosi baisu mūsų ateities.

Milda irgi nutilt negeba, kartais atrodo kad tycia provokuoja mane - bakt pirstu ir aiskina kad teta apsirengus kaip ragana (nors pries tai kalbejom apie ka nors visai ne ta), arba butinai pakemtuos negrazia striuke mergaites, nes zalia, arba dedes plike Paskutiniu metu atsirado zodziai "boba" ir "senis" - issiaiskinam kam jie skirti, kada vartotini, kodel negrazu taip vadinti zmoniu - bet tik pamatys moteri kuri nepatinka - ir vel sauks "boba" Man asmeniskai dzin kas ka galvoja (o galvoja kad neisaukleta, nemandagi, perlepinta), va net pavargus vakare mociutei drebe kad as taves nekenciu, ji ir man gali pasakyti kad nori, kad as numirciau - nu bet nebekreipiu demesio - ji tiesiog yra pavargus, pritariu, kad gerai, numirsiu, ir nebeturesi, tada bliauna apsikabinus
Ismokau nebekreipt demesio i tai, kas ka apie musu seima galvos, pagalvos ar pasakys - as zinau kaip yra - o kiti man dzin - kiek galiu, stengiuos padet kam reikia, o visa kita...
o kaip tavo vaikas reaguoja kai sako jam kad durnelis? neatsisauna kad tu durnelis? Maniske kogero sakytu tu durnelis, arba kaliause (irgi paskutinis jos topas kai labai supyksta) (nu jin atsikirst gal moka todel, kad su broliu auga, ir istisai pesas, santykius aiskinas)

tame ir bėda, kad jis nevisada supranta, kad iš jo tyčiojasi. Žodį durnelis jau išsiaiškinom, žinom, kad tai keiksmažodis. Bet jei jį kas pasako ant jo, tai jis nieko nesako, nebent pamato mane ir tada man šaukia, mamyte mane jis pavadino durneliu Blogiausia, kad jis niekam nemoka atsikirsti, net ir būdamas nekaltas dėl visko lieka kaltu.
Neatsimenu ar rašiau kada nors, bet su tais keiksmažodžiais iš šono kam gal ir būtų kurioziška situacija, bet man labai liūdna. Prieš metus jis žaidžia su grupioku kieme, tokiu tikru gudruoliu, augančiu tik su močiute, lakstančiu vien laukais... Tas vaikas pamato rėksnę kaimynę ir tyliai sako va, ateina sena pyz....(atsiprašau, man tai nebūdinga rašyti tokius dalykus, bet taip buvo). Na, maniškis garsiai ir pavadino ją. Tai ji ant visų kiemų šaukdama rėkdama koks vaikas, tokį tik į narvą... Mano mama atostogavo, tad saugojo vaiką, kai išgirdo sąmyšį kiemuose ir tos moters riksmą. Apsikabinusi tikrąjį kaltininką glaudžia ir aiškina, koks mielas tu vaikeli, tai ne jis... Mamai buvo didžiausia trauma, prašė nerėkti tos moters, o ji dar garsiau šaukia. Kai grįžau iš darbo iš kart sumojau, kad maniškis nė nesuprata tų žodžių. Rytojaus dieną dar labiau paaiškėjo, kai atėjęs mano sūnus į darželį ano vaiko klausia koks tos moters "vardas" ? jis manė, kad tai vardas...
O pikčiausia, kad tos moters sūnus būdamas jaunas išprievartavo 80 tę senutę ir vedė ją nuskandinti... aš būčiau greitai jos užklausus ar Jūsų sūnui tikrai patiko tas "narvas" deja, mano mamai buvo tikrai didelė trauma. Ir dabar ji dar nesusitaiko su tokia padėtim. Maniau, kad aš stipresnė, matau, kad jau ne be...

Nu as merginos savo nepalieku vienos kieme, nors ji ir nepasiliktu ten viena - tai su tokiais kuriozais nesusiduriame aisku pasitaiko daug visko ir man esant kartu - bet tada bent jau galiu paaiskint jai kas vyksta ir kodel, kaip elgtis, ka daryti, kas galima, kas ne ir jau kaip taisykle jai iskyla 115 kodel

K**, liūdna, kad tu pikta ant viso pasaulio. Gal todėl taip sunku su juo susigyventi ar bent jau jį tiesiog priimti tokį koks yra....