Kariuomenė

Tokiu atveju reikėtų susitarti ar aštuoniolikiniai-devyniolikiniai, einantys į kariumenę, vis dar paaugliai? Jei jau taip baisu dėl paauglių, tai gal reikėtų uždaryti kokioj sukarintoj stovykloj visus nuo 12-kos. Va tada jau moterys prie laiptinių galės nebebijoti ir mašinų stiklai bus sveiki. Užaugs visi dresiruoti, geručiai. La fa .
Na kam tie kraštutinumai. Koks skirtumas, kas ką veiks per tuos metus? Jei kas banditas, tai jau banditas, kas turi noro, tas dirbs ir be kariuomenės.

kad ir ne paaugliai, bet bimbinės. arba biznį darys ot naudos daug
nematau diskusijos aš čia. aršūs kabinėjimaisi prie žodžių ir tiek

dar pridedu: ir vel pritariu Nifertitei. tikrai vyru-bobu daug. bet Nifertite, paziurek iš gerosios pusės: sako tie vyrai-bobos gerai biznį daro žiūrėk ims ir pakils BVP, dar gal ir algos mūsų ir viskas tik dėl to, kad subobėjusių vyrų visi gailės ir į kariuomenę neims. kaip gerai bus lietuvoj gyvent
o mes tai kažkokios kvailės, norim kad vyrai būtų stiprūs, drąsūs, mus gintų ir saugotų, atliktų savo pareigas tikrai durnos, ane?

Čia kas prie žodžių kabinėjasi ? Ar tik ne pati tamsta?
O dėl vyrų- bobų, tai kaip su studentais? Jie irgi tokie? Ar jei jau protingas tiek, kad įstojai į aukštąją, tai jau ir vyras iš karto? O jei baigei profkę, įgijai profesiją ir susiradai darbą iki kariuomenės, ir nenori jo prarast, o nori dirbt, tai jau boba?

Na ir įsismarkavusios jūs čia

Norėčiau dar vieną iš argumentų pateikti, kodėl vistik kariuomenė yra gerai. Bet prieš tai, vėlgi apsidraudžiu- nesu kategoriška ir visur galimos išimtys. Taigi,be šiokios tokios disciplinos, atsakomybės ugdymo, kariuomenė gera vieta sutvirtėti fiziškai. Maniškis- fizinio mokytojas, nors dirba tik keleri metai, bet yra pakraupęs nuo šiuolaikinių jaunuolių sportinio pasirengimo, kai reik atsiskaityt nė pusės normatyvuose numatytų reikalavimų neatlieka. Su mano jaunėliu broliu panaši situacija buvo, fizinio pamokos jam ne pamokos, o laikas parūkymui, pasivaikščiojimui būdavo. Patekęs į kariuomenę į dieną po kelis šimtus įvairiausių pratimų atlikdavo, jei eidavo į žygius, tai mažiausiai po 8 km su visa ekipiruote (apie 40 kg), dantis sukandęs bet atlikdavo tai ką reikia. Taigis, bent jau minimali nauda iš jo tikrai bus, bent jau užteks jėgų uogienės stilainio dangtelį atsukt

Ir dar čia man tokia mintis kilo. Ar LT įstatymuose nenumatyta, kad dirbantis vaikinas privalo turėti karinį bilietą? Ta prasme ar darbdaviui negresia jokios baudos, jei pas jį dirbs asmuo be šio dokumento?

Na, pažiūrėkim, kaip su ta nepriklausomybe buvo.
Lietuva – Rusijos imperijos dalis. Vyksta Pirmasis pasaulinis karas. 1915 m. vokiečiai okupuoja visą Lietuvą. 1917 m. bolševikai Rusijoj paima valdžią, prasideda teroras. Tuo tarpu lietuvių šviesuoliai brandina nepriklausomos valstybės kartu su Mažąja Lietuva idėją, derasi su vokiečiais. 1918 m. vasario 16 d. paskelbiama nepriklausomybė, kovo 3 d. vokiečiai su rusais pasirašo taikos sutartį. Lietuvoje vis dar vokiečiai. Rudenį sudaroma Lietuvos vyriausybė. Lapkričio 23 d. pasirašomas įsakymas dėl kariuomenės kūrimo. Vokiečiai blaškosi po Lietuvą, valdžios paleist nenori, o čia jau plūsta Lietuvos okupuoti bolševikų armija. Kai kuriose vietose valdžią ginklu buvo paėmę lenkai, siekiantys prisijungti prie Lenkijos. Gruodžio 27 d. išleidžiamas garsusis vyriausybės atsišaukimas į Lietuvos žmones, kuriame yra tokie žodžiai:
Nelaukdami toliau nė valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti.
Ir ėjo būriais, ir iki 1919 m. rudens iš Lietuvos bolševikai buvo išvyti. Vėliau šiaurėje sutriuškinti bermontininkai.
Tai va ir klausimas: ar nepriklausomybė mūsų kariškių ir savanorių buvo iškovota, ar apginta? Popierinė nepriklausomybė jau buvo paskelbta, bet realiai Lietuva buvo pereinamasis kiemas, kuriame šeimininkavo kas tik norėjo. Ir jei tie vaikinai iš kaimų nebūtų ėję už ją kovoti (čia priminsiu, kad žemė savanoriams buvo pažadėta tik 1919 m. kovą), Lietuva gražiausiai būtų buvusi okupuota, o jos vyriausybė su visais patriotiniais šviesuliais emigracijoje ir toliau būtų rengusi konferencijas tautiniu klausimu.
O dabar pagalvokim apie tų savanorių motinas. Jos greičiausiai irgi nenorėjo jų išleisti, baimindamosi pavojų. Ir vaikinams nebūdavo lengva apsispręsti. Amžinas konfliktas tarp asmeninės laimės ir pareigos tėvynei. Ir jų pasirinkimu buvo kuriama mūsų ateitis.

Čia buvo ekskursas į praeitį. O šiais laikais, kai valstybės saugumą lemia ne entuziazmas, o technologinis pasirengimas, kai kariaujama ne žmonių skaičiumi, o jų intelektu, žinoma, profesionali kariuomenė būtų geriausia išeitis. Tik bepigu didžiulei ir turtingai Amerikai, jai tiek šauktinių tikrai nereikia, o mažos valstybės linkusios panaudoti visus išteklius. Nors panašu, kad Lietuvoj irgi brandinama mintis apie profesionalią krašto apsaugą.

merteuil, į istorines diskusijas tikrai nedrįsiu leistis, aš matematikė buvau, o ne istorikė . Iškovojo ar apgynė nepriklausomybę jau reikėtų padiskutuoti, bet tikrai su tavimi neprasidėsiu ( bijau ) . O kad visada atsiras savanorių, kurie gins savo šalį, tai faktas. Taip ir turi būti.
Aš tik už profesionalią kariuomenę. Tai daug geriau nei krūva naujokų, kuriuos reikia išlaikyti, gydyti, mokyti. Geriau jų vietoje, už tą pačią, ar tiek to jau, už didesnę sumą, būtų mažiau, bet gerai treniruotų karių, kurie būtinybės atveju tikrai žinotų kaip reikia elgtis. Ir darbo vietų padaugėtų ir priverstinai niekas nebūtų šaukiamas. Visiems gerai. Na nebent kelios merginos neras už ko ištekėti . Nors gal išsirinks iš profesionalų ką nors?
Papildyta:

O ar fizinio mokytojas neturėtų prispausti, normatyvų neišlaikančių paauglių, pamokų metu? Ką veikė tavo brolio fizinio mokytojas, kad broliukas rūkydavo per tas pamokas?
Ar vien fizinio mokytojai turi būti atsakingi už vaikų fizinį pasiruošimą? Ar tavo tėvų auklėjimo spragas turi užlopyti valstybė? Ar ji taip pat turi savo piliečius stiprinti fiziškai? Kodėl tada tik vaikinus stiprina, o kaip su merginom? Ar ne geriau tokiu atveju, bent keletas nemokamų būrelių paaugliams? Ir kodėl jei tavo brolis užaugo lepšis, ir kariuomenė jį sustiprino, mano sūnus irgi turėtų tarnauti kariuomenėje? Ką sako brolis aoie savo tarnybą?
Ir dar. Nori pasakysiu paslaptį, kaip atsukti stiklainį netarnavus kariuomenėje?
Aš nepiktai

Ė... Aš irgi ne istorikė, nepyk, jei užnešė į paskaitą. Tiesiog norėjau nukreipti diskusiją nuo to, kad į kariuomenę vaikinai turi eiti tam, kad nesišlaistytų gatvėm, netaptų nusikaltėliais ar kad išmoktų lovą pasikloti ar kitokios tvarkos. Dėl to tai tikrai neverta, ne tokia tarnybos prasmė. Man gražu, kai einama atlikti pareigos sąmoningai, o ne dėl to, kad nėr ką veikt, o ten duoda lovą ir pavalgyt. Pagaliau tiesiog atrodo teisinga, kai vyras žino, ką jam reikėtų daryti tėvynei atsidūrus pavojuje. Ir nejauku skaitant apklausų rezultatus, kad tik labai mažas procentas gintų savo šalį.

Atsukti stiklainį galima užkišus už dangtelio peilį ir išleidus orą, ar ne?

Dabar dėl fizinio. Kai maniškis pradėjo dirbti mokykloje, tai buvo kilęs labai didelis nepasitenkinimas, kad fizinio pamokas jis taip sureikšmino. Jis yra principingas mokytojas, todėl pamažu baigia bent jau daliai skeptikų įrodyt, kad fizinis yra tokia pat reikalinga pamoka kaip matematika ar lietuvių kalba. Reikia pridurti ir tai, kad jis dirba toje mokykloje, kurią baigiau aš ir mano brolis, tai vat per visus mano 12 mokymosi metų fizinio pasirengimo ten praktiškai nebūdavo, 10 išvesdavo tiems, kas bent fizinio aprangą atsinešdavo trimestro vedimo dieną Taigi mano vyrelis ten praktiškai revoliucionierius
Brolis apie savo tarnybą dabar šneka labai gerai, jam įdomu ten, pateko į tokį dalinį, kur reikia tikrai nemažai ištvermės, bet jam ten patinka. Šį savaitgalį grįžo namo, tai šiandien kaip tik prie mano akių pildė anketas pasilikimui po tarnybos. Jam ten gerai, o kaip bus ateity tik laikas parodys.
O dėl valstybės, manau, kad ji tikrai skiria nepakankamai dėmesio vaikų ir jaunimo ugdymui. Graudu darosi kai pažiūri į šiuolaikinio jaunimo motyvacijas, vertybes Juk kai kas ne tik nuo tėvų priklauso.

Apklausos yra viena, o realybė yra kita. Sausio 13-tą daugybė žmonių, jokių ne kariškių be galo nuoširdžiai gynė savo šalį. Jei dabar vėl iškiltų pavojus, tikrai atsirastų ne mažiau. Net jei situacija nebe ta kaip 91-ais, net jei dauguma nusivylę, vistiek eitų.
Ir visiškai sutinku, kad jei žmogus mato prasmę ir turi tikslą, jam turi būti suteikta tokia galimybė. O prievarta yra prievarta.

Papildyta:

Šaunuolis tavo vyras, taip jiems ir reikia tinginiams mažiams .

O brolis prieš kariuomenę ką nors veikė?

Labai gaila, kad labai mazas procentas moteru, pasisakiusiu uz kariuomene, mano, kad ju vyru motyvacija eit ten yra Tevynes gynimas.Profesionalioje kariuomeneje, kaip bebutu apmaudu, motyvacija butu pinigai.Gaila, kad paminami tokie dalykai, nors nesistebiu-puse salies isvaziavo ir dar kiek isvazios.
Bet kurio atveju esu pries prievarta, taigi profesionali armija butu iseitis.
Papildau- sios NATO salis jau atsisake sauktiniu (citata is Krasto apsaugos ministerijos saito)"Šauktinių nebėra JAV, Kanadoje, D.Britanijoje, Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Čekijoje. Iki 2006 m. Italija, Slovėnija ir Slovakija planuoja visiškai atsisakyti privalomosios karo tarnybos karių. Latvijos Vyriausybė 2003 m. taip pat priėmė politinį sprendimą per 3-9 metus atsisakyti privalomosios karo tarnybos, Rumunija yra numačiusi PPKT atsisakyti iki 2007 m. pabaigos, o Bulgarija tai planuoja padaryti iki 2010 m. pabaigos. Estijoje šiuo klausimu vyksta karštos diskusijos tarp politinių partijų."
Na o ko mes negalim?

bet merginos pripažinkit, yra tokių šeimų, kur neįskiepija jokių vertybių. pvz tėvai geriantys. nu visokių variantų būna. arba vaikai našlaičiai - jie apskritai ten gauna tokį auklėjimą, kad keista jei iš jų žmonės užauga. ir nebūtinai asocialūs. pvz. aš mokykloj dirbau kurį laiką ir man teko pakraupt nuo vieno dalyko: kaip tik buvo sausio 13osios metinės. vaikai, kurie buvo gimę tais metais buvo penktokai (nu kokie 11 metų jiems). aš matematiką dėsčiau ir taip jau sutarėm su visu kolektyvu, kad paminėsim per pirmą pamoką, žvakutę uždegsim, tylos minute pagerbsim ir t.t. viskas buvo gerai, bet po pamokos išgirdau dvieju vaikigalių šneką išeinančių iš mano kabineto: "nu aš nesuprantu tų žmonių, asilai kažkokie, nx jie po tais tankais gulėsi?" taip ir likau suakmenėjus. o dirbau tai geroj mokykloj, kur tėvai piniguoti ir t.t. savo nuostabius vaikus veda. taip kad ne visada šeima įskiepija vertybes.
mano nuomone, nieko negalima absoliutinti. kaip kad kažkuri minėjo, gal ir profkę baigęs vyrukas turi darbą, kuria savo gyvenimą ir jam metai kariuomenėj yra katastrofa. bet tokių vienetai. vienetai tokiuose metuose turi rimtus darbus ir sukuria rimtas šeimas. gerai, kad jie yra. plius - neilgai jau teks baimintis - mes turėsim samdomą kariuomenę ir ten negalės patekti visi norintys.

Deja, Lietuva nezada atsisakyti sauktiniu.Tik mazins ju skaiciu.