QUOTE(Violencija @ 2011 08 25, 20:30)
Todėl ir neklausi anemijos priežasčių
Todėl ir neklausi anemijos priežasčių
QUOTE(J.Evute @ 2011 08 25, 09:57)
na leisti sau liūdėti yra prabanga ir tuščias laiko gaišimas... pažiūrėkit kiek visko daug gražaus aplik.. reikia džiaugtis vien tuo kad gali matyti... aš stengiuosi neleisti sau prabangos - liūdėti 
tada ir gyvenimas šviesenis atrodo... nors kai pagalvoji tai geriau negalvoti kiek visko yra dėl ko galima liūdėti 
bet mes per mažai laiko turim kad galėtumėm jį liūdesiui švaistyti... kokias minis paleisi .. tokios atgal sugrįš tik parsineš dar blogesnių.... reikia atiduoti visai visatai meilę tada ji mums sugrįš net nelaukiant ir nesitinit...GReiztai nesutinku.reikia liudeti.TIk nreikia liudesyje uzstrigti, taip kaip mes miegam, valgom, dirbam, viskam yra skirts liks, taip ir liudesiui yra vieta ir laikas
QUOTE(LinguLingu @ 2011 08 25, 23:06)
GReiztai nesutinku.reikia liudeti.TIk nreikia liudesyje uzstrigti, taip kaip mes miegam, valgom, dirbam, viskam yra skirts liks, taip ir liudesiui yra vieta ir laikas
Pritariu 
QUOTE(vaižgantė @ 2011 08 25, 20:02)
Žmonės yra savanaudžiai: iškilo spuogas, atsiverčia supermamą ir tikisi, kad kažkas aptarnaus ir dar maloniai. Ir vis kartojasi tie patys klausimai. Gal kas pasiaukotų ir nuskenuotų kad ir L.Hay knygos gale esančią lentelę. Žinau, kad rašau labai nedraugiškai, bet kad ir vartotojiškoji visuomenė draugiškumu nepasižymi...
sakyčiau griežtokokai jau čia.. nes pati pradžia ir mano buvo tokia, jei būčiau "pataikiusi" ant tokio komentaro tai būtų numušę norą domėtis , bet tiesos yra jūsų žodžiuoseQUOTE(LinguLingu @ 2011 08 26, 00:06)
GReiztai nesutinku.reikia liudeti.TIk nreikia liudesyje uzstrigti, taip kaip mes miegam, valgom, dirbam, viskam yra skirts liks, taip ir liudesiui yra vieta ir laikas
o ka duoda tas liūdėjimas?, na aišku būna situacijų visokių, bet kad pastoviai dėl visko leisti sau liūdėti ir skūstis kaip man blogai... man atrodo tas nestiprina,oi čia galim užvesti amžiną diskusiją šiuo klausimu
QUOTE(J.Evute @ 2011 08 26, 07:59)
sakyčiau griežtokokai jau čia.. nes pati pradžia ir mano buvo tokia, jei būčiau "pataikiusi" ant tokio komentaro tai būtų numušę norą domėtis , bet tiesos yra jūsų žodžiuosePaklausiu paprastai: kada daugiau padarai (turiu galvoje vidinį augimą), ar kai paglosto ir pagiria, ar kai už ausų pakrato?
QUOTE(vaižgantė @ 2011 08 26, 08:27)
Paklausiu paprastai: kada daugiau padarai (turiu galvoje vidinį augimą), ar kai paglosto ir pagiria, ar kai už ausų pakrato?
Kai paskatina, parodo tikejima ir pasitikejima
Uz ausu pakratimas tiesa sakant nera absoliutus sprendimas. Uzsikietinusio pedagogo gal labiau megstamas
QUOTE(Violencija @ 2011 08 25, 22:30)
Gal galėtum pasidalinti lentele čia temoje?
Papildyta:
Daug kalbama apie ligų atsiradimo priežastis , suprantama, tokia tema, o gal kas nors galite iš savo patirties papasakoti, kaip pavyko įveikti tas priežastis?
Šiuo metu skaitau knygą Valerij Sinelnikov "Mylėk ligą savo", ten kalbama apie darbą su pasąmone. Dauguma autoriaus pateiktų pavyzdžių yra, kaip žmonės išgijo su jo pagalba kreipiantis į žmogaus pasąmonę. Savarankiškai manau tai sunkiau.
Kokia Jūsų patirtis, kaip pavyksta įveikti ligų priežastis? Juk neužtenka tik jas sužinoti
QUOTE(vaižgantė @ 2011 08 26, 09:27)
Paklausiu paprastai: kada daugiau padarai (turiu galvoje vidinį augimą), ar kai paglosto ir pagiria, ar kai už ausų pakrato?
na kaip kada ...
aš toks žmogus jei mane sukrečia kito elgesys kad ir suvokdama kad jis neturi blogu tikslu..as atsiriboju nuo to zmogaus (dažniausiai).. na čia slidus dalykas priklauso ir nuo nuotaikos.. situacijos... ir labiausiai nuo to ar tam suvokimui ir augimui jau atėjo laikas... kitą kartą gali ir tasyti žmogų už ausų ir glostyti jis kaip murgdėsi savo dumble taip ir murgdysis tik dar ir tave gali išpurvinti be jokios naudos... jau kaip "dėjau" "gilią" mintį tai kažin ar kas supras 
QUOTE(Pievugele999 @ 2011 08 26, 10:55)
Gal galėtum pasidalinti lentele čia temoje?
Papildyta:
Daug kalbama apie ligų atsiradimo priežastis , suprantama, tokia tema, o gal kas nors galite iš savo patirties papasakoti, kaip pavyko įveikti tas priežastis?
Šiuo metu skaitau knygą Valerij Sinelnikov "Mylėk ligą savo", ten kalbama apie darbą su pasąmone. Dauguma autoriaus pateiktų pavyzdžių yra, kaip žmonės išgijo su jo pagalba kreipiantis į žmogaus pasąmonę. Savarankiškai manau tai sunkiau.
Kokia Jūsų patirtis, kaip pavyksta įveikti ligų priežastis? Juk neužtenka tik jas sužinoti
Papildyta:
Daug kalbama apie ligų atsiradimo priežastis , suprantama, tokia tema, o gal kas nors galite iš savo patirties papasakoti, kaip pavyko įveikti tas priežastis?
Šiuo metu skaitau knygą Valerij Sinelnikov "Mylėk ligą savo", ten kalbama apie darbą su pasąmone. Dauguma autoriaus pateiktų pavyzdžių yra, kaip žmonės išgijo su jo pagalba kreipiantis į žmogaus pasąmonę. Savarankiškai manau tai sunkiau.
Kokia Jūsų patirtis, kaip pavyksta įveikti ligų priežastis? Juk neužtenka tik jas sužinoti
na jei kas pasakys atsakymą į šį klausimą tai bus labai ir man įdomu
bet toki žmonės ir rašo knygas kurias mes skaitome. Manau kažin ar yra toks universalus atsakymas ... čia kievienam savo ir savaip... individualu ir subtilu, nes nėra dviejų vienodų istorijų...
QUOTE(Pievugele999 @ 2011 08 26, 09:55)
Savarankiškai manau tai sunkiau.
Kokia Jūsų patirtis, kaip pavyksta įveikti ligų priežastis? Juk neužtenka tik jas sužinoti
Kokia Jūsų patirtis, kaip pavyksta įveikti ligų priežastis? Juk neužtenka tik jas sužinoti
Na rimtos savo problemos dar neiveikiau, nors ir suprantu kodel ja turiu, bet matyt dar ne laikas o gal valios truksta save perlipti.
Bet mazu pasiekimu yra buve. Tarkime ilgokai kenciau nuo viduriu uzkietiejimo, paskaiciau kadaise detas istraukas is Viilmos knygos bei nuorodas internete, pasirode logiska, pabandziau: nekaupti, negaileti, buti dosnesne, neskaiciuoti svetimu pinigu ir liovesi. Valgiarastyje nebuvo jokiu pakeitimu.
Karta pakeitus darba pasidariau gana nervinga, viskuo ir visais nepatenkinta, "is minciu ir burnos" sklido vien negatyvas visu ir visko atzvilgiu. Tuo metu turejau problemu su gerkle, tonzilemis, kaupesi tie kamsciai, nekoks burnos kvapas ir niekas nepadejo, truko beveik 2 menesius, kol susipratau paieskoti priezasciu. Lioviausi priesintis, paieskojau pozitiviu dalyku situacijoje, baigiau visus kaltinti, liovesi pretenzijos ir negatyvios mintys bei zodziai, kamsciai iskrito, tonziles susitvarke, probelmos neliko.
Gal tai tik placebo efektas, bet jei padeda tai kodel gi neisbandyti
QUOTE(Shania @ 2011 08 26, 11:52)
Karta pakeitus darba pasidariau gana nervinga, viskuo ir visais nepatenkinta, "is minciu ir burnos" sklido vien negatyvas visu ir visko atzvilgiu. Tuo metu turejau problemu su gerkle, tonzilemis, kaupesi tie kamsciai, nekoks burnos kvapas ir niekas nepadejo, truko beveik 2 menesius, kol susipratau paieskoti priezasciu. Lioviausi priesintis, paieskojau pozitiviu dalyku situacijoje, baigiau visus kaltinti, liovesi pretenzijos ir negatyvios mintys bei zodziai, kamsciai iskrito, tonziles susitvarke, probelmos neliko.
Gal tai tik placebo efektas, bet jei padeda tai kodel gi neisbandyti
Gal tai tik placebo efektas, bet jei padeda tai kodel gi neisbandyti
šaunu
QUOTE(J.Evute @ 2011 08 25, 08:23)
dabar rankose laikau Louise L.Hay "Mylėdamas save tu būsi laimingas" čia rašo kad žvynelinė - baimė būti įskaudintam.
Sutinku ir ne tik. Zvyneline, kai nenori buti savimi, kai saves nepripazisti, norisi buti kazkuo kitu, kai savo kailyje nesijauti gerai, kai kaltini kitus, kad tavo gyvenimas nesiklosto taip, kaip nori, kai kitu nuomone apie tave svarbesne negu tavo paties norai bei poreikiai. Kai saves gedijiesi, kai bijai buti atstumtu, kai bijai ateities.
QUOTE(J.Evute @ 2011 08 26, 07:59)
o ka duoda tas liūdėjimas?, na aišku būna situacijų visokių, bet kad pastoviai dėl visko leisti sau liūdėti ir skūstis kaip man blogai... man atrodo tas nestiprina,oi čia galim užvesti amžiną diskusiją šiuo klausimu
Neleisdama sau jausti to ka jauciu, pasidariau tokia meskos paslauga, kad dar kuriam laikui turesiu ka veikti
Nera savaime blogu ar savaime geru jausmu. Jie atspindi musu reakcijas, santykius su aplinka ir savim paciais. Taigi negalima neigti liudesio ar bet kurio kito mums nepatinkancio jausmo ar busenos ir stengtis tai taip dirbtinai eliminuoti.
