Kuriamoji vizualizacija

Labai patiko jūsiškiai apmąstymai.

Labas vakaras Ilgą laiką jau domiuosi ir aš šia tema.Pagalvojau,kad gal laikas būtų prisijungti prie diskusijų ir pamąstymų.Pati pradžia buvo tokia,jog tiesiog mintyse kartodavau kažkokias save padrąsinančias frazes,dalykus,kurių norėčiau,ar kokia turėčiau (savo manymu) būti.Lyg ir veikė,bet po kiek laiko tas mechaninis kartojimas nebepatiko,nes nebejaučiau to,ką sakau,tai atrodė kaip koks darbas,todėl nustojau.Peržiūrėjus "Paslapties" filmą užsikabinau,nes viskas ten pasirodė labai logiškai paaiškinta,o ir kas nenorėtų gyventi taip,kaip nori.Tai ėmiausi vizualizacijos,kuri ne tik padėjo kai kurioms svajonėms išsipildyti,bet ir buvo lyg atsipalaidavimas,atsijungimas nuo pasaulio ir problemų. Ypatingai "svajonių pildymu" gyvenu šiek tiek daugiau nei metus.Pradžioje,nors ir per akmenuotą kelią,bet pavyko man išvažiuoti į šalį,kurią kažkodėl laikiau savo svajonių šalimi.Mokiausi ten pusmetį,gyvenau,mėgavausi gyvenimu,bet supratau,kad tai ne man,bent ne dabar.Grįžusi visą širdimi jaučiau,kad tikrai žinau kokio noriu darbo,jį įsivaizdavau,mėgavausi,planavau kaip ką daryčiau.Ir štai..Nueinu į pokalbį dėl vieno labai panašaus darbo,susitariu dėl būtinų kursų,ir man paskambina pasako,jog yra pasiūlymas dirbti kitą darbą, ten,kur tikrai tikrai noriu,tik ne mano mieste,o mažesniame,šalimais esančiame miestelyje.(Vis dar nemanau,kad siesiu savo gyvenima su mažu miesteliu,nes noriu galimybių,gražių nuotykių,pamatyti daug daug daug,bet pradžiai,na bent kokiems keliems metams,šis darbas man būtų labai tobulas)Imu blaškytis,tikrai blaškausi,nors ir suprantu,kad noriu tik To,laukto ir jau mylėto darbo.Sutinku,nueinu į pokalbį,ir nors yra dar keli kandidatai,mane užtikrina,kad esu tinkamiausia.Taip ir įvyksta,gaunu darbą.O to darbo gavimas man buvo surištas ir su kitomis didelėmis svajonėmis..kelionės,mašina,buto nuoma,nepriklausomas gyvenimas.Visa tai jau buvo taip realu,taip apčiuopiama,kad aš neturėjau nei lašelio abejonės,kad viskas jau mano rankose,ir staiga didelis bum.Paskambina,ir pasako,kad dėl tam tikrų įstatymų nebegaliu dirbti.Akyse juoda..Nesuprantu kaip taip gali būti.Tikina,kad po metų tikrai priims ir lauks.Verkiu..Nes suprantu,kad viskas,apie ką svajojau,ko norėjau,ką jau rinkausi yra nubraukta.Ir štai skaitau Mirabellos pasakymą,apie mūsų norų "stiprumo" tikrinimą.Ir galvoju,kad gal tikrai tas darbas,jei jau toks norėtas,galiu išlaukti jo.Arba gal man pasitaikys dar geresnė galimybė.Tiesiog kažkaip labai skaudu būna,kai taip viskas pabyra iš rankų.Bet jau po to,sulaukiau ir kelių neblogų pasiūymų.Aišku viskas jau kitaip,bet aš TIKIU,kad vis tiek,viskas vyksta gal ir ne taip,kaip tikimės,bet matyt taip,kaip geriau mums.

*charite*

Perskaiciau jusu istorija ir ka, sunku patiketi, bet man labai panasiai su darbu buvo. Gavau kaip su keptuve per galva, nors jau buvau beveik itikinta, kad per treciaji pokalbi manes laukia derybos del atlyginimo Manau viskas butent vyko taip delto, jog net netroksau taip stipriai, neprasiau palaikymo is auksciau, ka darydavau seniau, kai reikedavo, kad kazkas pasisektu. Buvau pasiputus, aukstai iskelus nosyte ir beveik 100 % tikra, kad stai minimaliom pastangom, iskart po studiju gausiu labai nebloga, beveik prestizini darba. Ir man buvo parodyta "nusiramink mergyte, tu nesi pasaulio bamba, turi mokytis kantrybes, turi siekti tikslo labiau, turi stengtis labiau, turi sustiprinti tikejima". Tas pats buvo ir su jausmais. Kai jau galvojau, kad svajone ranka pasiekiama irgi bum. Kaip susilde taip ir atsalde

Bet ka tikrai supratau, kad nei po vieno, nei po kito ivykio mano pasaulis nesugriuvo. Gyvenimas visvien yra be galo grazus. Daug svajoniu, daug graziu dalyku laukia priekyje, taciau dabartis taip pat nemaziau miela ir grazi. Pvz. kad ir drauges vestuvese pasibuvau labai smagiai zuvyte susilauke mazyliu. Dziugina visos kasdienies smulkmenos. Game continue

Mirabella, suprantu apie ką kalbi Nors labai stipriai norėjau ir siekiau darbo,galvoju,gal parodžiau per mažai dėkingumo Bet vėlgi,matyt tokios pamokos mums parodo,jog net labai trokštami įvykiai mums kol kas nėra būtini.O gal ir būtini,bet mes turim mokėti ir priimti tai,kažkaip atsidėkoti.Nors šį sykį tikrai nedariau taip,kaip man būdinga Anksčiau būčiau visiems pasigyrusi,kaip man pasisekė,kokia esu laiminga ir t.t.Tačiau buvo kas ir taip paskleidė tą žinią,ir kol kas vis suduria man,kai turiu visiems aiškinti dėl kokių priežasčių aš nedirbu.Tai padarys mane stipresne ir labiau atsiribojusią nuo kitų nuomonės Nors kokioms kelioms dienoms buvau juodai sutrikusi,dabar kažkaip esu ramesnė.Džiugu,kad moki pastebėti mažus dienos stebuklus,mokausi to ir aš

Dar vizualizuoju,kad ir kaip kai kurioms tai gali atrodyti neprotinga-artimą žmogų.Ir atrodo tai taip pat po truputį juda.Labai lėtai,bet juda.Nesu tikra,jog tai mano žmogus,bet jaučiuosi laiminga,nes supratau,jog moku jausti.Beliko išmokti tai parodyti,nes kol kas kaip atrodau kitiems šalta,tokia lyg ir esu Sunkiai prisileidžiu žmones,o čia viskas kitaip. Tačiau dabar esu šiek tiek pasimetusi. Ar įsivaizduoti,kad būni su žmogumi,leidi laiką yra "leidžiama"? Nenoriu per prievartą prisirišti kažką.Bet jei nelemta ar nereikia,gal ir tos svajonės didelės įtakos neturės

Aš visada galvoju, kad mažos nelaimės ar nesėkmės apsaugo nuo didelių Tarkim - važiuoji mašina į darbą ir nei iš šio, nei iš to ji sugenda. Tada galvoju - ne bereikalo, matyt būčiau avariją padariusi. Ir tokias nesėkmes kai priimi vos ne su dėkingumu, tai lyg ir nebelieka dėl ko pergyventi Taip ir su darbu - nesam mes dar tokie protingi, kad pasiginčytume su Visata ar Dievu - jei dabar jo negauni, vadinasi yra tam priežastis

Dar noriu paklausti - ką galvojate apie gerus darbus? Ar stengiatės padėti žmonėms? Viena bioenergetikė sakė, kad gerais darbais ir maldomis galima išpirkti savo klaidas
Papildyta:

Visai tai protinga, tik gal nereikia vizualizuoti konkretaus žmogaus Tada ir nebus per prievartą prisirištas, o tiesiog imsite vieną dieną ir kažkur sutiksite jį. Tikrai yra tokių žmonių ir ne vienas, todėl iš betkurio nevizualizuokite sau artimo, o šiaip įsivaizduokite kažkokias akimirkas, gal kaip jis turėtų elgtis, būdo savybes ir panašiai Tas žmogus irgi jau ieško Jūsų

Pritariu.

Kaip patartumėt susivizualizuot gerą mylimą darbą?

Va va, man irgi aktualu Pirmiausiai kažkodėl užkliuvo žodžiai "gerą mylimą" Dažnai geras nebūna mylimas, arba mylimas nėra geras (gerai apmokomas)... Taigis, aš dabar galvoju, kokiame darbe jausčiausi ne gerai, o tiesiog laiminga Jei ne nuolat, tai bent labai dažnai Dar nesugalvojau Jei sugalvočiau, tai tada įsivaizduočiau kaip galėtų atrodyti darbo vieta, kolegos ir t.t., kažkokios smulkmenos. Įsivaizduočiau kaip ruošiuosi į darbą, ką rengiuosi ir panašiai, o svarbiausia reikia jausti tą laimės, meilės savo veiklai jausmą, išgyventi viską. Kai pagalvoju, man visai gerai buvo senajame darbe, bet toli važinėti ir neaišku ar bebus kur sugrįžti po vaiko auginimo atostogų Jau dabar esu sugalvojusi porą galimybių užsiimti kita veikla, bet rankos kol kas nekyla, nes tai ko gero nėra tai, ko noriu, o tik tai, ko imčiausi "iš bėdos"... Taigis, kai sugalvosiu, ko iš tiesų noriu - bus jau pusė kelio nueita

Ar Tu jau žinai, ko nori???

Tikriausiai, kad ne Norėčiau ir to, ir to, bet pati prisilaikau save, kad ne mano nosiai. Neturiu patirties - nesu turėjusi TIKRO darbo. Studijų metais dirbau pusę etato, po dukrytės auginimo - įvairaus plauko terminuoti (ir niekada - pagal savo specialybę) Tą kaifavimo būseną įsivaizduoju ir labai norėčiau, kad ji imtų ir materializuotųsi

Va čia ir bėda didžioji - labai sunku TIKSLIAI suformuluoti norą
Aš tarkim turiu tokių stambesnio kalibro norų, nu bet niekaip negaliu jų taip rimčiau sukonkretint. Tad verta pradėt geriau gal nuo tų norų, kur viskas aišku. O dėl darbo kartais pakartot sau ką nors, tipo "pelningas mylimas darbas"

Matyt tikrai čia yra tiesos,bent jau kartais pasitvirtina.Buvo toks atsitikimas,kuris aišku nelabai susijęs su k.v.,bet vis tiek.Vėluoja žmogus į darbą,skuba,bet pakeliui sutinka seniai matytą draugą,sustoja,nors ir negalėdamas ir per skubėjimą bendrauja..Eina toliau, užsidega raudona šviesa..Stovi,nervinasi ,kad vėluoja,ir staiga, į tą salelę,tarp 2jų gatvių iššoka mašina.Tai čia irgi..Jei nebūtų sutikęs ir kalbėjęs su draugu,ar būtų patekęs į nelaimingą atsitikimą,ar ne Matyt vis tiek,kartais žmonės tikrai būna apsaugoti.

Visada kažkam padėti malonu.Ar bent jau pagalvoti,kad tam ar anam draugui,ar šeimos nariui galėtų pasisekti,kad jis gautų tai,ko nori,kad jaustųsi laimingas.Vėlgi,negražu matyt būtų prikišti kažką konkretesnio,juk niekada nežinai ko kitas iš tikrųjų nori

Ačiū už pamąstymus. Stengsiuos taip ir daryti.

Jo, bet kaip egoistiška padėti tam, kad pats jaustumeisi gerai, ne? Liūdna, bet yra tekę sutikti žmonių, kurie nu tokie jau geri, tokie geri, kad iš to gerumo staiga pasidaro tokie teisūs ir tokie pasipūtę, kad net į tuos mažiau gerus žiūri iš aukšto... (Ir save neretai pagaunu toje būsenoje - "brač, kokia aš gera " Baisu.)

Man atrodo, reikia tiesiog puoselėti savo meilę supančiai aplinkai su žmonėmis, gyvūnais, gamta ir viskuo kuo, kad tiesiog visi veiksmai po truputį pasidarytų harmoningi ir pozityvūs, kai paties protas nevertina jų kaip gerų poelgių.
Nežinau ar aiškiai surašiau savo nuomonę