QUOTE(JaunaDvynukuMamyte @ 2007 11 23, 11:49)
Labos

Kaip ir per pirma gimdyma taip ir per antra dalyvavo mano mama. antra gimdyma planavau kad bus vyras.. uz duru bet bus.. nes vistiek operacija bus... planavau kad vaikus mamai nuvesiu o su vyru vaziuosim gimdyt.. bet kai jau prasidejo skausmeliai, paskambinau mamai ir paprasiau kad atvaziuotu manes paimt.. ir labai dziaugiuosi.. jei butu vyras - jis nezinotu kuo padeti.. jis negimde niekada.. o ir be to jei pamatytu kad as beveik be samones guliu ir judet nebegaliu-o akuserel liepia perlist ant kitos lovos - jis ten butu bardakus padares

o mama padejo...
ji zino kaip ir kur skauda, neuzduoda kvailu klausymu.. beto pries pirma gimdyma irgi nelabai jau su mama benravom, bet zinojau kad tik ji pagelbes. kiek draugiu gimde su vyrais, tai aisku vyrai labai didziujasi sakydami ar kartu buvau.. bet vienas salia esancioje gimdykloje snaude ir prase kad ta greiciau gimdytu, kad jis nori valgyt ir miegot. kitas siaip lakste koridoriais.. bet mama su manim issedejo ir pooperacinei. iki to laiko kol i palata neperveze.. o buvo taip ziauriai salta, tai ji ir uzklos ir paduos ko nori.. o vyrai jie gi miego, namo nori... nezinau .. kai mano dukros gimdys as ju neklausiu ar jos nori kad as buciau ar ne.. as ten busiu ir busiu tiek kiek reikes nors parom sedesiu ant taburete salia ir laikysiu uz kojos ( kaip sedejo mano mama) ir as jai labai dekinga uz tai!!
Del tu vyru, kurie namo nori, nemiegoje ir pan. tai tiesa...Buna ir tokiu sikniu...
Nezinau kodel, bet sis postas mane sugraudino, ypatingai paskutinis sakinukas...