Aš ir mano autistas

mes vargom su puoduku labai, mokemes gal metus , didelio reikalo ji pati pradejo prasytis dar budama 7 men - nuo to laiko ne karto nepadare i kelnes - nes maniske labai didele estete, jai tai buvo laaabai slykstu, o va del mazo - tai susysiojo mums visus kilimus, baldus ir viska. As prisipirkau daugkartiniu sauskelniu - pratinomes su jom - kad aplinka nekentetu - o ji jaustu kada tas sysis isbega ir darytu isvadas - po metu persilauzem gal Tad kantrybes, kantrybes ir kantrybes

del darzelio - as leidau i paprasta, bet pas maniske buvo savitvarkos igudziai jau, ji buvo pilnai 3 metu ir aukletojos labai noriai mums gelbejo. As pati dvi savaites su ja lankiau darzeli - kol ji apsiprato - tad nebuvo net asaru, su vaikais irgi buvo dirbama, tad jos neatstume, padejo ir padeda kiek kas galejo ir sugebejo. Bet pas mus didziausia problema buvo baimes visokios, kalbos supratimas (instrukciju, uzduociu visokiu) ir nebendravimas su vaikais...

mes ejom pas homeopatus, gerem ir geriam zirniukus, pas mus progresas jaucias, tiek supratime, tiek bendravime - apskritai ji dabar normalus vaikas, turintis tokiu keistenybiu nesuvokiamu

Labu,

mano T taip pat suaktyvėjęs, gal jaudulys prieš mokyklėlę... Nors arodo striksi laimingas, kai kas užsimena.

Metaliste, taip, Keli Mutu paminėjo vieną iš terijų, nereikia ant jos pykti. Tarp kitko, ji labai išprususi ir apsiskaičiusi. Ir savo sūnui labai padėjusi. Tik čia forumas, negali prežengti jo erdvės ir pačiupinėti žmogaus, pažinti tikrąjį jį.
Beje, merginos, juk teorijų dėl autizmo yra begalės, ir jei atvirai, kol kas nė viena iš jų nėra šimtu procentu patvirtinta: ir genų mutacijos, ir skiepų žala, ir auklėjimo įtaka ir dar biesas žino kas. Rezultatas: mes auginam vaikučius, turinčius sutrikimus iš autizmo spektro. Auginam juos dabar. Dirbam, ugdom ir be galo mylim. Tikiuosi, kad artimoj ateity mokslininkai atras autizmo priežastį ir suras tikruosius vaistus, gydymo, ugdymo metodikas nuo jo.

Scintilla, mano T iš pradžių pusmetį lankė Spindulėlį lopšelio abilitacinę gr. (vaikų su negalia), vėliau sveikų vaikų daržely logopedinę grupę. Metus atlankė puikiai, su nekuriais nukrypimais. Vėliau prasidėjo regresas su didžiuliu hiperaktyvumu ir pervedėm T į KVAC. O ten problemos sumažėjo. Beje, sumažėjo ir mūsų šeimos psichologinės problemos. Nes mūsų vaikas patapo "ne mūsų vienų problema".

Dėl puoduko Nepamenu tiksliai kada (3 metų ir 2 mėn. buvom VRC, tai pampį dėjau, bet jis sausas būdavo - vesdavau į tualetą, tačiau viskas susitvarkė dar po gero pusmetuko man atrodo), bet pasibaigė problemos, kai išmokėm naudotis suaugusiųjų tualetu. Mažąjį reikalą anksčiau, bet bijojo kakoti - viduriukai užkietėdavo, įtrūkdavo kakojant, skaudėdavo. Todėl bijodavo, vėl užlaikydavo kakutį - pasaka be galo. Bet kažkada susirgo, gėrė antibiotikus, paleido pilvuką...ir susitvarkė bėdos su tuštinimusi. Nes niekur nedingsi, viduriavimo neužlaikysi. Pasibaigė uždaras ratas, nustojo bijoti, normaliai reguliariai tuštintis pradėjo pats.
O sisiuką žymiai anksčiau darė į tualetą, tik va reikėdavo rodyti iniciatyvą, nuvesti, naktys praktiškai nuo 2 m. sausos buvo ir dar anksčiau, tik reikdavo iškart sodinti ant puodo.

as ant puoduko pradejau pratinti keliskart gal nuo metuku,bet maciau kad jis nesuvokia ko is jo noriu,o gal ir pati kantrybes pritrukdavau o atprato labai lengvai ir netiketai gal per 3 dienas kokias,kai nupirkome grojanti puoduka ir sodinau kas valanda visa diena,antra diena jau ramiai sededavo,o berods dar ant rytojaus nuejo ir atsisedo pats,net nutirpau muzikele isgirdusi,ir viskas nuo tada sauskelniu nereikejo nei nakciai nei i lauka,mazius buvo mazdaug 2.6m.
mano maziaus gimtadienis rugseji,pernai kaip tik per ji pradejo eiti i darzeli,labai nerimavau kaip bus su tualeto reikalais,kai jau pasilikdavo pusdieniui,karta aukletojos pasakojo kaip vaikis bande atsisesti ant zaislinio leliu puoduko,taip jos suprato ko vaikas nori kazkaip lengvai ismoko naudotis tualetu darzely taip pat pradejo jame valgyti savarankiskai pats..
dabar jei einame pro sali visada jam kartoju,va cia tavo darzelis,jau greit grisi pas vaikus,juk tuoj Rugsejo 1 jau

maniskis visai nesupranta kas yra gimimo diena,kad jos laukiama,kad yra tortas,dovaneles,vis pagalvoju apie busima svente bet nezinau kaip ir pazymeti sia diena

mes Mildai ta gimimo diena kazkaip itikinom, kad tai svente - dabar jau laukia pati - 3 gimtadienio dar irgi nesuprato Bet svente darem tik seimoje, putem daug balionu, buvo grazus tortas (su tuo, ka ji megsta), puosemes, sukavomes, atvaziavo tik mociutes ir jos krikstomama, tad pasipuose, su telebimbam laukem sveciu, atveze dovanu, zaidem kartu - tokia jos diena ir buvo - pasifotografavom, jai ispudi paliko, kitamet ziurejom foto ir sakem kad vel taip bus - bet va jau 6 laukiam gimtadienio - o scenarijus turi but toks

Sysių į puodą daro maždaug nuo 3m. 8mėn. Tuštinas iki šiol į kelnaites.

Ačiū visoms pasisakiusioms....apie daugkartines sauskelnes ir aš pagalvoju...kol karšta, laksto po namus tik su triusikėliais, bet rudenį nespėsiu rūbus skalbti...ir namų jau gaila...o vienkartinių nebenoriu dėti, nes su jomis jis labai gerai jaučiasi ir nemato reikalo naudotis puoduku...

Su puoduku problemu neturejom: pratinti pradejau nuo 9 men., 1,8 m jau eme prasytis, o nuo 2,2 m. pats nueina ir padaro. Nuo metuku laiko as ji laikydavau su triusikeliais ir gaudydavau "ta" momenta. Balu buvo n, bet kazkaip buvau tam nusteikusi, tai tiesiog kantriai laukiau, kol vaikas isisamonins to puoduko paskirti.

Pirmus metus vedem i paprasta darzeli, o dabar perejom i specialu. Paprastam darzelyje logopede pasake, kad jai truksta ziniu, kad galetu padeti mano sunui, tai kol kas as dziaugiuosi savo sprendimu, nes vaikas labai noriai eina i spec. darzeli ir su didziausiu noru dirba su logopede. Sitam darzelyje nedaug vaiku, o su jais dirba kasdien logopede (individualus ir grupinis darbas), spec. pedagoge ir teikiama psichologo pagalba. Zodziu, cia su vaiku dirba kasdien komanda ir manau, kad taip greiciau sulauksim norimu rezultatu. Dar vienas aspektas del ko leidom i spec. darzeli - Motiejus eme ryskiai skirtis nuo kitu vaiku ir man buvo jau sunku visa tai matyti per sventes.

Pas homeopata buvom, bet mums gavosi atvirkistinis variantas ir visos bedos laaabai suintensyvejo - homeopatas pripazino skyres pernelyg didele vaistu doze, ja sumazino, bet as jau nebesiryzau eksperimentuoti su vaiku. Dabar vel is naujo pradejau duoti eyeq - jie vieninteliai turejo teigiama poveiki sunaus raida.

Labas rytas

Grazus tie musu "Vaikai smaragdinemis akimis"... Labai graziai padaryta nuotrauka. As labai megstu fotografuoti, bet va su "muiline" neina isgauti to akiu spindesio, ryskumo, neina nupaveiksluoti veido is taip arti. Cia labai grazu.

Vega, parodyk savo darytų nuotraukyčių

Aš seniau dažniau fotografuodavau. Dabar kažkaip pritrūksta ūpo Ir fotiko norėtųsi geresnio. Jokūbas irgi jau pamaiviukas, pamatęs fotiką ima ir baigia savo veiklą kurią norėjau įamžinti. Arba iš vis. Kol man susifokusuoja tai kadre vaiko nebelieka

O šį savaitgalį tai sode leidom. Ale vasaros uždarymą pasidarėm. Jokūbas dar beseine pasipliuškeno...

Kokia grazi Jokubo foto Visi Kubukai grazus

Maniskis praeita savaite atostogavo pas senelius. Seneliai dziaugesi be galo geru ir isaukletu vaiku. O jei dar valgytu, tai isvis auksinis butu Net pasiskust nera kam koks jis buna negeras Prosenele irgi kaskart dziaugiasi jo gerumu. Tai va man kartais atrodo ar as perdaug is to vaiko reikalauju ar kiti bedu nemato Su MB mama kai pasnekejau, tai toks vaizdas, kad as raksciu subinej ieskociau

Kazkuri mamyte klause del puoduko, tai mes dar nedraugaujam su juo Buvo laikas kai po miego pasededavo ir padarydavo...o dabar geriausiu atveju tik pasedi, bet nieko nepadaro Gal ateis tas momentas kaip paciam dasils kam puodas reikalingas...kaip dasilo, kad su sakute galima valgyt, is puoduko atsigert, kad nuluptas obuolys i ranka visai nebaisus yra paimt ir ji galima valgyt rankoje laikant.....

Žvėriuke
bent jau mūsų kitoniškumas labiausiai su amžium ryškėjo. ateina momentas, kada ir kitiem dėl vienu ar kitų dalykų jau nebe apsiverčia liežuvis pasakyti "dar mažas".