PO ILGO TARPO GIMĖ MŪSŲ SAULYTĖ su gražia,gražia šypsenėle

[/quote]
ir mums asaros upeliai tekejo, ir skaudejo labai labai, bet dabar jau viskas atrodo visiskai kitaip.. gal todel, kad man praejo gerokai daugiau laiko nei jums, mergaites, bet gyvenu ir vadovaujuos taisykle - kad laikas geriausias gydytojas ir ismintingiausias patarejas....dabar jau pamirsau urbut kas yra skausmas, kas yra asaros, nors ta sjautrumas, atsirades po danielytes gimimoniekur nedingo, jis liko, o nervai paliko savo pedsaka sveikatoje... bet dabar, kaip Dainyte, sako galiu pasakyti drasiai, kad esu be galo laiminga ir kad daugiau is sio gyvenimo nereikia nieko- turiu viska, ka gali tureti laimingas zmogus...
Ir dabar man visai neskauda širdelėj matyti sveikus vaikučius.Aš kartu džiaugiuosi su visais,man gera matyti sveikus,stiprius vaikučius.
[/quote]
prisipazinsiu, ir man is pradziu buvo labai sunku, bet dabar irgi dziaugiuosi ir nejauciu nei skausmo, nei nusivylimo, nei sirdgelos, kad mano Danielike kitokia - tiesiog ji mano... tiksliau, musu:))))kai pagalvoju, kiek dziaugsmo ji suteikia namams - ivertinu ar kitas sveikas vaikutis suteikia tiek dziaugsmo savo teveliams ir ar jie tai ivertina. o tai svarbiausia... bet kokiu atveju - naujas zmogutis, koks jis bebutu - tai didziausias dziaugsmas ir juo reikia dziaugtis:))))))