Nuo trečiadienio J vis kalbėjo, kaip nori kirptis

Tiesiog įkyriai vis kartojo: "noju kiptis". Na, žinoma, čia aš jam užsiminiau, kad kaip ir reiktų jau kirptis. Tai jis kažkaip sumetė - aha, "noju kiptis, noju mašinos" Gudriai sakyčiau

Matyt prisiminė, kai paskutinį kartą kirpomės (o tas buvo prieš Velykas

) gavo mašinytę.
Važiuojam šiandien "žaisti" į lopšelio g. Vis mašinoj zirzia "ne, vajuojam kiptis". Ką gi susiskambinau su Mažylių kirpykla - visas užimta, laiką turėtų tik kitai savaitei. Paskui sužinojau, kad Utenos g. nauja vaikų kirpykla atsidarė. Ok, nuvažiuojam pasižiūrėti (veikiau staigiai, nes dar noras pradings kirptis

) sako - galit sėstis iš karto. Mhm, maniškis apsidairo: televizorius, filmukai, "Makas" iš Ratų rankose...Dar pažadėta mašinytė rankinuke pas mane kaip prizas. Viskas kaip ir puiku. Bet kirpėja pradeda kirpti...ir visi geri norai išgaravo

: "noju eiti, noju vajuoti, neliesk, nooooju teeeeeeeeetės, nenoooooju". Ujujuj apkirpo taip pusėtinai, nes rėkė, klykė vos ne kad isteriškai, bet apkirpo. Per kokias 5 min. O va štai galvą plauname, glostau galvą prieš miegą be jokių problemų