QUOTE(Egluzhė @ 2007 12 28, 16:44)
As ir negalvoju, zinau, kad maitinsiu ilgai, bet tiesiog kartais nesuprantu, ar ji pavalgius

Pvz., siandien pavalge is vienos kruties, atsirugo, pridejau prie kitos, vel valgyt pradejo ir, sakyciau, nemazai sulapnojo

Tai ir zinok, zmogau, kada jai antra kruti pasiulyt...

Gaila, kad pas mus nebuna taip, kad pavalge ir isspjove kruti, butu aisku, kada soti... Jei neatitraukciau, turbut po 1-1,5h žįstų.
Aš abu vaikus iš abiejų krūtų maitinau, tik dabar sužinojau, kad šiaip jau iš vienos reikėtų.

Aišku, priklauso nuo vaikelio, motinos fiziologijos. Ta prasme, problemos tame nėra, tiesiog šiaip - pastebėjimas.
Aš žiūrėdavau, ar vaikas geria, ryja, ar tik čiulpia. Rijimas girdisi, matosi, kad stipriai dirba žandukai, net ausytės kruta. O jei tik čiulpia, tai tokie lengvi judesiukai tik matosi.
Pas mane irgi nebuvo taip, kad patys atsitrauktų - abžoriukus auginu.
O šiaip tai niekada nesvarstydavau, kiek jie valgo, ar jiems užtenka. Duodavau vieną, pradeda čiulpt arba migdytis, keliu atrūgint, atsirūgsta, pradeda vėl ieškot - duodu kitą...
Pagalvojau, ar aš pajaučiau krizes... Turbūt, nes yra tekę kas valandą žindyt. Bet man didesnės krizės būdavo, kai pati pasinervuodavau, prasčiau pasimaitindavau (čia daugiau su antru taip buvo) - iš karto ir vaikas nervingesnis, ir krūtys tuštesnės. Nu bet ką - pamatai pirmus simptomus, pradedi vėl labiau savim rūpintis, ir vėl viskas grįžta į savas vėžes.