Aš ir mano autistas

As manau kad jis gedijasi kad turi sutrikimu ir tai slepia paskutinius pora metu pas mus viksta "autizmo isvarymas " jis tikslingai naikina pas save visus AS bruozus.
Tomas kartais mane kaltina ,kad istraukiau ji is jo pasaulio. Kad jis ten buvo laimingas , nepastebedavo daugelio dalyku.O dabar ir cia nesijaucia pilnavertis ir atgal negali grizt. tai net nezinau ar teisingai dariau stengdamasi ji ko daugiau adaptuot ,gal geriau tegul vaikas buna laimingas? Isvaziuoti i viekiemi ir ten gyvent .
kazkaip nelabai man iseina isreikst mintis

Jai lygiai menuo. Vakar buvom pas neurologe-per 2 minuciu apziura ji nusprende, kad "vaikas visiskai sveikas ir vystosi pagal visas normas". Mane siek tiek juokina tokios greitos ir kategoriskos "isvados", nors tyliai sirdyje meldziuosi, kad ji butu teisi.

Tiesiog jaudina tas ju panasumas. Is kitos puses juk nevetui jie-brolis ir sesuo...

O negalima jam pasiekti va tokio dalyko, kad jis įsisąmonintų tą AS, kad jis turi AS ir dėl to turi savų trūkumų ir savų privalumų, kaip pvz tas jo geras požiūris į veidmainystes irgi gali būti lemtas AS. Kad AS bruožus reikia ne naikinti, o susigyventi, panaudoti kaip privalumą. O jis neina į visokius forumus , skirtus žmonėms su AS ? Ką jis mano apie kitus su AS, ar pažįsta tokių?

O kaip jūs ištraukėt jį iš jo pasaulio? Ir kas tas jo pasaulis? Ar čia reiškia, kai labiau giliniesi į savo mintis, savo kūrybos dalykus, negu į tai, kas aplinkoj vyksta? Jeigu taip, tai ir aš vaikystėj buvau savo pasaulyje, ir paauglystėje, o paskui pati save prievartavau jame nebūti ir dabar nė trupučio nesu.

Labukas

Pargrizom su MB is keliones. Buvo mano teveliu dovana pavasari baigtu mokslu proga. Buvo silta, gera...tik liudna be maziaus, nes kelione pazintine su daug ekskursiju. Taupysim pinigelius ir kita karta vaziuosime visi i poilsine. Liudejo J - bet suprato, kad teveliai isvaziavo...isvaziavo pirkti masinytes Tad vakar nuejau pasiimti jo, apkabino, o paskui tiesiai link maiselio: "kur masinyte?" Paaugo jis man per savaite Neblogai mociute maitino Supratimas irgi lyg dar geresnis. Jau pakalba sakinukais, pvz. "as eisiu valgyti". Mociute ismokino gerti svieziai spaustas sultis ir arbatele nuo kosulio geria, klauso, jei tik pagiri, tai viska puola daryti, kad dar labiau pagirtume
Tik va zodzio "darzelis" - tai geriau nemineti Neisivazduoju, kaip reiks i ji grizti. Kadangi truputi sirguliavo - tai tevukai nevede i darzeli. Dabar, zinoma, nori buti su mumis - tad darzelis - tabu

Ice, as vis pamirstu...koks tavo mazylio amzius? Nes lyg su Cezi vaiku maisau...kazkuris su tatatuku moka vaziuot, o kuris

Vaikstom sia savaite su saviskiu pas logopede, nu nieko vaikas nekalba.....tik vos kelis garsus isleidzia, nors namie kaip didziausias oratorius kalbas skelia Aisku savo pasaulio kalba. Tik va pagaliau ismokom burbulus pust.....tai spekit ka per dienas veikiam Jau tris bonkutes burbulu istustinom nuo antradienio

Gruodžio 10 d. bus 5 metai Su tatatuku (paspirtuku) ir su titatiu (dviračiu) moka maniškis važiuoti

Aisku. Tai va ko maniskis dar su tuo tatatuku nemoka...dar biski mazas Daug mamka is vaiko nori Mums tik titatis nuo 2 metu naudojamas...bet gan retai Kazkaip neuzsikabliavo vaikas vasara....kiek iseidavom i lauka su dviraciu, tai ziurek ir reikia ta dvirati visur tampyt Tik po namus retkarciais pasivazineja.

Kaip man vaika ismokint ant puodo daryt....jau tuoj i nevilti pulsiu Vos vos ikalbu atsisest ant puodo ar klozeto su spec. dangciu, minute pasedi ir jau bega.....i kelnes varo ir jokio diskomforto nejaucia

Labas


Ir aš to jums linkiu iš visos širdies

Šią savaitę mes bandėme pratintis darželyje...gaila, bet nesėkmingai buvau kartu su vaiku po 3 val. per dieną....palikti jį ten vieną man net minčių kol kas nebuvo...per tas dieneles auklėtoja net normaliai nepakalbino vaiko, jau nekalbu apie kažkokį ryšio užmezgimą...gaila, kad rytais buvo vis ta pati auklėtoja...antrą matėm tik kelias minutes..mačiau, kad ten mano vaikas nesijaus gerai, jam reikia dėmesio, šilumos, saugumo. O prie tos auklėtojos nei vienas vaikas net neprisiglausdavo. Tik jai išėjus, visos mergaitės bėgdavo apsikabinti auklytę arba mane Šiandien, taip ir neradusi laiko mano vaikui, auklėtoja, surado laiko ilgai prakalbai man, kad mes čia tik gaištam laiką...Suprantu, kad mano vaikas kitoks, kad jam sunkiau įsilieti į tokį kolektyvą, bet ji net nepabandė jam padėti...visą laiką ji tik jį stebėjo iš tolo, o po to pateikė savo išvadas...tai va tokia trumpa patirtis paprastame darželyje...

Hmm...gaila... O tai gal vis dėlto ateikite į Nežiniuką? Gal bandykite taip, kaip mes? Pradžioje į abilitacinę grupę, o paskui į bendrąją integruotis. Nemanau, kad šiame darželyje pasakytų, kad gaištate laiką Beje, aš nė vienoje grupėje nebuvau nė kiek su vaiku pasilikusi. Ir kažkodėl buvau rami Mano mama tai vis stebėjosi, kaip aš taip ramiai galiu sėdėti ir neskambinėti auklėtojai. Na, pirmi kartai nebuvo tokei jau "ramūs". Sėdėjau namie kaip anat adatų ir laukiau valandos, kada galėsiu pasiimti. Bet viskas buvo kaip ir ok. Paskui auklėtojos atraportuodavo kas ir kaip.

Taip ir darysim...tik bandysim patekti į paprastą grupę...jei ne, nežinau, ką teks daryti...mums VRC prisakė neiti į spec. gruopę, nes maniškis regresuos ten...jam dabar toks laikas, kai mėgdžioja kitus, o ten jis bus stipriausias, tad neturės iš ko mokintis...ir dar prisimokins to, nuo ko gali būti sunku atpratinti...ir pati nemanau, kad jam reikia spec. grupės...dabar mano vaikas labai keičiasi į gera, pradėjo daryti į puoduką, jau kartais teigiamai atsako į klausimus, kai nori, pats pavalgo...aplamai didėja jo suvokimas, savarankiškumas...nuo kitų vaikučių skiriasi tik tuo, kad mažai kalba ir kad jam neįdomu sėdėti susėdus rateliu, kai reikia kalbėti, dainuoti, vaidinti..nesupranta jis tokios veiklos..tada eina žaisti su žaisliukais...bet tada tokių nenorinčių dalyvauti atsiranda ir daugiau...na vienu žodžiu maniškis trukdė bendrai grupės tvarkai...be to vaikai ten vaikšto į tualetą vieni...o maniškiui reiktų padėti...tas, kaip supratau, auklėtojai irgi buvo labai gąsdinantis dalykas...manau su laiku maniškis būtų prisijungęs prie bendros veiklos...tik reikėjo laiko ir auklėtojų geranoriškumo...kai vaikai žaidė ir auklėtoja pasakė, kad padėkit vaikai visus žaislus, sėskit prie stalo ir dabar piešim, maniškis irgi su visais padėjo savo žaislą į vietą, ir norėjo sėstis, bet pamatęs, kad neturi ant ko piešti (kiti vaikai turi atsinešę spalvojimo knygeles) priėjo prie auklėtojos ir žiūrėdamas į ją palaukė, kol ji jam davė lapą popieriaus...tada atsisėdo ir kartu su vaikais piešė...na tikrai nebuvo toks, kuris viskam prieštarautų...dar auklėtojos argumentas buvo tas, kad didesni vaikai jį skriaustų (ten mišraus amžiaus vaikai)...bet tiems vaikams niekas nesakė, kad naujokas dar mažas, kad paglobokit, padėkit jam...jei vaikams tokių dalykų neskiepysi, tai jie patys to nesupras...maniškį auklėtoja pristatė kietiems vaikams: štai naujas ugdytinis na nemoka ta auklėtoja bendrauti su vaikais, nemyli jų...vaikams pasisekė tik tiek, kad turi laaaaaabai fainą auklytę
Dar labai gaila buvo vieno berniuko...jis darželyje nuo rugsėjo, bet labai sunkiai adaptuojasi...visą laika prasėdėdavo ant sofutės krašto prie grupės durų ir iš tolo stebėdavo vaikus...net žaislų neidavo pasiimti...turėdavo vieną rankoje (matyt atsineštą iš namų) ir tik su juo žaisdavo...lauke taip pat būdavo vienoje vietoje...visą laiką stovėdavo kaip įkaltas...buvo jau persilaužęs, bet mama nutarė palikti pietų miego ir taip viskas vėl grįžo į pradinį tašką...mama nepripažįsta, kad kažkas ne taip su jos vaikučiu, nes namuose jis bendrauja...

Scintilla, labai liudna jusu patirtis su darzeliu Man isvis nesuvokiama kaip tokie zmones dar gali dirbt darzelio aukletojom Koks skirtumas koks tas vaikas, bet demesi bent jau kazkokiu budu reiketu moket parodyt....o dar, jei visi kiti vaikai viska supranta, viska moka, nejaugi taip sudetinga vienam vaikuciui skirt daugiau demesio ir jam padet. Negi taip sunku nueit su vaiku kartu i tuoleta...ar kiti vaikai numirs per ta laika, kol aukletojos nebus Ir ar tas buvimas tuolete jau tokia amzinybe trunka Kazkaip net zodziu truksta

idomu kad jums taip pasake kad spec.grupeje jam nebus is ko mokytis ir tobuleti pas mus spec.grupeje is viso 10 vaikuciu,na visi beveik niekad nebuna,bet ir tai,tarkim as nelabai isivaizduoju kodel kai kurie vaikuciai pas mus lanko sia grupe nes ir kalba ir savarankiski,ir nurodymu klauso,ir jau girdejau ir raideles mokosi.pas mus apskritai spec.grupeje maniskis yra vienintelis kolkas nekalbantis isskyrus viena sunkesni berniuka autistuka visi kiti grupeje atrodo paprasciausi vaikuciai,ir zaidzia,ir valgo patys ir sneka,tai manajam tikrai yra is ko mokytis:) o aukletoja superine viena,kita kaip ir visur maziau su vaikais uzsiimanti,grieztesne..seimininkute irgi labai gera,jau siemet maniskis pasilieka be jokiu asareliu,ryte pats susiruosia,darzely pamoja per langa man nueinanciai ir nulekia net pradejo valgyti ivairesniu produktu,tai kad ir per metus bet pagaliau priprato o mes kita savaite keliausim pas psichiatra,vel reikes ziuret del raidos centro,disko,nes vasari bus metai kad darytas paskutinis..