Sveikos, maitinančios mamos
Smagu, kad yra tokia tema, kur gali kreiptis kiekviena, pasitarti, pasikonsultuoti

Savo jauniausiąją dukrytę maitinau iki 3 metų 3 mėnesių. Deja, pati ji pienelio dar neatsisakė, tai buvo mano sprendimas. Bet pagal tai, kad su pienuku atsisveikinom daug lengviau nei tikėjausi, manau, jau buvo tinkamas laikas. Nors priemones panaudojau gana drastiškas - tepiau spenelius labai neskaniais dalykais
Pirma atsisakėm pienuko dienos metu (ir tai nebuvo labai lengva), ir dar kelis mėnesius mažoji jo gaudavo naktimis. O prieš nepilną mėnesį pieniukas "ėmė ir sugedo" ir naktelę
Vis dar dukružė pasistikslina, ar tikrai pienukas sugedęs, bet dabar tiesiog jai paaiškinu, kad ji jau didelė ir pienelio nebėra. Matau, kad vaikas į tai jau reaguoja ramiai.
Maitinti man nebuvo problemų, o kurios buvo - užsimiršo (buvo pradžioje problemų susijusių su dideliu pienelio kiekiu bei kietėjančiom ir besiguzuojančiom krūtim). Pagrindinė sėkmingo žindymo taisyklė: mažiau laikytis taisyklių
Turiu omenyje, kad daugiau paisyti nuojautos, neskaičiuoti laiko, negalvoti, kad "va, blogai padariau, kad pamaitinau iš abiejų, o ne iš vienos" ar atvirkščiai. Manau, buvimas su vaikeliu, įsiklausymas į vaikelio ir savo kūno siunčiamus signalus, viską išsprendžia. Ir - NET NETURI BŪTI MINTIES, KAD NESISEKS MAITINTI. Na, o kai visgi jau "stogas važiuoja", galima kreiptis pagalbos į tokias šaunias mamas, kaip šiame skyrelyje patarinėjančios
Kol kas labai mažai pagalbos radau būtent atsisveikinimo su pieneliu tema. Tad linkiu visoms sėkmingo ir sklandaus žindymo, ir kuo ramesnio ir lengvesnio atsisveikinimo su pieneliu