galima plačiau apie pasaką
[/quote]
Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalba. Pirmoji sakė:
- ,, AŠ ESU RAMYBĖ. Deja, žmonės nemoka manęs išsaugoti. Manau, kad man nelieka nieko kito, tik užgęsti..."
Ir šios žvakės liepsnelė užgeso.
Antroji sakė:
- ,, AŠ ESU TIKĖJIMAS. Deja, esu niekam nereikalinga. Žmonės nenori nieko apie mane žinoti, todėl nėra prasmės man toliau degti."
Vos tai ištarė, padvelkė lengvas vėjelis ir užpūtė žvakę.
Labai nuliūdusi trečioji žvakė kalbėjo:
-,, AŠ ESU MEILĖ. Nebeturiu jėgų daugiau degti. Žmonės manęs nevertina ir nesupranta. Jie neapkenčia tų, kurie juos myli labiausiai - savo artimųjų." Ilgai nelaukdama ir ši žvakė užgeso.
Staiga į kambarį įėjo vaikas ir pamatė tris užgesusias žvakes. Išsigandęs jis sušuko:
- KĄ JŪS DAROTE?! JŪS TURITE DEGTI- AŠ BIJAU TAMSOS!!!"
Tai ištaręs pravirko. Susijaudinusi ketvirtoji žvakė tarė:
- NEBIJOK IR NEVERK! KOL AŠ DEGU VISUOMET GALIM UŽDEGTI IR KITAS TRIS ŽVAKES. AŠ ESU VILTIS.
Brangūs Jaunieji , paimkite šią vilties žvakę ir ja įsižiebkite naujos šeimos židinį.