Aš ir mano mylimas autistas

Kad ir kiek dėl vaiko bedarytume, vistiek, gyvenime bus momentų, kai pagalvosim, kad ne viską padariau ką galėjau. Taip jau yra.

Maniškiui šešiolika. Savaitės dienų mintinai nemoka (nors logiškai išmąsto, kad sekmadienis yra išeiginė), metų laikų - irgi. Na, žino, kad žiema tai žiema, o vasara, tai jau atvirkščiai, bet paeiliui, mėnesių neišvardintų ne už ką. Nepažįsta laiko. Nemoka daugybos lentelės. Sunkiai skaito, rašo su didelėm klaidom. Specialių, kažkokių superiškų gebėjimų neturi. Užtat, domisi kasų aparatais, kebabinėmis, greitu persirengimu ir neveikiančiais amerikietiškų kalnelių tipo atrakcionais. Naktį pažadintas sugebėtų tokių faktų apie jį dominančius dalykus pažerti, kad tik nuostaba suimtų

Jokūbas skiria savaitgalį.
Nes tada tėtis namie.

pas mus su tualetu kazkaip nebuvo bedu,eina pats kai uzsinori,susitvarko daugmaz pats.jei pries miega sakau ar nori dar sysiuko tai nueis net jei lasiuka isspaus,kazkaip idomiai jis jei sakau ar nori obuolio ir duodu iskart purto galva,o jei sakau ar nori i tualeta,tai eis ar nori ar nenori...
maniskio aistra siuo metu - traktoriai ir traukiniai,tiek zaisliniai tiek tikri,visur is tolo juos pamato ir emociju jura kai tvarkemes grupe ir vaziavome traukiniu iki Siauliu tai islipus buvo bliovimas nezmoniskas,kad traukinys nuvaziavo toliau o mes likom dabar uz poros savaiciu vaziuosim traukiniu i svecius ir prie juros tai vaikui vel dziugins sirdele kelione man taip dziugu kai jis kazkuo dziaugiasi,krykstauja,atrodo pati pasikraunu tiek teigiamu emociju,kad galetume kalnus nuversti

J traukiniai nepatinka Užtat SUNKVEŽIMIAI tai laaaabai. Kai važiavome kelionėje vis juos su džiaugsmu pravažiuojančius palydėdavo "sukinis manas", tipo "sunkvežimis MAN'as" - yra tokia sunkvežimių markė Vis prašė, kad važiuotume į "padiduvę pikti sukinį MAN'ą", ale kad Ventspilio Rimi labai jau skurdus pasirinkimas tų sunkvežimių buvo, labai nuliūdo, kad neradome pirkti.

Šiandien vakare leido paskaityti Vytės Nemunėlio "Meškiuką Rudnosiuką". Porą puslapėlių pavyko

Su dienų ir veiksmų suvokimu didžiulės bėdos. Pvz. užsimenu, kad kažkada reiks važiuoti kirptis. Nors tuo metu šimtą kartų buvo kalbėta, kad dabar važiuojame blynų valgyti pas dieduką. Ir kad užsives su pasikūkčiojimais verkti, kad jis nenori važiuoti kirptis, nes jam atrodo, kad mes jį vežame dabar kirptis. Arba pasakai, kad rytoj važiuosime pvz. į parduotuvę. Tai tučtuojau sėdasi prie durų ir maunasi batus, nors mes tuo metu pvz. jau einame praustis ir ruoštis miegoti. Prieš kelionę vaikas nakvojo pas senelius, nes bijojome, kad pasiruošimas kelionei jam bus per didelis stresas. Bijojome, kad ištisą vakarą gali prasėdėti prie durų ir nerimauti, tai kada gi pagaliau važiuosime. Dar vienas pvz. Vaikas prie jūros bėgioja aukštyn ir žemyn ant kopos. Sakau: "tai jau nulip, eisime čiuožti". Galvojua, kad supras, kad eisime čiuožti į žaidimų aikštelę prie namelio, kur gyvenome. O jis gi tučtuojau sėdasi ant užpakaliuko ir čiuožia ant smelio nuo kopos. Vienžo, kažkaip jis viską supranta, kad jei ką pasakai, tai veiksmas turi vykti ne vėliau ar rytoj, bet tučtuojau
Papildyta:


Norėčiau knygų nuorodų Gal galėtume visos tarpusavyje tas knygas kažkaip pasidalinti ir paskaityti

mes taip pat visai vasarai metan mokslus į šalį, nes vaikui reikia atostogų, jis gi visus metus sunkiai dirba, kad pasiektų tai ką kiti pasiekia be pastangų. Nors man tų "atostogų" reikia nemažiau





Maniškiui 12. dar žiemą galėjau parašyti tą patį ką ir Vario, bet kai man pabodo jam tai kalti ir palikau ramybėj, jis staiga ėmė ir pats susivokė kas tos savaitės dienos dabar gaudosi puikiai, nekitaip nei mes tikiuosi, kad ir su visais kitais (laiku, metų laikais, menesiais ir t.t.) bus tas pats, kai tik jis suvoks kam to treikia. Nes man susidarė įspūdis, kad autistam (nu bent jau maniškiui) reikia suvokti, kam reikia to ar ano, kad jie mokintūsi ir tik tada, jei jis suvokia, kad tai svarbu nusprendžia išmokti

o mes vakar plaukėm su baidarėm išpradžių labai bijojau, kas bus jei apvirs mažius su MB bet jie buvo tas vienintelis ekipažas kurie neapvirto vaikas laimingas, kaip niekada, nepamenu ar jis dar kada buvo toks patenkintas paprastai kai klausi ar buvo smagu, atsako - biškį. O dabar sakė - jjooooooo. trasa buvo labai sudėtinga - matyt jis pasmane ektremalas

O as norejau paklausti tokio klausimuko, bet tikrai suprasiu,jei meatsakysit.

Tiesiog kadangi dauguma cia vyrukus auginam, tai labai idomu, o kaip paaugliu reikaliukai su priesingos lyties atstovemis? Ar rodo koki susidomejima ir aplamai kaip yra su seksualumu, ar jau pastebejot kokiu dalyku siuo klausimu...


Smagumelis. As kazkaip labai tikiu, kad geros emocijos, pojuciai jiems duoda labai daug naudos (kaip ir visiems kitiems zmonems turbut), nes ant saviskio labai matau. Vakar vel nulekem i vandens pramogu parka, nu tai dziaugsmas neispasakytas vaikui, o ir vakare namie grizes na toks apsipatenkikines lakstte...

Sveikos visos.

Šaunuolis

Mes šiemet plaukiojome ežere valtimi - irgi prisibijojau, ar jis kantriai pasėdės Bet išsėdėjo be jokių problemų 2,5 val. Kadangi buvo su gelbėjimosi liemene, tai pastoviai laikiau už vieno diržiuko, dėl visa ko

Maniškis puikiai gaudosi savaitės dienose. Ir laike. Ir neužmiršta, ką aš pažadu. Pvz. sakau, kad kitą savaitę penktadienį važiuosim ten ir ten. Tai jis kitą savaitę ketvirtadienį man tą primena.

Buvom šiandien su tėvukais Karmėlavoj, artimųjų kapelius aptvarkėm, vėliau užlėkėm į Prizmą. T labai gražiai elgėsi. Kaip tik įsukom į saldumynų skyrių, pasiprašė ir to, ir to, ir to. Liepiau pasirinkti, pasirinko ir jokių isterijų. Užpernai tai būtų vaizdų vaizdelių. Na dar ir pernai pavirkautų...

Aš tik rašau, kad būna ne tik regresų (kaip mums buvo 4-5 m.), bet ir progresų

Na baisu tokių pramogų (baidarių ne valčių) imtis kol vaikas plaukt nemoka, bet šiemet jau kokį metrą savarankiškai paplaukia be jokių apsaugų, tai ir ryžomės. uždėjom aišku liemenę dėl visa ko, nors ten gylis maksimum iki juosmens, bet eik žinok kaip jam atrodys kai atsidurs po vandeniu netikėtai. Bijojom dėl akinių labai, ne 5 lt gi kainuoja, bet ir nuimt nesinorėjo jis gi kaip aklas kurmis be jų koks malonumas kai nieko dorai nematai , bet viskas baigėsi gerai. Valtim jis plaukiojęs, bet tai ne tas pats. čia pačiam irkluot teko ir šauniai tai darė visus 13 km, apie šešias valandas kur posūkis ant posūkio, kliūtis ant kliūties, tiesios vagos maximum koks 10 metrų tik šiandienvisiem rankytes skauda o man atrodo, kad net blakstienos sutinę
Papildyta:

progresai gerai

Mano sūnus vis dar neabejingas žemėlapiams. Rašiau, kad gimtadieniui padovanojome PSP žaidimų, viename jų buvo lenktynių trasos žemėlapis. Tai jis kas vakarą studijuoja tą žemėlapį. Ir vis dar domisi croksais. Pleže garsiai komentuoja poilsiautojų avalynę, garsiai įvardina, kieno batai neoriginalūs, kieno nenuvalyti, kam kitais metais reikėtų nusipirkti kitus croksus... Šiandien tėčio kantrybė baigėsi, pasakė, jei dar nors kartą išgirs žodį croksai - Mato batai bus išmesti. Kol kas ramu...Aš sūnui milijoną kartų aiškinau, kad nemandagu garsiai komentuoti, bet tai nepadeda.

Laba.
Mes šian tai ten, tai šen.
Važiavom į Rietavą, galvojau ką darželiui nupirkt. Bet nieko tinkamo neradau. Jokūbas tik traktoių pasigavo, nes močiutė buvo pinigėlių davusi.

Pakui į kaimelį užsukom, ten bočiaus du traktoriai, vištas pagainiojo, po bulvių laukus pabraidė... Liūdna, kad prosenelės privengia. Ji taip Jokūbą myli, o šitas neina net artyn

Maniškė močiutė taip pat Tomuką labai mylėjo. Žinau, kad kas vakarą maldelę už jį sukalbėdavo. Ir tikiu, kad ten, ant denesėlio, kur ji dabar yra, užtaria mano T ir globoja.
O mes tik kapelius jos aplankom ir pasiilgstam...