AFS mamytės

Sveikos parduodu Fraxiparine 0,3 ml 16 ampuliu naudojama AFS gydyti už 50-70 lt.Kaina derinama.galioja iki 2016/03 .Vaistai liko iš po neštumo.

Lada diena as galeciau nupirkti is jusu visas ampoles,rasykit man i asmenini pasta.aciu

sveikos likimo drauges.mano kruopiukai ir gi jau nemazi didciui 3 mazajai namu karalienei suejo du metukai,kas seka kitas temukes su AFS tai rasiau kas buvo nutike

Sveikos mamytes, na ir mane turbut istiko si beda... Turejau tris persileidimus is eiles, atlikus tyrimus A pasake kad gali buti problemu su kraujo kresejimu (per greit kresa) ir su kraujotaka, bet AFS neminejo, taciau pasiskaicius galvoju, kad jis tai ir turejo galvoje, kaip jus manot? Dabar liepe kartoti tyrima ir tada patvirtins diagnoze.

sveika,


na, tia siūlau palaukti dar antrojo tyrimo atsakymu ir matysit, ka jis parodys.... tuomet pati pasiteiraukit, jei daktras nepamines, ar tai ne AFS..... bet greičiausiai, pagal visus suminėtus požymius, bus būtent tai..... tad nesijaudinkit- išnešiojom čia mes ne viena, po ilgu laukimo metu, po daugiua nei 3 nesėkmiu...... viskas bus ok gydymas tam yra linkiu sėkmės. jei kils kokiu neaiškumų, rašykit asmeniškai

o kaip su afs paveldimumu?
jeigu nes turime ir musu dukros tures?
Mano vyrsnioji visa melynem kaip as nuseta ir kapiliarai:(
man taip baisu del dukru jau dabar...
kaip jusu paciu sveikata, atmintis?

na, aš tai nieko tokio nejaučiu..... o kaip bus su dukrom, bus matyt.... jei ir paveldima, kažin į antrą kartą jau persiduos? jei ką tai bent jau žinosim kur dukroms bėdos ieškoti..... tikėkimės joms bus lengviau nei kad mums, kol dasikapstėm iki visų šių diagnozžių, gydymų..... aišku, būtų geriauisia, kad joms viso šito visia nereikėtų patirti

As is tikruju irgi nieko panasaus nejauciu, nei atminties sutrikimu, neturiu nei melyniu nei venu kazkokiu issipletusiu, tai man isvis keista buvo, nes visada sveika buvau, sportavau aktyviai ir pan. Bet turbut cia jau nepasirinksi.. Beje, dabar paskutini karta kai persileidau buvo jau 12 savaiciu ir gydytojas pasake kad mato kazkokia tarsi aueole virs kudikio galvytes, kas gali reiksti stipru apsigimima, kazin ar tai gali buti su susije su afs? GTal kam nors irgi yra taip buve?

na as tai visa su melynemis pastoviai:) vasaros metu labai jos mane "puosia",bet ziuriu ir vyresniaja mergyte

Nežinau dėl paveldimumo.Tik zinau jog mamos pussesere vaiku negalejo susilaukt,vis persileisdavo,tai isivaikino.Bet mes nepalaikom rysiu su ja.Gal irgi kartais AFS,bet tais laikais niekas nenustatinejo.
Mergaitei kaip ir man nera kazkokio padidinto melyniu atsiradimo.

Man tai osteoporoze,ko gero nuo fraksiparino.

Hm,kazi ar apsigimimas susijes su AFS.

O kaip jus viska istveret? Ka daret kad lengviau susitaikyti su savo padetimi, nes pavyzdziui as tai dabar jauciuos visiskai issekus, atrodo nebeturiu jokio noro nei kazka veikti, nei graziau apsirengti ar pan, tiesiog gyvenu su mintim: kada vaziuoti pas gydytoja, kokie bus rezultatai, ka daryti kad greiciau susilaukciau vaiko ir pan. Net pradejau vengti draugiu kurios laukiasi arba turi vaikus, visada buvau kompanijos siela, o dabar neberupi nei draugai, nei darbas, niekas.... Ka daryti kad nepaluzti?

sveiki.
Na, žinok, Daivule-123, iš tiesų visko buvo.... viskas, kaip v iskas, bet dar kai ir artimieji su žemėmis maišė, tyčiojosi, pirštais bade- man tai buvo sunkiausia.... nuo jų patyčių ir kandžių replikų daugiuaisia kanetėjau..... palace, užtarė, užjautė, suprato tikrai labaimažai kas.... ir man nesinorėj eit į žmones, neturėjau su jais apie ką kalbėti.... bet,... ištvėrėm kažkaip.... kelis kartus verkdama bandžiau net bėgti iš namų..... ir nubėgau viso labo pas vienuolę išsikalbėti, išsiatvirauti.... tiesa, dar vieną kartą buvo pas psichologę.... buvo ir minčių įivaikinti.... o šiaip, eini, sukiesi, darbe daug užsiėmiau ir po darbo, kad tik nebūtų laiko toms blogoms mintims...
man ir tvekdavosi ašarao prasilenkiant su nėštukėmis ar su mamomis su vežimėliais.... eini būdavo ir verki....


beje, mes savo stebukliukų laukėm 12 m.... o kiek laiko jau laukiate Jūs? ir dar panos rpašo broliuko , bet jau ko gero nebebus.... nors niekada nesakyk, niekada bet jau daug yra tų ,,bet"....


didžiuaisą palaikymą iš tiesų atradau čia AFS forumuose, kurie tuo metu buvo gan aktyvūs.... o šiaip svarbiausia yra neprarasti vilties ir tikėjimo.... jau net vyras buvo praradęs viltį, bijojo, kad ir vėl bus tas pats... bet visgi.... ištvėrėm ir dabar džiuagiamės be galo.... nors pirmoji dukra nelabai prisirišusi prie manes, labiua prie tėtės , už tai antroji- gyvsidabrsi, linksmoji, meilioji ,,siela" ...

taiga, linkiu neprarasti vilties, viskas įmanoma, viskas bus gerai, tuok tuom tvirtai tikėkit ir kantriai laukit reikiamo momento.....
jei labia liūdna ir norisi išsikalbeti, galit parašyti man až arba el laiškelį: nijolekal@gmail.com