Aš ir mano autistas

Na kaip neiti į minią, iš jo kieme tyčiojasi, tai reikėtų kaip ir neiti iš namų. Jis supranta ir labai pergyvena, nervuotas visą dieną. Dar mano mama jį barė, kad prie jo pripuolė tie vaikai ir ėmė klausinėti visokių dalykų, pvz kur jis gyvena, o jis atsakė. Sakė, kad negalima atsakinėti. Tai jis išvis pasimetęs, nebežino, kaip jam elgtis, kada atvirai bendrauti ir sakyti tiesą, o kada nesakyti.
Papildyta:

Tikrai negalima nevesti į visuomenę, nes toks elgesys yra antivisuomeniškas. Visuomenė yra sudaryta iš įvairių žmonių, ir tie, kurie tam prieštarauja ir liepia nevesti vaiko viešumon, kad tik žmonės nepamatytų, yra antisocialūs, jie patys visuomenei nepriklauso.
Tas pats pagrindinis vaikas, kuris tyčiojasi, jis yra iš asocialios šeimos. Jis bendrauja su suaugusiais girtuokliais, perima iš jų manieras. Man gaila jo.

Idomiai parasyta:

http://pilietis.delf...s.d?id=48967760

Cia gal yra ir musu "F" ?

Sveikos.

Įdomiai


Šian viena medikė suerzino su savo nepršytais komentarais.

Jokūbas svečiuose turėjau draugę, tai maždaug pusę laiko, ramiai mergaitei leido žaisti jo žaislais. Netgi tais pačiais bėgiais tik kitu traukinuku važinėtis


Ice, sveikinu

Sveikos



Maniškis iki šiol lauką laiko "darbu" ir pagal galimybes jo vengia Niekaip nesugebėjau to pakeisti. Na, bet jam "veikia" dienotvarkė - kai įrašyta (pvz, savaitgaliais po valandą), tai ir eina.
Kamuolių periodas ir pas mus buvo. Kokių 2 metų vežėmės į Jūrų muziejų, kažkaip netyčiai prasitariau, kad delfinai ten žais su kamuoliais... Tai nuo kelto iki pat muziejaus visą kelia klausinėjo "ten bus kamuolių?", "ar tikrai ten yra kamuolių?", "kokių kamuolių ten yra?"... Ir svarbiausia, ne tiek jau daug tų kamuolių ten buvo...
O gyvūnai kaip tada, taip ir dabar visiškai nedomina





Žinoma, kad kiekvienas turi teisę būti savimi ir būti gerbiamas. Na, bet gyvenimas parodo, kad daugeliu atveju pasaulis nėra teisingas, kad ir kaip mums būtų pikta. Tuomet reikia arba toliau laikytis savo nuostatų ir kažkaip tą pasaulį keisti (jūsų atveju išties - kalbėtis su tais vaikais, jų vaikų tėvais, jei nepavyks - oficialiu keliu kreiptis į tam skirtas institucijas) arba prie jo prisitaikyti, kažkiek sušvelninant savo išankstines nuostatas... Maniškis pats kažkiek jaučia, kaip nereikėtų elgtis prie kitų, todėl dažniausiai neužkliūna, bet jei užkliūna, patariu nekreipti dėmesio.



Gal ir man reikia pagerti... Gal tada kaip nors ją pabaigsiu...

Idomu, kad musu vaikai turi panasumu. Gal reiktu sakyt "turejo", nes jusiskis jau didelis. Maniskio taip pat gyvunai nedomina, laukas irgi. Bet visgi idomu, kodel jie nemegsta to lauko, kas ten jiem jame negerai...

Tik butu nuostabu, kad maniskis taip pat gerai kalbetu, kaip jusiskis. Kadanors..

CP-nu va ir turit marcia jau...

Ai, turim, ir ne vieną jau

Apie gyvūnus, Jokūbas kaip katiną pradėjo skriaust Nu banditukas ir ne kitaip Einam dėl šito reikalo iki bausmių jau

Sveikutes!
Reiks ir mums tadu ismeginti tuos eye q nes kol kas gere tik well kids. darom pertrauka nuo vitaminu ir geria vitamina c, tai oi koks apetitas, oi kaip vyrukas kapoja viska nespeja namo ateiti, jau seda prie stalo ir laukia kada duos mama valgyti
mano ziogas tai lauka dievina, jam tada laisve...eina, ziurineja ka nors, tirineja, akmenukus ima rankioti ir metyti.. ir zinoma, krepsinio aisktele megina uzgrobti negali ramiai praeiti, jei mato, kad kazkas zaidzia..ir jam reikia prisijungti o gryzes namo mus jungia i zaidima, kad metyti i krepsi ot dziaugmo tada...

laukiu rudsėjo 1, tikrai nepaliksiu dokumentų prapulčiai ir net manau, kad ne per švietimą, o per miesto tarybą

gaila, kad istorija kartojasi. Kažin ar yra žodžių kuriais galiu tave paguost, nieks geriau nežino ką reiškia augint autistą nei tu...

Eye Q kažkada gėrėm ir mes, stebuklo nesulaukiau, tik kosminius pinigus išmetėm

pagerk pagerk

pastarosiom dienom pro asaras kelio nematau....

o cia dar vienos asabos nuomone apie autistu mamas
http://www.supermama...?...60868&st=72
Papildyta:

tai taviskis labai mazas
maniskis metuku irgi nesidomejo nei gyvunais nei lauku
dabar sakyciau daug kuo domisi

TORA TORA mes lankom lietuviska logopedini darzeli vilniuje, galiu pasidalinti savo nuomone, gal kokiu klausimu turesite, tai jei ka i az

Šiandien šauniai praleidome popietę prie Nemuno, šašlykiuką išsikepėme laužavietėje prie Seredžiaus. Viskas būtų buve gerai, jei J vėl nebūtų užisterikavęs Rėkė, kad net turbūt Jurbarke buvo girdėti Laužavietė buvo aptverta suoliukais, kurie rėmėsi į iš akmenų padarytus sutvirtinimus. Tai vaikis pradėjo nesąmones daryti: lipti ant tų akmenų ir griuvinėti krisdamas nuo jų. Arba nesaugiai svirduliuodamas sėdėti. Negalėjau atsipalaiduoti žiūrėdama į tokius jo "cirkus" ir griežtai uždraudžiau lipti ant akmenų. Tai kai įsivažiavo Muštis pradėjo, net kandžiotis Vienžo... Gaila vaiko, rėkia, klykia, širdelė daužosi, visas paraudonavęs, liūlys bėga...Ir kaip man nusileisti? Ar nusileisti? Eina sau, man pačiai jau širdis pradės steikuoti nuo tokių stresų. Bet uh, aš negaliu nusileisti Šiaip ne taip išsiaiškinome, galiausiai apsikabinome, net pasakė "mama, nekąsiu, mama, nekąsiu" Tik va vis tiek po visų isterijų vėl taikėsi lipti Bet kažkaip sėdom prie stalo valgyti, ir užsimiršo...Čia dėmesio troškimas ar kaip tai vertinti?
Veju mintis apie paauglyste...Juk aš tada jo jau nebenulaikysiu...Jeigu...bus kažkas panašaus...

Labas


Matyt emocijos susikaupia, o po to dėl smulkmenos prasiveržia su baisiom isterijom...pastebėjau, kad maniškiui taip būna...kai kurį laiką apseinam be didelių isterijų, tai ateina diena, kai visos emocijos prasiveržia dėl bet kokios smulkmenos...bet atlaikom tą dieną, supranta, kad isterijos nieko nepadeda ir vėl kurį laiką ramu...sunku būna abiem, bet jau šiek tiek užsigrūdinusi esu...antrą vaiką augindama jau ramiau į viską reguoju....


na kad nėra nieko, dėl ko būtų galima tave tokia palaikyti toks emocinis ryšys tikrai egzistuoja, ypač kai žmonės yra labai artimi...ir tarp dvynių taip dažnai būna, kad jaučia vienas kito nuotaikas per atstumą


Ir aš visko ramiai nepalikčiau...tuo labiau, kad sūnus jau mokysis kitoje mokykloje ir negalės jam daugiau pakenkti...


Mano dukrai yra taip buvę...ji ne autistė, bet kadangi dėl autizmo mūsų šeimoje greičiausiai kalta genetika, tad turi ir ji savų keistenybių....buvo metas, kai viską kartodavo, ką sako draugės...ne tik žodžius, bet ir veiksmus...nu kaip veidrodis būdavo...tik vėluojantis matyt pati nesugalvodavo, ką sakyti ar daryti, tad viską atkartodavo...

Mano mažiuko atmintis irgi atrodo šlubuoja..jau atrodo kažką išmoksta, parodo, o po kelių dienų vėl spėlioja...net paprastus daiktus neparodo Aplamai man mūsų berniukai labai panašūs atrodo...tik maniškis mažesnis...bet skaitau apie jūsiškį ir mintyse maniškį matau....


Maniškis irgi skriaudžia gyvūnus...tik juos pamato ir iš karto šypsena veide iki ausų atsiranda, o akyse velniukai lakstyti pradeda...dar neišmokinau gražiai glostyti gyvūnų (nors šiaip moka "caca" daryti), iš karto muša arba peša...jei pamatys kokį vabaliuką ant žėmės, tai būtinai reikia sutrypti ir iš to pasijuokti...ir bites vis taikosi ant gėlių pagauti na dar neprabudo pas mano vaiką empatija ir nežinau kaip ją pažadinti....



na nežinau ką ir pasakyti...tokių komentarų visada bus, tik reikia išmokti atsiriboti...bent jau internetinėje erdvėje...žmonės, rašinėjantys tokius komentarus, greičiausiai turi didesnių problemų nei mes...kitaip tikrai nesimėtytų tokiomis replikomis...


Na aš vertinčiau kaip norą užsiimti savo mėgstama veikla...jis nesupranta, ko mama pergyvena, kodėl neleidžia taip daryti, kuo gali visa tai baigtis...jis supranta, kad gali užsigauti, bet jam ten laipioti yra daug svarbiau už užsigavimo baimę...ir rizika, kad gali nukristi, jam patinka...na bent aš taip manau, spręsdama pagal savo vaiką...maniškį traukia visokie laipiojimai, kuo aukščiau tuo geriau...jei nukrenta, paverkia, bet vėl lipa...tik jau atsargiau...


Mes šiuo metu irgi gyvenam liūdnom nuotaikom...lapkritį jau keliausim į darželį, bet kol kas jam dar visai nepasiruošę pats nesirengia, nevalgo (tik su šakute moka), nesėda ant puoduko...jau vienu metu buvo pradėjęs daryti į puoduką atsistojęs, bet vieną kartą tėtis pamatė, kad pro šoną varo ir užrėkė ant jo...nuo to karto vėl atsidūrėm pradiniame taške...nžn kaip seksis darželyje...ar iš jo vaikai nesijuoks, kad nieko nemoka...su vaikais jis nori žaisti, eina prie vaikų, bet jie dažnai jį ignoruoja arba pasišaipo iš jo paukščių kalbos...kadangi gimęs metų pabaigoje, tai bus vienas iš mažiausių grupėje...aišku dar labai priklausys nuo auklėtojų geranoriškumo...gaila, kad jų nepažįstu, dar nebuvau susitikusi...gal pabendravus, būtų ramiau...

Jei nebūtų sunku, pasidalinkite patirtim, kada jūsų vaikai pradėjo naudotis tualetu ar puoduku...kas padėjo atprasti nuo pampersų...stengiuosi būti kantri, laukti to laiko, kada tai įvyks, bet kartais apima neviltis...padaro baltutę ant grindų, valau ir aiškinu, kad tai reikia daryti į puoduką, o jis man vardina: "koja....bamba"....tiek tos naudos iš mūsų pokalbio...

Aplamai kartais man atrodo, kad gal maniškiui ne autizmas...jis linksmas, drąsus, mėgsta bendrauti, energingas, meilus...nu bet dažnai elgiasi kaip kūdikis...ir kalbos suvokims, jos naudojimas kaip pas 1-1,5m. vaiką...akių kontakto taip pat labai trūksta....nu galvosūkis kažkoks... Ir nebežinau kaip jam padėti...

Visada skaitau šią temą, bet retai kada rašau...na nerandu tam laiko...dažnai tik mintyse pagalvoju, kad noriu jums tą papasakoti, pasiguosti ar pasidžiaugti...o kai atrandu kruopelytę laiko, pagalvoju, kad tai nebuvo taip svarbu...būna, kad ištrinu žinutę, nors jau būnu beveik viską parašiusi...nžn, kodėl visai tai dabar rašau...galbūt tam, kad pasakyčiau, kad džiaugiuosi, kad yra tokia tema...kad žinau, jog yra tokių žmonių, kurie mane gali suprasti...kad yra kam išsikalbėti, nesvarbu, kad kartais tik mintimis, nes nespėju visko užrašyti...svarbu, kad nuo to vis tiek palengvėja ir nesijaučiu vieniša ir nesuprasta su savo bėdomis...
Papildyta:
Dar norėjau jūsų paprašyti, kad pasidalintumėte patirtimi apie darželius...Ar į paprastus vedate, ar į specialius vaikučiams su negalia, ar į logopedinius? Aš kol kas užrašiau į paprastą darželį, bet jau labai abejoju savo pasirinkimu Ypač domintų kauniečių mamyčių atsiliepimai apie darželius...

Ir dar...skaičiau, kad kai kurios mamos su vaikučiais ėjo pas homeopatus...ar pasijautė kažkoks progresas vaikučių elgesyje? ar kaip tik pablogėjo geriant homeopatinius vaistukus?

Klausimus paryškinau, nes bijau, kad daug kas mano paklodės neturės kantrybės skaityti tad taip tikiuosi, kad nors klausimus kažkas pastebės