Vaikas išeina gyventi pas tėvą

vat vat , man irgi nuostaba , kai sena pazistama sulygino kad budelis - stiprios dvasios zmogus. budelis kaip tik menkadusis, nes engiant kita, TIKTAI engiant, jis tarsi pats save pastiprina, issipucia. ir vel...iki kito karto.

nezinau, labai negerai kad lendam i tas pshichologijas, nieko tiksliai nezinodami, ir interpretuojam istorijas. tarkim darsyk, sena pazistama, paziurekit, ar toks jau linksmas, stiprus, tevelis rakintu vaikus nuo mamos? ar cia ne psichopato pozymiai? paranojinio asocialo, psichopato? tarkim, sveikas tevas tikrai nerakintu, nes nejustu pats savy tos baimes,kuri vercia taip elgtis? arba tas pavyzdys su masinele. as visai kitiap galeciau pasukti. eina vaikas susitikt su mama (pagaliau gaves leidima, nes anot autores, tevas juos net nevisalaik isleidzia),-taigi, eina vaikas susitikt su mama, o pries tai, tevas jam iskaukia, arba, tyliai reiksmingai, kaip psichopatams irgi budinga, pareiskia: nebandai nieko imti is motkos ! jokiu salikeliu, meskiuku, dovaneliu, viskas bus ismesta per langa arba konteinerin.


su trenere nesiplesiu. manau, jei ji is savo asmenybes isdiriguotu musima, tikrai buti puiki DISCIPLINUOTA trenere. dabar jai vis tiek reikia tobuleti. o vaikai ja myli?? aisku. juk ji puiki, bet galetu buti dar kitokia. lai pamankstina savo smegenis, ne vien rankas pliauksejimams, ir pagalvoja kaip KURYBINGAI skiepyti drausme! nes db ant tiek visi iprate, kad jei treneris nekriokia keiksmazodziu lavina ar nestukteli per ausi - tai jis ne treneris o vaikai pripranta, nes aplinkui gi dar GERESNIO pavyzdzio nemato. ir ima ta, kuri gali rinktis. kaip pati rasot-geruolio silpnadusio nesirinks, bet "geraji budeli"-prasom. nes tas budelis ir paglosto juos. taciau juk neatsaket: kodel moterims taip nepatinka vyrai, karts nuo karto papliauksedami joms? vat, tuomet lygybe lai buna visur - visokio tipo santykiuose, iteisinkim pliauksejimus, nes juk greta seka meile, demesys ATSKIRAI KIEKVIENAM, geri zodziai... zinot, sena pazistama, vat tai ir sunkiausia. jei butu blogasis , vien blogasis tipazas, atrodot, viskas aisku. spajuni ir neapkenti. o vat, kai zmogus yra tas "gerasis inkvizitorius"-patikekit, kitas zmogus taip ir nesupranta, kokius jausmus jam jausti. galetume cia rasyt ir rasyt toliau.

nezinau, gal jums vaikysteje paciai istrigo tokie metodai, tapo priimtini, ne skitu ir nebuvo. juk daugelis didziuojasi praeities drausme, sodinimais, liniuotemis, kampinimais, rykstelemis, ir su piktdziuga rodo i siu laiku jaunimo isgverima. kai nezinai dar treciojo varianto, lieka tik tie du, sena pazistama, kuriuos ir pateiket.

ir pabaigai prie tu poru stiprumo griztant. as kaip tik manau atvirksciai, ir skaiciau , kad aukos-budelio santykiai gali tvert ilgus amzius, ziurekit kokios patvarios b una alko seimos, ar moters, kuri tempia nastele iki amzelio galo, ar vyrelio, suzmegusio po valdingos zmonos padu. o deja abu charizmiski, abu vadovaut megstantys zmones neilgai tveria kartu. aistrai tinka, blykst trykst ir viskas...juk taip daug skirias izymiu zmoniu. ne viens nenori buti tuo, kuris laukia...as varau i koncertu tura, tu - i komandiruote. tu iispanija, as - i italija. tuomet ir pajunta, kad varzyt kito neturi teises, bet ir paciam varzytis nesinori ne uz ka.

Paauglys pasirenka ta teva, su kuriuo jis jauciasi SAUGUS, NEVIENAS.
Kaip irodyma pateiksiu: paaugliai masiskai zudosi. Kodel? Gal kad kompo naujo jam niekas nenupirko? Gal del skuduro kokio? Ne. Zudosi, nes jautesi VIENAS, jautesi NIEKAM NEREIKALINGAS. Kam atsiranda ivairios pagalbos tarnybos? Kam visi trimituoja, kad tik skambintu, kad tik kreiptusi, kad tik VIENI nesprestu problemu...
Tai kategoriskai galiu teigti, jog materialus pasaulis paaugliams tera labai mazas veiksnys, lemiantis ju pasirinkima, pas kuri is tevu gyventi. Sakiau ir sakysiu, jog jei tarp tevu ir vaiku nera rysio, nera artumo(o artumas savaime negimsta, ji ugdyti nuo pirmos dienos reikia), jokie pinigai to neatstos.

O as pasakysiu kitaip: tai "auka" yra energetinis vampyras, pasisotininantis aplinkiniais Juk tai egoistines naturos zmogus. "AS nelaimingas", "MAN blogai", "MANE paliko", AS sergu"...ir t.t. Vis "as", "mane", "man". Nu kiek galima? O be SAVES jis ka nors dar mato? Taip ir norisi paimti toki zmogu ir supurtyti, pasakyti, gana, zmogau, skustis ir dejuoti, gal nustok siurbti is aplinkos gailesti, o imk KOVOTI UZ KITUS Ir stai tokios "aukos" akimis tas zmogus, kuris supurte, tampa "budeliu"-psichopatu, kuris mat nepasidave energetiniam vampyrizmui.

Sutinku su Mute's pasisakymu

Paauglys pasirenka ta teva, su kuriuo jis jauciasi SAUGUS, NEVIENAS.
O tai kodėl tada, po to kai išėjo ten, kur yra saugus ir ne vienas, jis renkasi gatvę, gatvės draugus, kodėl tada nebereaguoja į to gero ir mylinčio tėvo žodžius, kai pradeda prieštaraut tokiam gyvenimo būdui, kodėl tada vienam tevui sako viena, kitam sako kita, manipuliuoja abiem tėvais. Kaip šiuo atveju išeina su tuo SAUGUMU, NEVIENIŠUMU??? Nesakau, kad būna taip visais atvejais, būna kad tikrai vaikai išeina pas kitą tėvą būtent dėl tokių priežasčių, bet kad po skyrybų tėvai manipulioja vaikais, traukia juos prie savęs visaip žemindami, juodindami buvusią antrą pusę, šitaip jai durdami į pačią skaudžiausią vietą. Tad kategoriškai tvirtint, kad vaikas išeina nuo vieno tėvo, pas kitą būtent dėl saugumo, dėl to kad jis ten ne vienas, negalima. O Prilos atveju, tikrai nemanau, kad jos vaikai tėvą pasirinko būtent dėl to, kad ten saugus, ne vieni, kad jie tik ten jaucia meile, o mama to nesuteikia.
tai "auka" yra energetinis vampyras, pasisotininantis aplinkiniais Juk tai egoistines naturos zmogus."AS nelaimingas", "MAN blogai", "MANE paliko", AS sergu"...ir t.t. Vis "as", "mane", "man". Nu kiek galima? O be SAVES jis ka nors dar mato? Ir stai tokios "aukos" akimis tas zmogus, kuris supurte, tampa "budeliu"-psichopatu, kuris mat nepasidave energetiniam vampyrizmui.
Nu dar tokio marazmo negirdėjau........... Net komentuot nebesinori.....

As, kaip supratau, Mute, jus papasakojote SAVO situacija? Tada klausyma kitaip formuluosiu: ar jus tapote turtingesne? O gal vaikams leidziate viska? Net ir ant galvos uzlipti? Pagal jusu logika(kad vaikams rupi materialus pasaulis ir renkasi ta teva, pas kuri yra visiskos laisves), vadinasi, vaikai sugrizo pas jus butent del to? Kad pas jus nera jokios tvarkos ir jokio auklejimo bei jus dovanojote jiems po milijona? Kiek prisimenu, nes irgi salia pergyvenau jusu, tai jus ieskojote kelio i vaiku sirdi. Ir radot ji. Jus laikiau visoms pavyzdziu, kaip Motinos meile sugeba iveikti visas kliutis. Vadinasi, as klydau? Jie sugrizo tik todel, kad jus "nupirkot" juos?
Paauglyste-tai is viso maistingumo amzius. Paaugliai maistauja ir pries normaliai santuokoje gyvenancius tevus, ir pries normalius mokytojus, ir pries senelius. Svarbu suprasti juos ir moketi nepasiduoti ju manipuliavimui. Myleti ir viska leisti-tai du skirtingi dalykai. Ir, patikekit, vaikai sugeba ta skirti

Del antros puses juodinimo-netiesa. As galiu sakyti, kad tevas banditas, bjaurybe, nieksas, zmogzudys, bet jei vaikai, ir net ne vaikai, o paaugliai mato kitaip-kuo jie tikes? Nejaugi galvojat, kad paaugliai tokie asileliai, kad i matoma balta sakys, jog ten juoda? Tai mazus vaikus galima isgasdinti, kad jiems pas teva/motina bus blogai, bet paauglius... Kategoriskai, ne.

Nagrinedama situacijas, kodel vaikai renkasi viena ar kita teva, nekalbu apie Prilos istorija. Labai tikiu, kad jos istorija baigsis gerai, kaip ir jusu, Mute. Bet is sono ziurint, tai ten vaikai rinkosi ta teva, su kuriuo jie ARTIMI. Ar taip bus visa laika, ar Prila sugebes perimti estafete ir tapti vaikams artimesne uz teva, ar sugebes pakovoti uz vaiku meile-laikas parodys.

O del anksciau nurodytu seimyniniu situaciju, kai moterys pabega nuo pijoku ar museiku vyru, ar kai nurodytos Given444 pavyzdziai apie laimingas santuokas, kur vienas vadovauja, kitas paklusta-visai neatitinka "budelio" ir "aukos" apibrezimo. Pirmuoju atveju, kokios moterys "aukos", jei jos sugeba PASIPRIESINTI? Tai stiprios dvasios moterys, nes keicia gyvenima. Va jei jos liktu gyventi, kai i kaili gauna-tada jos "aukos". Antruoju atveju, pateiktas subordinacinis seimos modelis, kai vienas energingesnis, kitas paklustantis, bet tai irgi ne "budelio" ir "aukos" modelis.

Cia ne vien mano istorija, tokių istorijų yra nemažai, tik dažniausiai apie jas išgirstame tik kai patys tai patiriame ir suprantame ką tai reiškia. Deja mažai kas išdrįsta viešai pasakoti apie tokias bėdas. Kažkada aš ir stebėjausi kai vaikai išeidavo pas tėvus, arba jie pasirinkdavo gyventi kitur po skyrybų, masčiau panašiai kaip jūs, bet deja būna ir kitaip, ir tai gali suprasti iš to, kaip vaikai po to elgiasi su paliktu vienu iš tėvų. Niekaip neįtinksi, kad vaikas tėvą pasirinko iš meilės, jei tėvas neleidžia dviese pasikalbėt su mama, jei neleidžia bendraut, jei vaikas bijo pasiimti mamos nupirkta masina, nors ir nori jos... cia tikrai ne meile. Ir vaikai bega no mamos, vengia susitikt su ja ne todėl, kad nemyli, o todėl kad žino, kad ją įskaudino, todėl kad tėvas nenori, kad vaikai bendrautu su mama, nes gali sugrižt pas ją ir dar dėl daugelio priežasčių, kurias sužinom vėliau.
Mano atveju, dukra išėjo, po to sugrįžo ir po kelių metų vėl buvo noras išeit ir dar daug ko buvo.. niekas jos nepirko, nedovanojo milijonų ir nežadėjo aukso kalnų. ir nereikia cia tos ironijos .... nes daug ko nezinot, nezinot del ko tas vyko, kas buvo po sugrizimo. Nelinkėčiau niekam to patirt, ką patyriau . Viso šito pasekmės - sužalota jos paauglyste, netinkamai susiformavęs jos požiūris į tėvus, į gyvenimo supratimą ir į daugelį kitų dalykų. Ne šito jai linkėjau, ne taip auklėjau, bet deja gavosi kitaip. ir nei aš, nei tėvas nesame tokie artimi su ja, kaip norėtume ir kažin ar kada tokie būsime, nebent tada , jei sutinks tinkamą sau pusę, kai pati sukurs šeimą ir turės savų vaikų. Va tokios pasekmės visų šitų išėjimų pas mane ir priežastys viso to tėvų nesusikalbėjimas, kerštavimas, mėginimas įrodyti, kad aš galiu daug, kur nukenčia labiausiai vaikai, o ne suauge. Ir Prilos atveju man atrodo, kad taip pat vyksta tėvo kerštas per vaikus buvusiai žmonai, tik linkėčiau, kad jai baigtusi kitaip, nei man.

Reikėjo senai parasyt taip parasyt apie seimas, nes dažniausiai taip būna šeimose, o ne dėstyt išvedžiojimus apie "Budelius" ir "aukas", nes gavosi visiškis nesusikalbėjimas šiuo klausimu

Butent tokiu mastymu, kaip jusu, as tikejau tada, kai mano vaikai isejo pas teva. Irgi musiau i krutine ir visiems sakiau: tevas turtuolis, tevas "nupirko" mano vaikus, tevas nuteikineja juos pries mane ir daro viska, kad jie manes nemyletu. Atsigreziu dabar atgal ir galvoju-absurdas. Tuo metu tokia paguoda man lengvino psichologine padeti, nes jauciausi klaikiai. Jusu vaikas isejo paauglys, o mano-mazuciukai vaikai(teismo sprendimu vaiku gyvenamoji vieta buvo paskirta su manimi, bet irasytas punktas, kad vaikai, nepriklausomai nuo amziaus, gali isreiksti nora gyventi su tevu)... Ir savyje bandziau susigaudyti, ir pas psichologus ejau, tik man papuole puikus psichologas(vyras, dirbantis onkologiniame su veziu serganciais vaikais ir ju teveliais, aciu vienai mamai is SM uz kontaktus), kuris neguode manes ir nepuole aiskinti, kad tevas bjaurybe, nuteikinejantis vaikus pries mane, ne, liepe susiimti man paciai, jei neina keisti pacios situacijos, tai reikia tada keisti poziuri i situacija. Man jis paaiskino(remiantis savo ligoniukais onkologiukais), kad kai vaikas serga, jam lengviau pakelti liga ir net stebuklingai isgyti tik psichologiskai stipriu tevu deka. Ne tu tevu, kurie pastoviai "siusiu, lia, lia, lia, gugugu" ir su asarom akyse, o tu, kurie, neziurint kraujuojancios sirdies, sugeba pakelti nuotaika, tvirtai stovi ant zemes, parodo dvasios stiprybe. Sakysit, ten ligoniukai, o cia sveiki vaikai. Bet ar tikrai sveiki? Juk skyrybiniu vaiku sirdeles tai kraujuoja... Ir kai psichologas mane taip "nuleido ant zemes" ir pasisemiau stiprybes is palatose gulinciu vaiku teveliu, kurie sugebejo sypsotis, kai ju vaikiukai guli gal mirties patale, man...pasidare labai geda del savu problemu...
Tuom kartu mano vaikai grizo greit, po savaites. Tik jau as pakeiciau taktika namuose: parodziau toki psichologini stipruma, kad noro vel po metu ar keliu jiems iseiti pas teva nebeliktu, o dar labiau kad praeitu noras manipuliuoti manimi ir mano baimemis. Ejo laikas, buvo bedu mokykloje(12 metu smurtas ir patycios pries vyresneli)-atsilaikiau AS, sunus pagalbos ir uzuovejos ieskojo manyje, o ne pas teva. Ir ta beda iveikiau AS su pedagogu ir psichologu pagalba, tevas tam reikalui pasirode per silpnas, sugebejes tik padusauti ir padejuoti "o ka mes galime padaryti"... Pradejo nuo 13 rukyti-ta pasipasakojo MAN, o ne tevui, kuris iki siol nezino, kad jo sunus ruke, nors jam jau siai dienai netoli 16 metu. Paneles veda susipazinti su MANIMI, o ne su tevu. Pas mane namuose laikomasi disciplinos, gulti 21 valanda, dirbti visus darbus-viso to nera pas teva, laisve begaline ir pinigai i kaire bei i desine, o neina vaikai, kartais man net reikia, kad jie isvyktu, na buna tokiu gyvenimisku situaciju. Kaip manot, kodel? Kodel cia tik verzesi pas teva, nes aukso kasyklos, o cia jau net isvyti ju nebeina? Galvojat, paauglyste jo lengva? Ziauri paauglyste. Su maistais. Kaip minejau, kazkada nesupratau tos autores "Kaip greiciau isvyti paaugli sunu is namu", smerkiau ja, tai dabar isgyvenu analogiskai:labai noreciau, kad sunus iseitu pagyventi pas teva Tik kad jis neina. Ir tevas galetu dabar visai giminei sakyti, kad as nuteikineju vaikus pries ji, kad draudziu susitikti, kad neleidziu skambinti(labai jau cia ka paaugliui uzdrausi, jei jis nenori)

Paryskinau zodziu junginius. Ar jums logiska atrodo, kad pas teva vaikas RENKASI gyventi, nes bijo, o nuo motinos bega, nes myli? O ypac, paaugliai, kurie nebijo tusintis naktimis, rukyti zole, spjauna i pedagogus, o va jau su mamyte pasikalbeti net telefonu bijo, nes tevelis baisuoklis nu, nu, nu parodys. Absurdas.

Del tos masineles ir tariamos baimes. 12 metu bernui dovanoti masinele... Nu maniskis 11metis is gedos numirtu, jei jam masina nupirkciau, naturalu, kad tas berniukas masinos neeme ne is baimes, o is gedos, kai telefonu tevas pasisaipe is jo "maziukas, su masinytemis dar zaidi". Lai Prila nuperka kompiuterini zaidima-ir tuoj pamatys, ar tikrai vaikas "bijo" motinos dovanu.

Tiesa, psichologas man dave patarimu, kaip su vaikais tapti artimesniais. Taikant ta taktika tikrai pasiekiau geru rezultatu. Jei kam bus idomu-galiu pasidalinti, nors tema ne apie tai

sena pazistama, jus taip ir neatsakot i mano kl.


p.s. nei aukos nei budelio purtyti nereikia. jums gi ne penkiolika metu. tiek auka, tiek budelis, yra ligos paozymiai, sindromas. ir abiems-ilgo proceso gydymas. alkoholika ir maniaka jums irgi norisi purtyti? ar purtot tik geibias motereles?


be to, nemanau, kad prila yra auka. siaip aukos niekada neissiskiria. prila kaip tik sveikstanti, kad ir linkusi i depresija moteris. beje, sergant kad ir tikra depresija, nebutina esi auka seimoje. is kur tokie interpretavimai?

I koki klausyma? Kazka praleidau.

Pijokus ir maniakus as nepurtyti noriu, o gerai padauzyti, a tinka toks atsakymas? Tik ant tokiu neteko papulti. Zinot, kodel? Todel tokie irgi labai jaucia, kas pries juos stovi: silpnas ar psichologiskai stiprus zmogus.

Prila seimos atzvilgiu-saunuole Tikrai ne auka. O stai vaiku atzvilgiu nuleido rankas ir vietoj kovos renkasi geriau depresija nei darba su savimi. Taip lengviau. Ir turima alibi tokio pasidavimo-"as sergu depresija".

visai nesupratot. sakiau, kaip tik(cia psichologija teigia) kad auka-budelis susije tampriais rysiais, tokios sajungos tveria ilgai. stiprus neigiamas rysys, anot psichologijos. sakiau, apie alko seimas. taip, alko zmona daznai yra ta sergantis aukos sindromu. ji kencia dejuoja, kad geria vyrelis, bet nesiskiria. psicholog smurta patirianti moteris irgi daznai nesiskiria. kur cia nesupratot?

o du lygus partneriai, plius PANASIAIS TEMPERAMENTAIS--isvis jiems sunku isbuti buna, dvi galvos seimoje. cia aisku kaip diena.

Į ilgasis komentaras jau visai kitoks, nei ankstenis, bet diskutuosiu vėliau. O dabar trumpai ir greitai į šį komentarą apie Prilą. Nesutinku, kad ji nuleido rankas, renkasi depresiją. Taip, jai gali būti požymiai depresijos, bet tai dar nereiškia, kad ji nuleido rankas kovoje dėl vaikų. Jos tiesiog tokia būsena dėl viso to kas vyksta, ir čia negali sakyt kad nuleido rankas. Tokiam žmogui reikia palaikymo, reikia kad jis nors kažkiek suprastų, kad turi nepasiduoti šiai ligai, turi suprasti kas tai per liga ir kaip gali sau padėti... Ir sakyt, kad ji nuleido rankas dėl vaikų, nes pasirinko depresiją... man tai atrodo žiauru jos atžvilgiu, jau geriau patylet, nei taip rašyt.
Paklausiu jūsų, ar nors viena sirgot šia liga, ar žinot kaip ji pasireiškia, kaip jaučiasi žmogus ja sirgdamas ir kiek jam reikia pastangu, kad ja iveikt?????

Mano komentarai visi ilgi O drisau paatvirauti tik todel, kad man nusibodo komentarai "o jus to nepatyrete", "o jus to nezinote", "o jus su tuo nesusiduret" ir t.t. Juk kai dalyvauja zmones kokioje temoje, tai renkasi ta, kuri jiems AKTUALI, PATIRTA, ISGYVENTA.
Ir nekeiciu savo nuomones. Paaugliai vaikai renkasi ta teva, su kuriuo jie artimi, suprasti, pas kuriuos jie jauciasi saugus, kur bedai nutikus-gali kreiptis ir zino, kad bus sureaguota, o ne padusauta "o ka as galiu padaryti" arba "pakentek, vaikeli, taip ilgai nesites". Materialine puse ir mistine tevo baime, kaip minejau, paaugliams giliai nusisvilpti Jie tais dalykais manipuliuoja, kai ko nenori, tuoj ima verkauti "man neleido mama/tetis", "mane uz tai mokytojas nubaus"ir t.t.(standartinis nusikalteliu paaugliu pasiteisinimas:"as nekaltas, mane priverte draugai".)

O as nenoriu tyleti ir netylesiu. Noriu visoms mamoms, netekusioms vaiku, sukelti nora kovoti Ka gero duoda aplinkiniu gailestis, kad ir sioje temoje? "Kokia tu vargsele", "kaip mums taves gaila", "stiprybes tau, mieloji, laikykis" ir bla, bla, bla-koks is to rezultatas? Tai moteriai pagerejo? O gal vaikai eme ir sugrizo? Ne. Rezultato nera. Stimulo gyventi ir kazko siekti nebera. Jau seimoje buvo "auka", vaiku atzvilgiu 'auka", tai dar ir cia visas depresuojancias aukomis padarykime ir is viso atimkime gyvenimo dziaugsma ir prasme, su zodziais "kaip mums taves gaila, vargsele" paduokim virve dar.
Ne, galiu prisiimti to "budelio"-psichopato vaidmeni sioje temoje ir per monitoriu noriu "supurtyti" visas letargo miegu miegancias ir i akis isklykti: "kelkis, brangioji, gailestis sau tave prazudys, imkis veiklos kokios nors, keisk savo charakteri ir poziuri i gyvenima, i aplinka, nes tarp vaiku ir taves is viso nutruks tas menkutis rysys. Ir ateityje, jau suauge vaikai, gales priekaistauti tau, kad tu, mama, buvai paskendusi savo bedose ir savo asarose, tu nematei musu ir del musu nekovojai, lakstymai pas psichologus ir tavo depresijos gydymas buvo tau svarbiau uz mus".
Ir jei po tokiu mano zodziu visos depresuojancios nepadarys isvadu ir nesusiims, tada as pasiduosiu ir sakysiu, jog mano zodziai nepasieke adresato sirdies, jog buvau teisi, kad vaikai pasirinko stipresni teva.
Depresija-poniska liga, nepazeidzianti jokiu svarbiu organu, tai ne insultas, kai liekama suparalyzuotas, tai ne vezys, kur puvama gyvam, tai ne trauma, ne invalidumas, ne sizofrenija ar kita psichine liga, pazeidzianti smegenis. Puikiai depresija gydoma veikla(darbu/sportu/savanoriavimu) arba sunkesnes formos, pasireiskiancios simptomais-medikamentais.
P.s. pati depresija niekada nesirgau, bet artimoje aplinkoje tokiu zmoniu turiu. Ne vienas nenumire, neliko invalidas, ir depresija iveike. Bet jiems buvo noras isgyti.