Abortas - 3

Nors klausimas adresuotas netiesiogiai man, bet replikuota buvo į mano pasisakymą, bandysiu išsakyt savo poziciją...

Nežinau, šiuo atveju tikriausiai skiriasi mūsų suvokimas kas yra gyvybė apskritai... Nesakau, kad nesmerkiu ar teisinu abortus, tačiau...
Mergina, išgėrusi ekstrinės kontracepcijos tabletę, siekdama išvengt nepageidaujamo nėštumo (tai gali būti ir plyšusio prezervatyvo, ir išprievartavimo ir kt. pasekmė) mano požiūriu nepadaro nieko blogo... Šiuo atveju nematau jokios moralinės, etinės ar dar kitokios dilemos... Žinoma, tai neturi tapti pastovia apsisaugojimo priemone (vien jau dėl žalos moters sveikatai). Apvaisinta kiaušialąstė, neįsitvirtinusi gimdos gleivinėje, nepradėjusi vystytis, mano nuomone, nėra gyvybė tikrąja ta žodžio prasme - čia negalima kalbėt apie širdį, pirštukus, kojytes, kuom neretai gąsdinama kalbant apie abortą... Tarkim, daug moterų genetikos centro ginekologės teigimu patiria vadinamuosius ankstyvuosius persileidimus, neretai net nežino esančios pastojusios, tačiau tai mums nesukelia tokių pat dvasinių kančių kaip tarkim gali sukelti abortas ar sukelia vaikelio jau gimusio mirtis (kalbu apibendrintai, žinoma, yra ir išimčių, kuomet moterys negali pastot ir kiekviena bent menkiausia nepasitvirtinusi tikimybė joms skaudi...)

Dabar dėl aborto... Šiuo atveju moralinis, etinis klausimas svarbus ir man Vis dėlto, esu linkusi pripažinti, kad yra tam tikrų aplinkybių (konkrečiu atveju jos gali būti skirtingos), kuomet pateisinčiau ir suprasčiau tokį poelgį... Čia jau daug kalbėta apie apsigimimus nesuderinamus su vaiko gyvybe, apie grėsmę motinos gyvybei ir panašiai... Kalbu tik apie legalius abortus. Šiuo atveju, skirtingai nei anksčiau minėtu, yra situacijų, kuomet tokio lengvabūdiškumo ateinančios gyvybės atžvilgiu negalėčiau suprasti... nors suprasti tai gal ir suprasčiau, bet nepateisinčiau...

Visiškai nepateisinamas mano vidiniu suvokimu yra jau gimusio vaiko nužudymas Palikit jį svetimiems, vaikų namuose, giminėms, tik nežudykit... Yra įvairių situacijų, tarkim tam tikrais pogimdyvinės depresijos atvejais pripažįstama, kad moteris nesuvokia, nevaldo savo veiksmų, tuomet man gaila, kad nieko nėra šalia, kas galėtų tai mamai ir kūdikiui padėti...

Šiam kartui gal tiek.

Aš taip pat palaikau Ieviaus ir Amcios mintis jos man artimos,visame kitame ižvelgiu tik demagogiją,iš savęs galiu tik vieną pridurti mergaites mielosios na nevarykit jus dievo į medį ir nespjaukit į šulinį gal patiems reikės iš jo gerti.

O aš akau ABORTUI - NE....tai yra BLOGIS ir NUODĖMĖ....ir JOKIOM APLINKYBĖM JO NEDARYČIAU net jei grėstų man mirtis... Jei mirčiau - vadinasi mano gyvenimo kelias baigtas...O jei ne - vadinasi gyvenimas tesiasi...
Mačiau neseniai dokumentinį filmą apie merginą/moterį kuri turėjo tik puse kūno, jai buvo amputuotos kojos dar vaikystėj, taigi visą savo gyvenimą ji vaikščiojo ant rankų...Ji ištekėjo (labai įdomiai pasakė "juk turi būti pasaulyje nors vienas žmogus kuris mane mylėtų tokią kokia aš esu)...po kelių metų ji pastojo...beveik visi gydytojai pas kuriuos jie ėjo siūlė abortą, nes buvo nereali grėsmė jos gyvybėj, nekalbant kad vaikelis galėjo turėti rimtų apsigimimų...Niekas jos neįtikino...surado gydytoją kuris ją sutiko prižiūrėti nėštumo metu. Ji pasakė "Tai kas auga manyje - ne mano, bet man duota...aš neturiu teisės to sunaikint" Taip kalbėjo moteris be kojų, vaikštanti rankomis...Ji suprato kad gali mirti, suprato, kad vaikelis gali būt apsigimęs (jos brolis buvo protiškai atsilikęs)....bet pasitikėjo Kažkuom (Dievu)...ir pagimdė sveiką nuostabų sūnelį... Po dviejų metų mirė jos mama...kuri buvo jos guodėja ir pagalbininkė...Ji pradėjo viena rūpintis ne tik savo vaikeliu, vyru, bet taip pat tėvu (kuris sirgo alshaimerio ir dar kt ligom) ir neįgaliu broliu...Gale filmo pasakė, kad baigiant šitą filmą ji pastojo antrą kart Ji buvo pirma kuri su savo negalia pagimdė vaiką...o dabar turbūt jau du
Ką aš noriu pasakyti....jei tokie žmonės suranda savyje stiprybės nepasiduoti ir susigyventi su tokiom aplinkybėm kokios realiai yra...ir matyti šviesą kai aplink tik tamsa....tai ką galima pasakyti kai abortai daromi dėl karjeros??? Dėl dar nenugyvento gyvenimo??? Dėl to kad jau du ar trys vaikai yra????

Atsiliepkit bent viena kuri abortą - laiko gėriu....abejoju ar yra tokiu

Taip mano mintys yra labai kategoriškos ir sunku patikėti kad, kad ir kaip būtų aš tokių moterų nesmerkiu...ir kad man jų gaila.... Kai eina kalba apie svarbiausią pasaulyje dalyką - GYVYBĘ....galėtų būti daugiau tokių "kategoriškų" žmonių šiuo klausimu....O jei ką piktinu...tai čia kaip jau kas priimat...nepatinka - ignoruokit, akmenimis nebūtina atgal mėtytis...dienos gale visgi tai tik mano išsakytos mintys

Ir dar.... Kažkas čia minėjo, kad Dievas nebaudžia - tai tiesa...mes save pakankamai nubaudžiam, tai jei dar Dievas pradėtų baust....tai iš nelaimių neišsikapstytumėm Nors Biblijoj ir parašyta kad Dievas gėris ir begalinė meilė....bet taip pat parašyta kad Jo reikia ir bijoti...(ta prasme nedaryti samoningų nuodėmių, maždaug žinau kad tai blogai bet darau, nes Dievas mane vistiek myli)...
Klausiat kodėl vyksta nelaimės ir t.t. tai kad jos bus buvo išpranašauta dar tada kai buvo parašyta Biblija...Pasaulis eina į bedugnę....žmonės visumoj darosi pikti, godūs, ištvirkę, nepakantūs ir t.t. Ko mes galim tada norėt???

Ir dar toms kurioms čia pakyla noras "padiskutuoti" kai kurių jūsų komentarai mane labai juokina vien tik dėl to kad nepaskaitot VISOS temos o tik užsikabinat už kažko ir padarot savo išvadas.... sorry bet man juokinga...tipo " netikiu, kad dėl aborto - mirtis", kas taip rašė????

Jau ne viena aš sakiau, kad nereikia vien aborto, užtenka viskas kas negera įvardinti - BLOGIU...už tai ir atpildas....Mirsi bet kuriuo atveju, dareisi abortą ar ne....o vat koks tavo gyvenimas čia žemėje priklauso tik nuo taves...

Ir man kyla klausimas, kodėl atrodo taip nerealu kad atpildas keliauja iš kartos į kartą???? O kodėl ne??? Juk yra genetinės ir paveldimos ligos...tai kodėl tėvų "skolos" negali persimesti vaikams??? Ar tipo kas realu, kas matoma - gali, o kas nerealu ir nematoma - negali???


Papildyta:
Dar tiesa prisiminiau apie tą moterį... ji pasakė " Jei mano mamai šiuolaikinių technologijų pagalba (kurių tada nebuvo) būtų nustatę, kad AŠ nesveikas ir apsigimęs vaikas ir jai ji būtų pasidariusi abortą...MANĘS čia nebūtų."

Getter,aš gerbiu tavo nuomonę bet nesuprantu kodėl tu nepripažįsti kitų, gi pati buvai parašiusi diskutuokime ir laisvai reiškime savo mintis, o dabar išeina kad kamuolis rieda tik į vienus vartus.Rašai kad jei reikėtu net mirtum, bet aborto tikrai nedarytum o aš bandyčiau suabėjoti tavo žodžiais,tu turbut net realiai neisiveizduoji šios situacijos,gi turi mažameti vaiką ar dėl jo neverta butu tęsti gyvenimo,ar taip laisvai galėtum jį palikti?tik nesakyk kad jį užaugintu tevelis arba močiute,manau kad mamos vaikui niekas neatstos.Viena mano pažystama turėjo pagimdyti dvynukus bet po echoskopijos paaiškėjo kad jau dvi savaites vaikeliai yra mire ir jau jų kuneliai buvo irimo stadijoje,ją pagulde į ligoninę ir ekstra atveju padare aborta,šioje situacijoje abortas buvo BUTINAS.Ar ir šioje situacijoje pagal tave abortui -NE?O kaip dėl tu pačiu akušeriu-ginekologu pas kurios mes visos lankomes, gi išeina taip kad jie su viena ranka padėda naujai gyvybei ateiti į šį pasauli o su kita ją atema? Ar prieš eidama pas ginekologa pasiteirauji kiek jis yra padares abortu?

Nepripažįstu todėl, kad mano įsitikinimas paremtas tikėjimu Dievu... Dievui gyvybė nuo prasidėjimo - man irgi, Dievas pasakė nežudyk - nežudau ir nežudyčiau, kad ir kas bebūtų...
Vikte galiu tave priskirti prie tų kurios puola diskutuot nepaskaičius pilnai temos....Sakiau, kad pasidaryčiau abortą (tik tai nebebūtų žudymas) jei vaikelis mirtų.... Kai nebėra gyvybės nebelabai yra ką ir sunaikint, ar ne taip???
O kas dėl ginekologų tai irgi jau rašiau, kad kai laukiausi ir nuėjau pas ginekologę ir kai ji patvirtino nėštuma, manęs (visos švytinčios iš laimės) šaltu balsu paklausė "Gimdysi???"
Nereikia man klausinėt, kam???kokia prasmė??? Kiekvienas atsakysim už savo poelgius....tiem ginekologam bus suskaičiuotas kiekvienas abortas.... Žinau "gyvą" atvejį, kai ginekologas (prieš tai daręs abortus) pradėjo tikėt Dievu ir daugiau gyvenime nepadarė nei vieno aborto...
O kas dėl sūnaus....visų pirma aš melsčiaus Dievui ir prašyčiau, kad likčiau gyva ir kad vaikeliui viskas būtų gerai...ir tikėčiau tuom visu šimtu procentu....jei visgi taip įvyk,tų kad aš mirčiau....žinau kad būtų daug jį mylinčių žmonių kurie ji užaugintų....
Kvaila išvis apie tai galvoti....nežinai gal ryt tave mašina partrenks ar dar kas (nu nelinkiu niekam)....Nežino niekas kam kiek liko gyvent....nebandyčiau to "neva" prailgint darydama abortą

Gal ką skaitydama ir praleidau,labai jau čia daug pasisakančiu buvo.Iš vienos puses aš palaikau tavo pasisakymus,bet iš kitos puses man jie dvelkia fanatizmu,aš bandau blaiviai ir realiai žiūreti į gyvenimą per daug nemoralizuoti, dėl gyvenimo nesekmių nekaltinu likimo ir nebandau visą kaltę suversti mamai,močiutei ir t.t.Sutinku su tuom kad mes ne vienas neturime bilietuko į amžiną gyvenimą.Žinai kai aš likau viena su 2 sav.kūdikiu ant rankų,kai man buvo t.40 prasidėjo mastitas ir dar n.problemų man kažkaip nekilo klausimai,o kodėl man,o už ką man,aš tesiog pasakiau sau,išgyvensiu neprapulsiu turiu vaiką o visą kitą smulkmenos.

Norint sumažinti abortų skaičių, nei smerkimu tų moterų, kurios daro abortus, nei uždraudimu abortų nieko nepasieksim. Kodėl nepaėmus pavyzdžio iš Švedijos, kurioje, ir apskritai visoje Skandinavijoje, auga gimstamumas, kai tuo tarpu visame pasaulyje, net musulmonų šalyse, mažėja? Moterų padėtis Švedijoje - pavyzdys pasauliui ir pavydo objektas. 80 procentų apmokamos 480 dienų motinystės atostogos, vaikų lopšeliai ir darželiai už dyką, laisvas darbo grafikas, jei dirbdamos augina vaikelį. Vienerių metų mažyliui valstybė privalo suteikti vietą lopšelyje arba padėti rasti auklę. Mokyklos toje šalyje puikios, universitetinis išsilavinimas Lunde, Upsaloje ir kitur - aukščiausio lygio. Nors mokesčiai dideli, švedai gali sau leisti daugiau nei kiti pasaulio mirtingieji. Daugiausia pasaulyje šeimų, turinčių vasarnamius - Švedijoje, pramogai laivą, burinį ar motorinį, - irgi Švedijoje. Be abejonės, yra ir bedarbių, nors procentas stebėtinai mažas. Nes nedarbo mažinimo politika tokia: gausi pašalpą, ir visai neblogą, bet su sąlyga, kad eisi mokytis naujos specialybės.
Tačiau taip buvo ne visada. 19 amžiaus pabaigoje ši šalis garsėjo kaip viena skurdžiausių Europoje. Žemės ten prastos: akmenynai, pelkės, dirbamų - vos 10 procentų. Londone net buvo renkamos aukos ir maistas badaujantiems švedams gelbėti, o patys švedai masiškai emigravo.
Algimanto Čekuolio nuomone, viena iš dabartinės Švedijos sėkmės priežasčių yra ta, kad šalies gyvenime aktyviai dalyvauja moterys. Balso teisę jos gavo 1919 metais. 1921-aisiais, pirmą kartą dalyvaudamos rinkimuose tuoj pat į parlamentą išrinko moterį. Jau 10 metų lygiai pusę vyriausybės narių (tarp jų ir ministrų) pagal įstatymus privalo sudaryti moterys. Tai - politinis aspektas. Nemažiau svarbus ir ekonominis: jos turi puikias sąlygas lavintis, siekti karjeros nesibaimindamos, kad vaikai liks neprižiūrėti.
Papildyta:
Švedės jau išsikovojo, kad iš 480 dienų motinystės atostogų tėvelis ne gali (kaip kad buvo), o tiesiog privalo tris mėnesius sėdėti namie su mažyliu. Parlamente svarstomas projektas, kad kiekviena kompanija savo valdyboje privalo turėti ne mažiau kaip dvi moteris (Norvegijoje toks įstatymas jau priimtas). Tai turėtų atverti dailiajai lyčiai kelią į profesines aukštumas privačiame versle.

zaviuosi tavo dvasingumu ,jei man reiktu rinktis tarp savo gyvybes ir aborto ,sakau atvirai,tikrai suabejociau ,tiesiog nesu tokia tobula,nors ir suvokiu,kad mirtis nera pabaiga,otik visa ko pradzia,bet jauciu kad mano zmogiskasis ego nugaletu,bet as labai tikiuosi,kad rinktis nereikes

Pritariu Gelalos zodziams Taciau jei man taip ivyktu-t.y.jei gydytojai pasakytu, kad vaikas gims nesveikas ar gresia pavojus gyvybei-tikrai daryciau aborta, net zinodama, kad veliau uz tai bus man atlyginta Tokiu budu matau, kad man dar iki dvasinio tobulejimo, oi, kiek toli Bet bent jau as sazininga su savimi, ir tai jau postumis i prieki. Tikrai netureciau tiek stiprybes vaikscioti nescia ir pastoviai save griauzti, kad stai gims nesveikas vaikas-o kartais saviitaiga galingas dalykas. Visoms linkiu taip saugotis ar taip planuotis nestuma, kad nereiketu daryti abortu-ne is baimes pries kazkokius atpildus, o del Gerio savokos, kad ji nebutu tik skambus zodis

Gerbiu stiprius ir visada mokančius tik teisingai pasielgti žmones... Aš asmeniškai suabejočiau - koks būtų galutinis sprendimas šiuo momentu negaliu pasakyti, bet abejonių būtų daug...



Vat nė viena ir nepasakė, kad laiko abortą gėriu apskritai Nors jei karjera, nenugyventas gyvenimas ar dar du vaikai man ir tau nėra problema, vis dėlto yra moterų, kurios taip galvoja ir nieko nepakeisim nei moralizuodami, nei gąsdindami amžinom kančiom Ne visų žmonių vertybės vienodos, ir niekada jos tokios nebus... kaip sakoma kiekvienam savo... Reikia nepamiršti, kad yra ir netikinčių žmonių, todėl kalbos apie amžinąjį gėrį, Dievą jiems yra bevertės



Nu jau nu jau, taip nereikia : Susirinkom diskutuoti, o ne ignoruoti ar akmenimis mėtytis Nesutinkant nenoriu įžeisti ar sumenkinti tavo nuomonės, tiesiog noriu pasakyti, kad nesutinku, kad mano požiūris nuo tavojo tam tikrais atvejais skiriasi



Su šituo galiu sutikt tik iš dalies - pasaulis niekada nebuvo idealus ir geras (prisiminkim kad ir viduramžius, ar Romos laikų ištvirkavimus, gladiatorius ir kt.), todėl mane piktina tokie pasakymai, kad jau taip kaip dabar yra tai niekad nebuvo (nu čia laisvas perfrazavimas )... Visais laikais buvo gėrio ir blogio, gal tik jo formos skiriasi



O kodėl "padiskutuoti"? Nori pasakyt, kad argumentai, nesutampantys su tavo mintimis beverčiai? Vien todėl, kad tau jie nepriimtini ir nesuprantami? Nežinau kam konkrečiai tai taikai, bet kas liečia mane, tai galiu pasakyti, kad sekiau visas tris temas... nors gal kai kurių senesnių pasisakymų tikrai neprisimenu, vis dėlto esmę tai tikrai žinau
"netikiu, kad dėl aborto - mirtis"... perfrazavus mano pasisakymus tikriausiai irgi būtų galim daryti tokią išvadą Netikiu, taip. Jau vien todėl, kad mirtis ateina neišvengiamai, nepriklausomai nuo padarytų nuodėmių skaičiaus, todėl aš nesiimčiau spręsti, kad vat šitas žmogus tai mirė dėl tokios nuodėmės, o vat šitas - dėl kitokios... Jau minėjau, kad man mirtis yra tiesiog faktas, kuris anksčiau ar vėliau mums nutinka...



Man tai atrodo neteisinga, netinkamas būdas bausti "prasikaltusius" žmones, permetant jų nuodėmes ateinančioms kartoms. Tai nesutampa su mano gėrio samprata (o Dievas juk yra gėris?). Paveldimos ligos, nelaimės, kiti įvykiai... taip tiesiog nutinka... gyvūnai irgi serga, miršta, turi tam tikrų apsigimimų - tai gamta, organizmas, gyvybės ypatumai. Nu nesieju to su nuodėmėmis Iš viso toks dalykas kaip tėvų nuodėmių "permetimas" vaikams man skamba kaip pati didžiausia neteisybė - kad ir minėtam atvejy, kuomet tėvai palieka nelaimingą vaiką, su "permestomis" nuodėmėmis ir patys laimingai gyvena - tai reiškia, kad jiems atpildo nėra, o kažkodėl kenčia niekuo dėta ką tik į pasaulį atėjusi gyvybė.



Jei manęs nebūtų, aš nežinočiau ką praradau, ir man tai nerūpėtų



Vat dėl to tai sutikčiau... Nežinau kaip ten Švedijoje, bet faktas, kad jei materialinės sąlygos būtų kitokios, motinos neturėtų galvoti, ar gimus dar vienam vaikeliui, turės už ką šeimą maitint... Ir gal mažiau liktų abortų "dėl karjeros", dėl to, kad "jau yra vaikų"... Žinoma, ne viskas tik nuo materialinių sąlygų priklauso, bet ir šita dalis yra tikrai nemenka ...



Vat šito tai ir aš nuoširdžiai visoms palinkėčiau...

kad dievas yra MEILE ir GERIS,o ne asmuo tupintis danguje ir mojuojantis pirstu ,bet tiesiog egzistuoja VISATOS desniai,kuriuos pazeidus sulauki atoveiksmio.
Papildyta: