Vaje, koks bruzdesys įvyko. Humoras yra gerai, bet ne šioje vietoje. Diskutuoti apie tai neverta, todėl, kad šio reiškinio egzistavimas yra nenuginčijamas ir diskutuoti ginčijantis dėl to yra lygu diskusijai ar ore tikrai yra deguonies, kuriuo kvėpuojame. Tereikia tema geriau pasidomėti ir ištirti prieš impuslyviai ir beatodairiškai viską atmetant ir nurašant kliedesiams. Vertėtų pagalvoti, ar beatodairiškas atmetimas yra visiškai pagrįstas ir aiškiai argumentuotas, ar visgi tai yra tik asmeninis žinių trūkumas. Tamkevičiui ant kelių tikrai nesėdžiu ir katalikiškų mokslų nekremtu bei pinigų kapsėjimu į Bažnyčios aukos dėžutes suinteresuotumo neturiu
Taigi, tam tikros nuojautos dažnai gali ir apgauti
Tai tik įrodo, kad žmogus nėra visažinis ir jo subjektyvi nuomonė labai dažnai tėra tiesos iliuzija. Esu paprasčiausia krikščionė, po pavojingų klaidžiojimų radusi kelią atgal į tikėjimą ir pateikiama informacija yra grįsta asmenine patirtimi.
Tai kiekvienas turi teisę arba priimti, arba atmesti. Jeigu informacija jums neaktuali ar atrodo kvaila, forume daugybė kitų temų komentarams Palikime šią tiems, kuriems iš tiesų yra reikalinga. Skyrelis vadinasi
Religija ir ezoterika, tad, manau, aš visai vietoje ir kažko bijoti nėra reikalo
...Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi. Tavo Ganytojo lazda ir vėzdas jie mane apgins... (Ps 23)Verta paskaityti straipsnelį žemiau, o ir kituose šaltiniuose pasidomėti ir išvysti, kad pasaulio psichologai ir psichiatrai ne visada taip ir skeptiškai jau kalba apie šį reiškinį. Užkietėję skeptikai dažnai mano, kad jų atmetanti nuomonė yra itin moksliškai grįsta. Bet ar tikrai... Tai tik vieno specialisto istorija...
Velnias yra, mačiau jį. Kas yra Simone Morabito? Paryžiaus mokslo instituto nominuotas Nobelio premijai medicinos srityje Simone Morabito yra vienas žymiausių italų medicinos profesorių. Jis atrado ir užpatentavo kompiuterinę ligų nustatymo sistemą. 24 metų jis geriausiai savo kurse baigė medicinos studijas, įgydamas chirurgo specializaciją, po to gavo dar psichiatro, neurologo ir pediatro specializacijas. (...) Savo paskutinėje knygoje Psichiatra all`inferno" (Psichiatrija pragare) prof. Morabito rašo, kad per ilgą darbo su pacientais laiką turėjo galimybę surinkti medžiagą apie šimtus apsėdimų." Prof. Morbito pabrėžia, kad apsėdimo atvejai, kaip taisyklė, pasitaiko žmonėms, kurie laisvai pasiduoda piktojo įtakai. Jie naudojasi magų, žiniuonių ir aiškiaregių paslaugomis, dalyvauja spiritistiniuose seansuose ir juodose satanistų mišiose ar klausosi satanistų muzikos. Morabito: Esu įsitikinęs, kad yra sukurtas pasaulio valdymo planas, kurį sukūrė La Veyo bažnyčia, kuri kilo iš Kalifornijos ir New Age judėjimo padedama plinta po visą pasaulį. Turi šimtus leidyklų ir knygynų, taip pat muzikinių grupių grojančių satanistų muziką, kurie skatina narkotikų vartojamą, gašlumą ir pornografiją. Tokiu būdu visi tos organizacijos nariai ir jiems simpatizuojantys, dažniausiai jauni žmonės, tampa blogio vergais...". Žinomas ir vertinamas mokslininkas su daugiau nei 30 metų dėstymo patirtimi universitete ir darbo universitetinėse klinikose prof. Simone Morabito surinko nemažai dokumentinės medžiagos apie velnio sukeltas ligas. Jis dar prieš keliolika metų netikėjo, kad yra piktosios dvasios ir apsėdimo galimybė. Tik pritrenkiantys atvejai, su kuriais susidūrė savo gydytojo praktikos metu, privertė visiškai pakeisti nuomonę. Nuo to laiko profesorius pradėjo rinkti medžiagą, susijusią su velnio apsėdimo sukeltomis ligomis. Šiandien jis bendradarbiauja su daugelių egzorcistų ir dažnai yra kviečiamas į konferencijas šia tema. Pasak prof. Morabito, žmogus, kuris savanoriškai pasiduoda piktųjų dvasių įtakon, tuo pačiu sutinka su tuo, kad velnias užvaldytų jo kūną ir labiausiai pribloškiančiu būdu naikintų jį. Daug paslaptingų ligų, apie kurių priežastis medicina niekuo negali pasakyti ir prieš kurias yra bejėgė, yra sukeltos asmeninių blogio galių. Vienintelis vaistas, kuris šiuo atveju gali būti naudojamas, yra egzorcizmo malda, kuria Bažnyčia naudoja jau nuo savo gyvavimo pradžios. Prof. Morabito pirmą kartą susidūrė su realiu velnio buvimu prieš keletą metų. Tada į jo gydytojo kabinetą atėjo 19 studentas Fabio. Dėl apsilankymo susitarė jo tėvai. Jaunuolis atrodė normalus ir inteligentiškas. Sakė, kad jį dažnai kamuoja stipri depresija ir nerimas, kurie trikdo jo miegą. Vieną akimirką prof. Morabito pastebėjo, kad jauno paciento veidas labai pakito, tapo siaubingas, o akys buvo pilnos pykčio. Tuo pat metu kažkokia nematoma jėga atsukdavo jo veidą link tėvų, kurie buvo už jo. Per sukastus dantis vaikinas kartodavo: Nekenčiu savo motinos ir tėvo". Po kelių minučių viskas grįžo į ankstesniąją padėtį ir Fabio tęsė savo pasakojimą lyg nieko nebuvo atsitikę. Po tam tikro laiko toks šokiruojantis elgesys kartodavosi. Profesoriui tapo aišku, kad susidūrė su ypatingai retu patologiniu elgesio sutrikimu, kuris liudijo, kad kažkokia slapta asmeninė jėga skelbė apie savo buvimą ir vertė Fabijų taip keistai elgtis. Per ilgą gydymo praktiką gydytojas nesusitiko taip keistai besielgiančių pacientų. Nusprendė pravesti psichoanalitinį seansą. Priėmus tokį sprendimą, Fabio netikėtai pradėjo kankinti stiprūs traukuliai, pradėjo šaukti nežmogišku balsu ir iš visų jėgų trankyti galvą į sieną. Tai buvo šiurpulingas vaizdas. Kaip patyręs gydytojas, Morabito suprato, kokios bus tokių stiprių galvos smūgių į sieną pasekmės. Šoktels kraujoplūdis. Tuo tarpu Fabio vis stipriau ir dažniau trankė galvą į sieną. Tai atrodė kaip savižudybės priepuolis. Į pagalbą buvo pakviesti penki suaugę vyrai, kurie bandė sutramdyti jaunuolį, bet nesugebėjo to padaryti. Tada dr. Morabito suleido jam raminančių vaistų, stipriausių, kokių tik turėjo, kurie per keletą sekundžių užmigdytų net dramblį. Bet dėl nežinomų priežasčių pacientas į tai visai nesureagavo. Vaistai visiškai jo nepaveikė ir jis toliau iš visų jėgų daužė galvą į sieną, rėkdamas nežmogišku balsu. Kai visų nuostabai situacija pasikeitė, ant jaunuolio galvos nebuvo jokių ženklų to, kas įvyko. Fabio grįžo į normalią būseną ir pradėjo kalbėti, taip lyg nieko neįvyko. Prof. Morabito buvo apstulbęs ir negalėjo nieko suprasti. Kodėl suleisti vaistai nesuveikė? Kodėl staigūs galvos smūgiai į sieną nesukėlė jokių sužalojimų? To savęs klausė gydytojas. Po savaitės Fabio, kaip buvo susitarta, atvažiavo su kitu vizitu. Iš pradžių pasirodė labai ramus, bet po trumpo pokalbio su profesoriumi siaubingai šaukdamas jis pradėjo su didele jėga daužyti galva į sieną. Prof. Morabito, kaip ir praeitą kartą, panaudojo ypač stiprius vaistus, tik kiek kitokius. Šįkart irgi jie niekuo nepadėjo. Kaip katalikas, Morabito mokėsi katekizmo, kur sakoma apie angelus ir piktąsias dvasias. Į tas tikėjimo tiesas nekreipė didelio dėmesio. Tiesą sakant universitetinėje klinikoje daug kartų buvo susitikęs su keistomis ligos formomis, kurių medicina nesugebėjo klasifikuoti. Tik stebėdamas Fabio elgesį, prof. Morabito pradėjo rimtai svarstyti, ar tai ne piktų dvasių sukeltas susirgimas. Juk nei vieno žmogaus organizmas nesugebėtų apsiginti nuo tokio stipraus raminamųjų vaistų poveikio, kokių gavo Fabio. Taip pat joks normalus žmogus neišgyventų po tokių staigių ir besikartojančių galvos smūgių į sieną, kaip tai buvo Fabiaus atveju. Įtardamas piktųjų dvasių buvimą ir veikimą, prof. Morabito susitarė susitikti konsultacijai su patyrusiu kunigu egzorcistu. Tas susitikimas tapo lūžiu jo gyvenime ir gydytojo darbe. Po ilgo pokalbio su egzorcistu gydytojas suprato, kad daug ligų, su kuriomis susidūrė, galėjo būti velniškos kilmės. Vienintelis veiksmingas vaistas tokioje situacijoje yra egzorcisto malda. Po kelių savaičių prof. Morabito savo kabinete susidūrė su dar vienu ypač sunkiu atveju. Į jį kreipėsi 22 m. Pranciška, labai simpatiška, inteligentiška ir turtinga mergina iš žinomos Italijoje šeimos. Į susitikimą su profesoriumi atėjo su savo 28m. seserimi. Kai moterys įėjo į kabinetą, Morabito staiga suprato, kad temperatūra patalpoje sumažėjo iki 10 laipsnių. Jis pats, nors ir yra stiprių nervų vyras, šįkart pajuto didelę baimę. Pranciška priėjo arti profesoriaus ir pilna neapykantos pasakė: Noriu, kad mane užhipnotizuotumėte!" Morabito buvo įsitikinęs, kad jo kabinete yra kažkoks paslaptingas, nematomas asmuo, turintis gąsdinančiai blogą dvasinę jėgą, kurį jį terorizuoja, vesdama iki vidinės panikos ir rankų drebėjimo. Profesorius suprato, kad tos varžančios baimės kaltininkė nebuvo Pranciška, bet kažkoks kitas nematomas ją lydintis asmuo. Morabito savo gydytojo praktikoje ne kartą susitiko su sunkiausiomis ir dažnai pavojingomis psichinių susirgimų formomis. Niekada nejautė baimės, tik laikėsi tam tikro atstumo nuo tokių ligonių ir žvelgė į juos su užuojauta ir gailesčiu. Dabar noriai išbėgtų iš kabineto. Sunkiai atsistojo nuo kėdės ir nuėjo į gretimą kabinetą, kad paprašytų savo draugo advokato, kad pabūtų su juo. Pranciška dar kartą pakartojo savo reikalavimą: Noriu, kad mane užhipnotizuotumėte!" Morabito jautė, kaip jį apima dar didesnė baimė, kuri vis dar didėjo ir gydytojas suprato, kad šitoje situacijoje jam gali padėti tik malda. Negalėjo prisiminti Tėve mūsų" maldos žodžių. Todėl pradėjo šauktis Jėzaus, kartodamas Jo vardą: Jėzau, Jėzau, Jėzau..." Tuo metu kai meldėsi, paslaptingas šaltis dingo iš kabineto ir jį apėmusi baimė mažėjo, o jis pats pradėjo atgauti dvasinę pusiausvyrą ir pasitikėjimą savimi. Liepė išvesti Prancišką iš kabineto, kad galėtų ramiai pasikalbėti su jos seserimi. Tik tada sužinojo, kad Pranciškos problemos prasidėjo nuo tada, kai pradėjo vaikščioti į satanistinės sektos susirinkimus. Dalyvavo juodose mišiose ir spiritistiniuose seansuose, o po merginos grįžimo į namus pradėdavo dėtis keisti dalykai. Visiems namiškiams atrodė, kad naktį jos kambaryje yra apie dvidešimt žmonių. Iš jos kambario sklido baisūs šauksmai, sprogimai, smūgiai į sienas, riksmai ir verksmas. Ryte Pranciška visa buvo nusėta mėlynėmis ir nepaisant to, kad dešimt dienų nevalgė, buvo kupina jėgų. Kai psichiatras kalbėjo su jos seserimi, Pranciška pilna neapykantos šaukė: Nieko nesakyk, nekalbėk!" Be to, dar spardė ir daužė rankomis sienas. Kai jai pavyko įeiti į kabinetą, piktai priėjo prie gydytojo, kuris tvirtai pasakė jai: Tai ne mano gydymo metodas ir todėl tavęs neužhipnotizuosiu". - Tu, nelaimėli, - atsakė mergina - gerai tave pažįstu, sumokėsi už tai!
Tada profesorius Mortabito susisekė su Pranciškos tėvais ir patarė su dukra kreiptis į egzorcistą. Pirmo egzorcizmo seanso metu Pranciškai vyko siaubingi dalykai. Po tos maldos mergina pasijuto geriau, bet dar būtinai reikėjo daugiau susitikimų, po kurių ji pradėjo grįžti į normalų gyvenimą.
Šaltinis: Simone Morabito: Psichiatra all`infer-no, Edizioni Segno, 2004. <...> Katalikų Bažnyčioje kunigai egzorcistais uoliau pradėti skirti po Vatikano II Susirinkimo (1962-1965). Tokį Bažnyčios žingsnį skatino padidėjęs žmonių smalsumas burtams, ekstrasensams, okultistams, magijoms bei su tuo susiję padariniai žmogaus sveikatai, likimui. Vienas iš Lenkijos dvasininkų pareiškė, kad šėtonas dažniausiai apsėda žmones, kurie nusigręžia nuo Bažnyčios, įsijungia į Naujojo amžiaus (New Age) judėjimus arba persimeta prie alternatyvių religijų išpažinimo bei užsiima okultizmu. Dvasininko teigimu, lengviau apsėdami ir priklausomybę internetui turintys bei joga užsiimantys asmenys <...> (ypač daug atvejų nukentėjusių nuo Reiki)
<...>Pasauliečių vykdomi egzorcizmai tampa sensacijomis ir dėl to kyla įvairių paskalų ir nesusipratimų, o blogiausia, kad tai kelia pavojų ne tik sielai, bet ir kūnui. Todėl jei tau reikalinga egzorcisto pagalba, kreipkis tik į katalikų kunigus, vyskupų
paskirtus šiai tarnystei tavo vyskupijoje. Jų adresą gausi vyskupijos kurijoje ar iš parapijos klebono.
Egzorcizmai yra netikri, jeigu jie:* atliekami Jėzaus vardu, bet ne Bažnyčios paskirtų dvasininkų, o kitų asmenų;
* atliekami pasitelkiant pagoniškus dievukus, paslaptingas energijas, švytuokles ir panašias priemones;
* atliekami dėl materialines ar kitokios naudos;
* yra susiję su tariamu mirusiųjų dvasių išvarymu, kosminių padarų, astralinių kūnų ir paslaptingų dievukų, būčių ar energijų pašalinimais.
Be ypatingo ir įsakmaus vietos Ordinaro leidimo niekas negali teisėtai atlikti egzorcizmų apsėstiesiems. Vietos Ordinaras tokį leidimą suteikia tik
pamaldumu, žiniomis, išmintimi ir gyvenimo kilnumu pasižyminčiam kunigui. Iš realių įvykių galime sakyti, kad piktoji dvasia neapleis apsėsto ar kankinamo žmogaus, jei egzorcizmus atlieka neįpareigotas asmuo, apgavikas, gydytojas" ar net vyskupo skyrimo neturintis kunigas. Pasaulietis, bandydamas daryti egzorcizmą, neturi realios valdžios prieš piktąją dvasią, todėl velniška agresija gali skaudžiai paliesti ceremonijoje" dalyvaujančius žmones. Tai tinka ir kunigams, kurie be vyskupo skyrimo savavališkai vykdo egzorcizmus. Šiuolaikiniai apsimetėliai egzorcistai neretai šaukiasi Jėzaus vardo, bet to pasirodo maža, kad žmogus būtų išlaisvintas iš varginančių gniaužtų. Net jei po jų veiksmų kamuojamo žmogaus būklė pagerėja, tai tėra tariamas ir laikinas sustiprėjimas, po kurio piktosios dvasios dar smarkiau atakuoja.
Katalikų kunigo atliekamos išlaisvinimo maldos nieko nekainuoja. Jėzus savo apaštalams pasakė:
Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšams prikimšti". O internete besiskelbiantys egzorcistai tokius darbus atlieka už pinigus. Toks gydymas" neturi nieko bendra su Gerosios Naujienos skelbimu ir nuoširdžiu žmonių atsivertimu, o tai ir yra tikrasis išgijimas.
Informacija paimta iš www.egzorcistas.lt Vien smalsaujant į šią temą giliau gilintis ir nagrinėti nevertėtų, nedarykime piktajam reklamos. Svarbiausia suprasti pavojingas sritis ir užsiėmimus, vedančius į minimus reiškinius. Dažnai nesuvokiame ant kokių skustuvo ašmenų vaikštome. Pasiteisinimas, jog nieko nežinojote ir nesuvokėte, neišdegs, įspėjimas buvo ir jį gavote
, kreipiesi i artimiausia egzorcista, ir pasikalbi apie savo norus. Internete netgi yra surasyta kurie is ju kurios apskrityse dirba. Kaune ju ne vienas.
