Atsimenu aš savo nėštumus, tai man toli iki vestuvių būtų jei darbe alpdavau ir namie, kaip škurlius buvau iki 7mėn, vėliau atsirado jėgų, bet jos buvo skirtos kraitelio kaupimui, kambario remontui ir panašiai, be to su vyru tik tuomet susikraustėm artu gyventi, tai vestuvių pinigėliai suėjo į lo9vą, čiužinį, dvigulius patalus jų užvalkalus ir panašius šeimyniškus rakandus, taip ir nusikėlė iki dabar
o dabar irgi dsrysim kuklią ceremoniją, nes vėl turime kitų svarbių investicijų, nes susilaukėme dukrytės, tad jau auginame porytę ir jie auga tad jiems visko daugiau reikia

dabar važiuojant į kelionę jau yra poreikis suimesti triratuką ir vežimą, o kur dar kitos šmutkės, tad mūsų gyvenimo būdas reikalauja didesnio automobilio, atsirads sesytei vėl namuose vyko pertvarkos, norėjosi suremontuoti ir apstatyti princesės kampą, taip ir būna su tom vestuvėm iš reikalo