o Agnes/Ramunes nuotraukose - morkos, tik saknys ju mazesnes buna (bent Lietuvoje). cia vos ne kaip valgomuju...
QUOTE(Liurda @ 2011 08 06, 08:27)
Geras
O maniskes rozines grazuoles jau nuzydejo
Kur tu anksciau, Alioniuk, buvai su siuo receptu




tai kad labai panasus drekinantis efektas gaunasi ir is liepu ziedu (galima ir dziovintus imti),medetku, zaliu/baltu arbatu

Galima daryti ivairiausiu koncentraciju, tai priklauso kaip norit naudoti, ar kaip aktyvu komponenta, ar skiesti su vandenuku. Savybiu turi zymiai daugiau negu tiesiog hidrolatas, nes spiritas istraukia papildomas gerybes, kuriu negali vanduo. O pieno rugstis veikia ne tik kaip drekiklis, bet ir atsato spalva, grazina flavonoidus (is kuriu isgauna ivairiausius vitaminus ir t.t) i pirminia aktyvia su visom vertybem pozicija. Todel istraukos gaunasi ryskios spalvos, be papildomu dazikliu, drekinancios, tonizuojancios, gydancios

Tai, jei neturit piliarozes ar dedesvos, imkit liepu ziedus, jei tikslas drekinti.
Pvz.:
1. Labai kruopsciai isvalykite ir dezenfekuokite indelius (!). Apie 30g liepu ziedu uzpilkite 30ml distiliuoto vandens. Ir pastatykite i saldytuva 2parom. (galima zaliava pakartotinai pakeisti)
2. Tuo pat metu, kitame indelyje apie 9g ziedu uzpilti 9ml spiritu. Uzdengti butinai. Laikyti taip pat 2 paras, bet ne saldytuve.
3. Ziedus, kurie mirko vandenyje nukosti. Ilasinti 10lasu pieno rusties.
4. Ir kurie mirko spirite taip pat nukosti.
5. Abu skyscius sujungti.
Gaunasi mazdaug 30ml vandens : 9ml spirito. Gana ryskios geltonos spalvos. Ir ne skysta, o tirsta istrauka. Laikyti saldutuve, kadangi spiritas konservuoja, galima laikyti pakankamai ilgai. O pies naudojima jei nepatinka spiritas, isgarinti ant vandens voneles. Bet as ji palikau ir nepastebejau jokio diskonforto ant veido. Labai patiko poveikis, akivaizdziai drekina, ramina. Jei naudoti kaip tonika, tai reiktu skiesti, jei i krema, tai pabaigoje koki 1ml

QUOTE(omega @ 2011 08 06, 11:54)
virsutinej dominuoja tokie dideli lapai, tai jie panasus i garsvu, bet gali buti ir avieciu
apatineje nuotraukoje pries baltu ziedeliu matosi builio lapai.
laukines morkos lapai visai tokie patys kaip valgomosios, tik kad jos saknu neturi tinkamau valgymui, taip kad viena laukine morka negali atstoti kilogramo naminiu, nes jos saknies nei nulupsi nei suvalgysi - bandziau pora israuti, tai tokie "pezesiukai" net uz medideles kiaulpienes mazesni.
o siaip straipsnyje kuri imetre Agne/Ramune mano galva daug tiesios - as irgi taip manau, kad kuo skurdziau auga augalas, tuo daugiau visko savy kaupia (dabar apskritai tokia nuomone vyrauja - bet niekas jos moksliskai neirode. Tiesa sakant, pati kazkada "dariau moksla", tad moksliniai irodymai man daznai kelia abejoniu
)
butent todel as pati nieko neauginu, isskyrus laukine pieva ir viska joje renku. aisku surinkti daug sunkiau ir laiko uziima daug - vis tiik cia ne is darzo nupjauti kila zoles ir ja tureti, bet po ziedeli ir lapeli rankalioti, - bet rezultatas tikiuosi geresnis
apatineje nuotraukoje pries baltu ziedeliu matosi builio lapai.
laukines morkos lapai visai tokie patys kaip valgomosios, tik kad jos saknu neturi tinkamau valgymui, taip kad viena laukine morka negali atstoti kilogramo naminiu, nes jos saknies nei nulupsi nei suvalgysi - bandziau pora israuti, tai tokie "pezesiukai" net uz medideles kiaulpienes mazesni.
o siaip straipsnyje kuri imetre Agne/Ramune mano galva daug tiesios - as irgi taip manau, kad kuo skurdziau auga augalas, tuo daugiau visko savy kaupia (dabar apskritai tokia nuomone vyrauja - bet niekas jos moksliskai neirode. Tiesa sakant, pati kazkada "dariau moksla", tad moksliniai irodymai man daznai kelia abejoniu

butent todel as pati nieko neauginu, isskyrus laukine pieva ir viska joje renku. aisku surinkti daug sunkiau ir laiko uziima daug - vis tiik cia ne is darzo nupjauti kila zoles ir ja tureti, bet po ziedeli ir lapeli rankalioti, - bet rezultatas tikiuosi geresnis

Tie dideli lapai aviečių, o laukinės morkos tokie pat, kaip ir naminės. Vadinasi, viskas gerai

Aš viename žurnale buvau radusi straipsnį su paaiškinimu, kodėl augalai neravimi, skurdžiau augantys turi sukaupę daugiau gerųjų savybių. Jei kam įdomu bus, galėsiu paieškoti



Kai pas mane auga pakely, tai nesitikėjau kad kur sunku rasti... Pieva turi būt nešienaujama, arba tik retai, kai žydi antrais metais, šaknim neplinta...



Merginos, ką galima sumeistrauti iš šaltalankio uogų? Radau medelį pievose, tai negyvai nuskabyjau
Dalį padėjau džiūti, kitą dalį laikau ir galvoju ką daryti


QUOTE(Agnė/Ramutė @ 2011 08 06, 16:34)


Kai pas mane auga pakely, tai nesitikėjau kad kur sunku rasti... Pieva turi būt nešienaujama, arba tik retai, kai žydi antrais metais, šaknim neplinta...



tiru tikriausios morkos!!!

mano krastuosse tokio dar rimtai paieskoti reikia. bet uztat slamucio daug, ciobrelio

dar prisiminiau del ankstesnio posto: kazkas klause ka geriau naudoti ar savus kremus ar naturalius/ekologiskus pirktinius. na jei pirktiniai stovi ilgiau nei 3 men. ju naturalumas man kelia abejoniu... bet siaip as labiausiai megstu alieju misinius su fitoliais - mano riebia oda butent jie subalansavo (kraujazoles ypac rekomenduoju siaim reikalaui, dar ir ciobreli, tinka pasirodo ir zemuoges, ir salpusnis, ir dilgeles ir t.t.) pries kokius 5 metus, nuo tada juos ir vertinu be galo. kremus darau retai, dazniausiai tik vasara viena kita.
man aliejai patinka, nes jie ilgai stovi. nusuhidrolatuoji veiduka, paskui aliejuko keleta lasiuku - viskas mikliai susigeria ir puiku!

Papildyta:
QUOTE(Galadrielė @ 2011 08 06, 19:02)
Merginos, ką galima sumeistrauti iš šaltalankio uogų? Radau medelį pievose, tai negyvai nuskabyjau
Dalį padėjau džiūti, kitą dalį laikau ir galvoju ką daryti 


alieju


tiesiog sumali uogas, leidi nusistoti kelias dienas ir saukstu nusigraibai alieju... dar mano mama taip dare...
QUOTE(omega @ 2011 08 06, 19:07)
alieju
tiesiog sumali uogas, leidi nusistoti kelias dienas ir saukstu nusigraibai alieju... dar mano mama taip dare...


tiesiog sumali uogas, leidi nusistoti kelias dienas ir saukstu nusigraibai alieju... dar mano mama taip dare...
Ir gaunasi tikras aliejus? Eisiu ieškot ir šaltalankių

Agnė/Ramutė, pas mane tikrai morka, nes atrodo, kaip tavo nufotografuota


QUOTE(omega @ 2011 08 06, 20:07)
alieju
tiesiog sumali uogas, leidi nusistoti kelias dienas ir saukstu nusigraibai alieju... dar mano mama taip dare...


tiesiog sumali uogas, leidi nusistoti kelias dienas ir saukstu nusigraibai alieju... dar mano mama taip dare...
O kokį maceratą gal irgi galima? Užilti aliejumi ir palaikyti
Arba kas žino receptėlių kaip kažką valgomo pasigaminti iš jų? Nes gi vitaminų bomba jie
QUOTE(Babi* @ 2011 08 06, 19:59)
Ir gaunasi tikras aliejus? Eisiu ieškot ir šaltalankių
Agnė/Ramutė, pas mane tikrai morka, nes atrodo, kaip tavo nufotografuota
Sekantį kartą ir man reikės kaip nors aiškiau nufotografuot, (kai pati žinau, kad dar avietės auga, net nepagalvojau, kad gali nesimatyt lapelių ar juos galima su maišyt su kito augalo) 

Agnė/Ramutė, pas mane tikrai morka, nes atrodo, kaip tavo nufotografuota


nezinau ar tikras


QUOTE(Galadrielė @ 2011 08 06, 20:16)
O kokį maceratą gal irgi galima? Užilti aliejumi ir palaikyti
Arba kas žino receptėlių kaip kažką valgomo pasigaminti iš jų? Nes gi vitaminų bomba jie
Arba kas žino receptėlių kaip kažką valgomo pasigaminti iš jų? Nes gi vitaminų bomba jie
galima manau ir macerata, bet kam daryt macerata, jei aliejus ir taip gaunasi

Kažkada seniai girdėjau, kad šaltalankių aliejus daromas iš sėklų. Čia rusiškam puslapy smulkus aprašymas kaip, jei su vertėju nesuprasit, galiu verst ir aprašyti, bet tai fitolio principas:
http://otvet.mail.ru/question/17947215
Buvo ir supermamoj šnekėta:
Neturint preso namų sąlygomis šaltalankio aliejų galiam pasigaminti dviem būdais.
Pradžia vienoda: uogas sutrini (geriausia virtuviniu kombainu, nes reikia labai sutrinti, arba sulčiaspaude), išspaudi sultis, tada:
1) Sultis supili į puodą, palieki parai kambario temperatūroje. Tada nugraibai nuo paviršiaus nusistovėjusį aliejų. Aliejus bus ryškus, teplus, jo bus palyginti nedaug. Sultis suvartoji atskirai (jose irgi labai daug vitaminų, pasaldinus ir praskiedus jos pasakiškai skanios).
2) Daugiausia aliejaus lieka išspaudose, likusiose išspaudus sultis, nes iš sėklų namų sąlygom jį išspausti labai sunku. Išspaudas reikia apdžiovinti nekarštoje praviroje orkaitėje (kad įkišus ranką būtų šilta, bet ne karšta). Išdžiūvusias sumalti kavamale. Tada užpilti nerafinuotu saulėgražų ar alyvuogių aliejumi (santykiu 1x1 arba 1x1,5). 3 sav. laikyti tamsioje vietoje, vis pamaišant, tada nukošti. Aliejus bus ne tokios ryškios spalvos, neteps drabužių (todėl labai tinka odai tepti), bet gydomosios savybės nei kiek neblogesnės, be to, jo gaunama daugiau.
Tai manau galima derint du būdus - nusigriebt nuo sulčių ir užsipilt sėklas...
http://otvet.mail.ru/question/17947215

Neturint preso namų sąlygomis šaltalankio aliejų galiam pasigaminti dviem būdais.
Pradžia vienoda: uogas sutrini (geriausia virtuviniu kombainu, nes reikia labai sutrinti, arba sulčiaspaude), išspaudi sultis, tada:
1) Sultis supili į puodą, palieki parai kambario temperatūroje. Tada nugraibai nuo paviršiaus nusistovėjusį aliejų. Aliejus bus ryškus, teplus, jo bus palyginti nedaug. Sultis suvartoji atskirai (jose irgi labai daug vitaminų, pasaldinus ir praskiedus jos pasakiškai skanios).
2) Daugiausia aliejaus lieka išspaudose, likusiose išspaudus sultis, nes iš sėklų namų sąlygom jį išspausti labai sunku. Išspaudas reikia apdžiovinti nekarštoje praviroje orkaitėje (kad įkišus ranką būtų šilta, bet ne karšta). Išdžiūvusias sumalti kavamale. Tada užpilti nerafinuotu saulėgražų ar alyvuogių aliejumi (santykiu 1x1 arba 1x1,5). 3 sav. laikyti tamsioje vietoje, vis pamaišant, tada nukošti. Aliejus bus ne tokios ryškios spalvos, neteps drabužių (todėl labai tinka odai tepti), bet gydomosios savybės nei kiek neblogesnės, be to, jo gaunama daugiau.

QUOTE(omega @ 2011 08 06, 22:02)
Nežinau


QUOTE(Galadrielė @ 2011 08 06, 20:16)
Arba kas žino receptėlių kaip kažką valgomo pasigaminti iš jų? Nes gi vitaminų bomba jie
Galima šaltalankių uogas sumalti, užpilti cukrum ir užšaldyti, man žiemą skanu atšildžius pasidaryti gėrimą arba tiesiog su šaukšu kabinti
