Aš ir mano autistas

man irgi atrodo, kad šiuolaikinis jaunimas jau tuoj nebemokės susitikę bendraut...

Sveikos,

O as dziaugiuosi,kad maniskis pagaliau atrado kompiuteri ir man smagu,kad mes kartu su juo paziurim po pora filmuku per diena, kuriuose as jam rodau ir aiskinu, kur meskutis, kur zuikutis,kur dar kas, o jis klausosi, ir tarsi "dalyvauja". Nes dar pries koki menesi-du, jis nieko tame ekrane tiesiog nematydavo....

Bet aisku, labai riboju tu filmuku ziurejimo laika. 20 minuciu dienoj ir viskas.
Knygutes irgi atrandam, bet zinoma sunkiau....

Labas
Na aš manau, kad vaikui visko reikia, tik su saiku...aš mažąjam leidžiu su kompu žaisti...neilgai ir būtinai kartu su manimi...buvo laikas, kai maniškis visai nesidomėjo knygutėmis, nerodė su pirštuku, atrodė, kad visai nepažįsta daiktų...o žaidžiant ''žiburėlį'' pradėjo kartoti žodžius, rodyti daiktus, spalvas ekrane pirštuku...po to išmokom daiktus, pavaizduotus kompiuterio ekrane, surasti ir buityje, kad sietų paveikslėlius su konkrečiais daiktais...aišku su laiku viską būtume ir be kompo išmokę, bet jei galima motyvuoti vaiką ir taip sudominti, tad kodėl gi ne....tokie mūsų žaidimai užtrunka ne daugiau nei pusvalandį ir tiek maniškiui užtenka....

Penktadienį baigėsi mūsų užsiėmimai lopšelyje...net keista, kad taip greitai prabėgo tos trys savaitės....įspūdžiai patys geriausi ir šilčiausi....net netikėjau, kad galima vienoje vietoje (o ypač valstybinėje įstaigoje) rasti tiek daug savo darbą ir vaikus mylinčių žmonių o smagiausia buvo matyti, kaip gerai ten jaučiasi mano princas, kaip dirba per užsiėmimus ir po truputį daro pažangą, keičiasi į gera....
Dabar su baime ir viltimi laukiu darželio...savaitę pailsėsim nuo įspūdžių, o tada jau po truputį pratinsimės prie naujo mūsų gyvenimo etapo....

Dabar klausimas: ar jūsų vaikai moka išreikšti sutikimą? Pasakyti "taip", arba "noriu", arba palinksėti galva...na kaip nors, bet taip, kad jūs jį suprastumėte...ir kada tai pradėjo daryti? Maniškis jei ko nenori, pasako "ne", arba papurto galvą...ir neaiškiai žodelį "nenoriu" moka pasakyti, bet sutikimo išreikšti dar nepavyksta...net palinksėti galva dar neišmokiau...gal turit kokių patarimų ir patirties, kaip to išmokyti....
Papildyta:

Maniškis irgi panašus...regimasis suvokimas labai geras, čia jo stiprioji pusė, bet kalbos suvokimas labai prastas...norėjau paklausti, kaip jums dabar sekasi mokintis? ar lankot bendrojo lavinimo mokyklą? ir pagal kokią programą mokinatės?


Koks šanuolis čia jam nuo mūsų už pasiekimus

Deja, lankom spec. mokykla. Bet gerai jam ten, yra atskiri uzsiemimai, meno, sviesos terapija, muzika ir teatras. Mokosi ir rasyti. Iki pietu vyksta jiem normalios pamokos.
O sutikimo irgi iki siol nemoka isteiksti. Ne pasako ir galva papurto, o palinkseti nors tu ka, neismoksta. Bet kai grieztai apklausiu AR NORI?? Kartais kelis kartus, pasako loliu (noriu). Vis daugiau zodziu jis pasako. Bet ismokyti nesiduoda, ot ateina laikas ir pats pasako nauja zodi. Pvz, padejo man kepti pyraga, sako "kakava" .
Maniskis per kompiuteri laaabai daug ka ismoko, tai jo pagrindinis langas i pasauli. Ir spalvas pazinti ir netgi rasyti kai kuriuos zodzius (slaptazodzius). Yra labai geru mokomuju zaidimu. Jei atimciau jam kompiuteri, nezinau, uzsidarytu visai savo pasaulelyje, vienintelis jo dziaugsmas, sielos atgaiva. Kaip galeciau jam atimti... Kaip tik galvojam gimtadieniui nupirkti kompiuteri.
Aisku, ne istisai sedeti, eina ir i lauka, turi dvirati, labai megsta vazineti. O jau jei mes ka darom, jis butinai prisijungia padeti. As tik noriu, kad jis butu laimingas, zinau kad mokslincium jo nepaversiu, tad tegu buna laimingas kasdieniniam gyvenime, turi savo megiamus uzsiemimus...

Labas rytas. Oras baisuokliškas. Teks sėdėt šian namie. nebent kokiai valandikei jei nustos lyt išbėgsim su guminukais į kiemą.

Jokūbas sutikimo nereiškia. Jei neprieštarauja, vadinasi sutinka

Manau, kad labai gerai, kad lankote spec. mokyklą ir kad tavo sūnus ten laimingas, nes mes su vyru nuo "normalios" mokyklos esame pervargę ir išsekę. Niekam ten mūsų vaikai neįdomūs, visiems reikia tik rezultatų. Man jau galvoje seniai kirba tokia mintis pervesti vaiką į spec. mokyklą, bet PPT prieštarauja, nes vaiko intelektas normalus. O realiai pagalbos mokykloje- jokios, kaip sugebi, taip ir kapstykis.

Ir aš taip sakau, kai ko nors paklausia mano vaikio ir nesulaukia atsakymo Na va pasirodo ne tik maniškiui čia toks sunkus reikalas tas sutikimo išreiškimas...
Oras iš tiesų nekoks...blogiausia, kad maniškis nepripažįsta guminių...jei ir pavyksta guminukus uždėti, tai iš karto juos nukrato nuo kojų...

vega2 pritariu, kad mūsų vaikučius reikia bet kokiomis priemonėmis traukti iš jų pasaulio...ir jei tik taip vaikus galima sudominti, motyvuoti ir kažko naujo išmokyti, tad ir reikia išnaudoti tokią galimybę...tuo labiau, kad visi mūsų vaikai turi savo stipriąsias puses....ir jas reikia lavinti....aš dažnai galvoju apie savo vaiko ateitį...man nebesvarbu, kokius mokslus jis baigs, ar turės šeimą, vaikų...man svarbu, kad rastų šiame gyvenime savo kelią ir būtų laimingas...kad rastų užsiėmimą, kuris teiktų jam džiaugsmą...na dar gerai būtų, kad ir iš to galėtų užsidirbti ir mokėtų gyventi savarnkiškai...juk ateis laikas, kai manęs jau nebebus šalia...kiek daug yra žmonių, baigusių aukštuosius, turinčius šeimą, bet ryte nenorintys lipti iš lovos...Manau kompiuteris jūsų vaikui bus puiki dovana...dabar jam tai mėgiamas užsiėmimas, o dėl ateities nieko negali žinoti...žinau tik tiek, kad mūsų vaikai gali pasiekti laaaabai daug...galbūt jis ir netaps pasaulyje žinomu IT specialistu, bet gal jam tai bus galimybė gauti savo pajamų ir gyventi savarankiškai...

Pernai vasarą kai buvom VRC, spec.pedagogė paklausdavo mano vaiko, ar nori, kad pūsčiau muilo burbulus, jei nori, parodyk/pabaksnok su pirščiuku į burbulų indelį.
Vienu žodžiu, dabar taip galime išklausti jo, ko jis nori valgyti, tarkim siūlau bananą ar sumuštinį ir jis pabaksnoja į tai, ko nori. Tuo pačiu klausiu: ar nori? Ir jis bando kartoti žodį noriu, jam gaunasi kol kas tik nioniu ar kažkas panašaus.
Tačiau pats dar nesako, [vz., noriu valgyti, noriu gerti. Galvos irgi nelinksi, kai reikšia sutikimą, tik pakartoja tą nioniu arba šaukia neee - žiūrint ką pasiūliau (ar filmuką pažiūrėti, ar eiti miegoti).

O šiemet kada važiuojate?

Jokūbas nesako "noriu valgyti" kai išalksta sako "eikim valgyti" arba "Kepk duoną". Dar būna,k kad klausia, pvz. "gerti duosi?" sakau nori? ir gaunu plačią šypseną

Toje mokykloje mokosi visai sveiko proto vaiku, su CP, atrenka ten klases tokiu stipresniu, kurie mokosi pagal normalias programas ir gauna atestatus, turbut...O ir vaiko ten niekas neskriaudzia, turi TIEEK DRAUGU!! Jam ten patinka, nu o kas gali buti geriau. Nu, bet skirtingi, aisku lygiai yra AS, kaip tavo vaikas, jei kalba, jei sugeba prisitaikyti prie kitu, tai gal ir gerai tokia mokykla? Mano vienas giminaitis kol mazas turejo visus AS bruozus. Bet kalbejo, buvo echolialija, bet isaugo. Mama leido ji i sveiku vaiku mokykla, nes ten mazas miestelis ir niekur kitur nenuvesi. Buvo jam sunku ir visokiu keistumu turejo jis. O dabar yra jau devintokas, ir praktiskai nebesimato ant jo tas AS. Labai gerai einasi lietuviu kalba. Svajoja buti mokytoju . Tik kai susijaudina mikcioja. Liko dar keistumai, nu bet ne tokie, kad negaletu savarankiskai gyventi.
O as matau, kad maniskis negaletu mokykloje prisitaikyti. Vien del nekalbejimo....Tad stengiuosi neversti jo sokineti auksciau bambos, matau ka jis gali ir kas jam per sunku.
As tik LABAI LABAI laiminga, kad jis isaugo ta autistiska saltuma, isterijas, nebera jis tas ateivis is kosmoso, koks buvo. Jau taip nori meiles, taip stengiasi man itikti, kad tik pagirciau, kad tik apkabinciau. Ir vakarais apsikabina ir praso, kad miegociau pas ji... Ir kad kalbos supratimas dideja. Anksciau ziuredavo nustebes ir nesuprasdavo ne zodzio. O dabar jei kalbu paprastais sakiniais, jis supranta viska

J pagrindinė kalba - pasakyti ko noriir ko nenori. Daugiau mažai ką ir pasako Sako ir kad valgyti nori, ir gerti, važiuoti, eiti, čiuožti, į parduotuvę, pirkti mašinytę, ledų, saldainių, sausainių ir t.t.
Šiandien sirguliuoja...Baisiai nori būti namie. Nenori eiti pas močiutę: "Nenoju pas Mociutę, noju į jejelį" (tipo nenori pas močiutę, nori į darželį). O kai ruošiamės į darželį: "Nenoju į jejelį, noju Mociutės arba Onutės (auklytės mūsų)"