Kaip susitaikyti?

Iš tikrųjų tai sunku kažką patarti tokioje situacijoje. Bet gal tiesiog nėra viskas taip baisu, gal ji paprasčiausiai pervargus, gal problemos darbe, moksluose. Juk yra žmonių, kurie negali atvirai išsikalbėti, viską kaupia savyje ir vaikščioja tarsi bet kada galinčios sprogti bombos. Todėl visi aplinkiai būna kalti. Gal pasiūlyk jai kelioms dienoms, pvz. savaitgaliui prie jūros nuvažiuoti, gal kitoje aplinkoje ji atsipalaiduos, išsikalbės. Jeigu tikrai mylite vienas kitą, turite viską išbandyti, norėdami išsaugoti svo santykius. Bet jeigu meilės nebėra - tai, kad ir kaip būtų gaila, jau niekas nebepadės

na gerai, is asmenines patirties kaip sirdziai neisakysi.

1. mane mylejo, o as - ne ku ku.
nervindavo klaikiai su ta meile ir rupesciu - aishkiai jam pasakiau, nebus is musu pora, atsiknisk. o jisai - vis megino ir megino, ir is to - shipstas. meiles is mano puses neatsirado, jis pats kentejo, kol galu gale as neapsikentusi nenutraukiau visu rysiu su juo. ir kas - man tik palengvejo.

pamoka: jei jis butu neatakaves taip atvirai, nestovejes po langais (buvo toks bajeris) na palaikes draugyste, bet ir nereikalaves meiles - butu buve daug daugiau galimybiu jam mane galu gale prisijaukint.
Pats kaltas.

2. kai as mylejau bet mane razliubil toks vienas tipazas

mano pacios klaida: kai tik prasidejo marazminiai konfliktai, as meginau juos issprest, tapt geresne, pasikalbet, ka nors skanaus isvirt, pasirupint, prilyst, ir t.t. Na, durna visiskai Niekas neiissisprende, kartais pageredavo, bet tie konfliktai rasdavosi vis dazniau, tapdavo vis idiotiskesni ir bjauresni.

Jei buciau buvusi protingesne: kai tik prasidejo tie zyzimai ir priekabiavimai, vietoj to kad forsuot kazkokius tai sprendimus, reikejo man spjaut i visa ta durnizma ir leist jam eit i visas keturias puses. Garantuoju, butu mygom atgal sliauzte parsliauzes zaraza.

Zodziu, kartais santykiu issaugojimui reikia priimti sunkius sprendimus: ta prasme, jei zmogus nori atsitolint ir kiti sprendimai nepadeda, reikia leisti jam atsitolint, nors ir "zudo" tas atstumas.

As skaiciau vienos psichologes straipsneli (manau daugelis ji mate) ir pritaikiau mano atvejui. Ten buvo prielaida, kad nepaaiskinami pykcio protrukiai yra apsaugine nesamoninga anksciau iskaudinto zmogaus apsaugine reakcija. Jis nori isitikinti, kad partnerio jausmai tikri ir jis myles net tuomet, kai busi "bjaurus". Ar kazkas panasaus...
Ten aisku kaip ir pas kiekviena profesionala buvo "atbulines durys", tipo, gal tikrai viskas baigta.
Zodziu, jei aiskiai isgirsiu, kad nieko nera ir nebus - susitaikysiu, bet iki tol atsargiai bandysiu toliau.

> alinute_m
> jei jis butu neatakaves taip atvirai, nestovejes po langais (buvo toks bajeris) na palaikes draugyste, bet ir nereikalaves meiles - butu buve daug daugiau galimybiu jam mane galu gale prisijaukint

Naudinga patirtis. Tik kaip sakiau - kai jausmai stiprus, sunku "atstuma laikyti". Va jei zmogus "tik siaip patinka", tada kita kalba.
O tai isileidai vidun kai jis po langais stovejo ar taip ir leidai salti lauke? Gal jis ir buvo ta tavo tikroji antra puse?
Zodziu mane praeitais metais isileido Bet pazadejau jai daugiau taip nedaryti

oi zinok, neisileidau... tas jo aklas azartas mane paprasciausiai isgasdino ir pries kaimynus ziauriai geda buvo. tada pirmame aukste gyvenau, tai visas sviesas issijungiau ir tyliai sedejau, kol jis lauke ten brazdinosi , akmenukus i langa mete - bet laiptine rakinama, tai nors i duris nesibrazdino. jo, o kita diena manes irgi atsiprase....

o as sau tuo metu prisiekiau, kad nors ir kokia meile-seile is mano puses - as taip nesielgsiu; mane sita patirtis labai pamoke.

ir svarbiausia, tas zmogus siaip labai fainas, ir butu buves tikrai geras "kavalierius", ir psichologiskai sveikas, bet kas ten jam buvo uzeje (daugiau obsesija, nei meile, as galvoju), lyg siol nesuprantu.




Papildyta:


jo, gerai butu, kad aiskiai pasakytu. bet gali buti tokia komplikacija, kad jinai taves ir jusu draugystes lyg ir pati nori ir kviecia, bet kai tu atsirandi horizonte, jinai momentaliai jauciasi spaudziama ir megina atsitolint, keldama konfliktus.
ir taip iseina, stumia ir artyn traukia kartu... o tu esi is tokiu zmoniu, kurie konfliktus su artimais zmonemis sprendzia ne atsitolindami, o megindami labiau suartet, del ko jinai dar labiau nori atsiribot... o taip ir visa gyvenima tampytis galima.

pas mane su antruoju variantu mano aukstesniame post-e kazkas panasaus buvo; mes tikrai ilgai kartu isbuvom, bet jis is tokiu zmoniu, kad bendrauja, ilgisi, kvieciasi, skambina, pats aktyviai isiesko, o kai jau ateini, tada staiga jam "erdves nebera". galu gale pripazino, kad ir pas ji "emocines problemos". na zdrastie! jeigu as nebuciau isejusi, tai dar iki siol taip besitampydami ir tebegyventumem.

Na pas mane ir panasia situacija siuo metu tenka isgyvent, nezinau ar pades tau sis pasisakimas, bet pavyzdziui as pradejau labai daznai pykti del visokiausiu smilkmenu, kartais atrodo, kad viskas nervuoja, viskas netinka, viskas blogai dazniausiai tai susije su nuovargiu ar net baime dar labiau prisiristi prie zmogucio, jau net skirtis meginau, nu bet negaliu be to zmogucio, kazkaip visad griztu atgal i jo glebi atrodo kad galiu palikt, bet kai jau padaru pirmus zingsnius link to sprendimo suvokiu kad begalo myliu ir be jo negalesiu but laiminga pilnai gal pameginkit kazkiek laiko pabut toliau vinas nuo kito, gal ji tiesiog labiau susivoks savo jausmuose



Nu cia tai apie mane



hmmm...idomus varinatas, manau kad cia tiesa, kazkodel as panasiai galvoju (to straipsnelio as nemaciau )

Man, kaip ir daugeliui, tai "sava" situacija. Elgiausi ir dar kartais tebesielgiu kaip tavo mergina - pykstu del visokiu s.., uzsiraukiu ir susinervinu del smulkmenu
Priezasciu, kritiskai pazvelgusi i savo mintis ir poelgius, randu tokiu:

1.Tiesiog mes kartu jau palyginti ilga laiko tarpa, todel nori nenori ima est rutina, islenda visi zmogaus trukumai, kurie kartais, pykcio metu, regis, nustelbia zmogaus gerasias savybes, tiesiog smulkmenos staiga patampa priezastim issakyti/isreiksti visa sukaupta nepasitenkinima;
2.Gal mergina patyre/isgyveno kazkokiu sukretimu, neigiamu emociju, sunkumu, bedu, stresu, kurie tau, is sono ziurint, gal neatrode tokie svarbus kaip jai – visa tai labai atsiliepia santykiams, deja, neigiamai;
3.Del tos pacios rutinos ima stigti artimo zmogaus demesio, gal jam, atrodo, kad skiria jo pakankamai, bet daznai taip nera; meile reikalauja nuolatinio puoselejimo;
4.Gal is tikruju jausmai jau uzgeso ir tai santykiu pabaiga.

Pirmosios dvi priezastys padare didele itaka mano santykiams su vyru, dar dabar bandom jas iveikti, kol kas vis dar tikiu laiminga pabaiga.
Visgi tikiu, kad santykius galima atgaivinti, jei jie rimti ir pakankamai tvirti. Siulyciau pradet nuo atviro pokalbio su mergina – tu klauskis, nepertraukinek jos ir nebandyk neigti, pykti ar kazkaip kitaip neigiamai reaguot i jos zodzius, tiesiog klausykis. Buk labai kantrus ir atlaidus. Tuomet padaryk isvadas, sureaguok tinkamai i kiekviena jos issakyta nepasitenkinima, bandyk istaisyti savo klaidas is esmes, keiskis pats ir keisk situacija, tegul tas ryztas ir noras pasikeisti/pakeisti buna ne vienalaikis, o testinis, nuolatinis, kasdieninis procesas. Jei matysi, kad visos tavo pastangos nesusilaukia jokio atgarsio, galbut teks primti liudna sprendima, bet bandyti verta. Sekmes.

Gerb. Jaunuoli na galiu pasakyt tik tiek moteris yra kaip hidrometeorologiniai reiškiniai niekada nežinai kodėl iš giedro dangaus kartais pradeda lyti , kodėl staiga oras atvėsta ar kodėl pavasaris toks vėlyvus.

Gali bandyt laime ir spėlioti kodel ji liudi ,kokel ji nekalba ar kodel aš ją erzinu?Sėkmės .

Laimiga santuoka mano manymu tai yra LABAI PAPRASTA FORMULĖ. AŠ MOTERIS PRIIMU VYRA TOKI KOKS JIS YRA AS VYRAS PRIIMU MOTERI TOKIA KOKIA JI YRA IR MYLIU TOKIA KOKIA JI IS TIESU YRA.

Pirmi zodziai kurie kerta santuokos mazga yra : As nenoriu kad tu butum toks ar kitos, As noriu kad tu darytum taip ar taip, As pykstu bet niekada tau nesakysiu kodel (turi pats suprasti ) As nenoriu As noriu ir t.t

Klausimas dabar tau Ar tu nori buti laimingas kaip zmogus (tai ieskok tos laimės) Ar tu nori tureti nuolatinius santykius su sia mergina ( tuomet zeminkis verskis is kailio siulyk 1mln. konflikto sperndimo budu ir t.t )

galima beveik sakyti, kad šiuo metu išgyvenu labai panašią situaciją....
nežinia kuo čia viskas baigsis...
esmė ta, kad mano draugas pastaruoju metu man tapo atviresnis (bent jau man taip pasirodė). aš šito jau taip ilgai laukiau, kad sulaukus to, pradėjau jausti nuoskaudą... aš to taip ilgai norėjau, kad kai to pagaliau sulaukiau, nebežinau, kaip reaguoti- džiaugtis ar pykti...
nors skirtis su juo nenoriu, jis man yra pats mylimiausias, brangiausias, mieliausias ir noriu su juo praleisti savo gyvenimą... tik tuo pačiu metu nervinuosi dėl kiekvieno š...
ir dar čia jau buvo pasakyta teisingai- pasamonėje buvo atsiradęs noras įsitikinti, ar tuo atveju, jei būsiu bloga, mane tas draugas pakęs... ar ištvers... ar atleis... tai vat ir paaiškės jau artimiausiu metu...

Zinau nelaiku ir ne vietoj gal paklausiu, bet man labai jau smalsu ar labai bjauri tu esi? nes as tai manau kad labai bjauri bunu
O jei rimtai tai kartais ir taip pamastau, jei jau bjauria myles tai myli is tikro, ot kvailas tikrinimo budas, ane?

šiaip man labai sunku būti bjauriai ir aš tokia būti nenoriu
manau, kad esu ne bjauri, tik kartais galvoju reikia pasielgti bjauriai ar/o gal kažkaip individualiai, savarankiškai, netikėtai gal įneša kažkokio veiksmo į gyvenimą
manau, kad kai kuriais atvejais tai galėtų būti tinkamas jausmų patikrinimo būdas, bet tik tuo atveju, jei tuo nepiktnaudžiaujama ir susiklosto beveik kaip natūrali reakcija...

Sveiki.
Atsiprasau - pora dienu negalejau skaityti forumo.
Aciu uz atsiliepimus ir didelis aciu uz patarimus. As ir taip daug ka dariau kaip Jus rasote, bet dabar stengiuosi "grieztai laikytis" pagrindiniu taisykliu ir tiketis geriausio. Atrodo padeda, nors bijau kad "sapnuoju" ir greit teks atsibusti .

> Siulyciau pradet nuo atviro pokalbio su mergina – tu klauskis, nepertraukinek
> jos ir nebandyk neigti, pykti ar kazkaip kitaip neigiamai reaguot i jos zodzius,
> tiesiog klausykis.

Mes kartas nuo karto vis atvirai pasikalbame, bet as paskutiniu metu stengiuosi sulaukti tinkamo momento - kai ji nores kalbetis. As pradzioje pats vis pradedavau atvirus pokalbius, bet manau jai tai nelabai patiko (pati kelis kartus taip sake, gal supykus, bet greiciau - visiskai rimtai). Dabar jei galiu tiesiog laukiu kol ji ka nors pasakys. Manau kad atviras pokalbis netinkamu metu, gali santikius pabloginti. Ar nesutinkate?

> šiaip man labai sunku būti bjauriai ir aš tokia būti nenoriu
Maniske yra sakiusi ta pati... Tam ir tema sukuriau, nes nezinojau, kaip teisingai elgtis, kad pataisyti situacija.

> Klausimas dabar tau Ar tu nori buti laimingas kaip zmogus (tai ieskok tos
> laimės) Ar tu nori tureti nuolatinius santykius su sia mergina ( tuomet
> zeminkis verskis is kailio siulyk 1mln. konflikto sperndimo budu ir t.t )
Klausimai nekorektiski... Atsakysiu taip: as noriu, kad ji butu laiminga su manimi.

Dar norejau pasakyti, kad butinai skaitysiu sia tema, bet greiciausiai nerasysiu - kuriu nauja vartotoja ir nenoriu, kad jis kaip nors butu susietas su siuo vardu.
Labai visiems aciu!

Na as ir nemegstu but bjauri ir tikiuosi kad nesu tik kartais kai supykstu nu lab jau bjauri pasidarau O pas mane visad naturali reakcija buna, nu niekad nesu vaidunus supykusios, tiesiog manau, kad tai butu negerai jei vaidinciau tai jei ka ir darau tai tik naturaliai



Tikrai sutinku, as ir pavyzdziui nesu megeja atviraut, betn visada ir visur, tik kai tikrai norisi pasipasakot labai nemegstu kai is manes reikalauja atvirumo kai netinkama nuotaika ar aplinka