QUOTE(mirėja @ 2006 04 08, 13:50)
buvo dar atranka, bet kadangi tu mokykloje mokeisi tik apie Pelenę, tai tu jo nesupranti.
O tu ką, daug argumentų pateiki? Matau tik vieną: Dievo keliai žinomi man vienai, o jūsų mintys tai "beprasmiški", "vaikiški", "netolerantiški", "asmeniški" "moderatoriams pasipiktinimą keliantis", "...", "
", "???" žodžiai...
Mano nuomone, gali buti tik po vieną argumentą iš kiekvienos pusės: yra aplinkybių kurios pateisina, ir nėra aplinkybių kurios pateisina. O jau apie tas aplinkybes jau galima diskutuot. Kažkam "nenoras" pateisinanti aplinkybė, kažkam apsigimimas.
QUOTE(mirėja @ 2006 04 08, 13:59)
Na kaip gi, viena yra
Getter
Juk aiškiaregytės dovaną turi (visom išaiškina: tu pateisint save nori, tu piksti, tu...). Jos vertinimai yra tobuli savo teisingumu ir reikšmė. Ji žino ateiti (aš net ir po 30 metų, o jau tu...). Sugeba prirašyti N postų, bet į konkretų klausimą niekada neatsako.
Ar gi gali taip gausiai apdovanotas žmogus būti nuodėmingas????
Žodžiu, arba politikė arba šventoji. Kito pasirinkimo aš savo menku proteliu nesugalvoju.
Papildyta:
Joooo...primėtei man akmenų į mano daržą....tik va atgal aš nesimėtysiu
Kaip sakoma užleisiu tau kelią...o ir Biblijoj parašyta...duoda į žandą...atsuk kitą....taigis taip ir padarysiu...
Papildyta:
Be to nei viena neatsakėt į mano pateiktą situaciją....o mane kaltinat kad aš neatsakinėju
"Mane jaudina ne tik pats faktas - naikinimas...bet ir faktas - išsaugojimas...ir tos gyvybės auginimas...priežiūra...vystymąsis...mane jaudina viskas...
Kas lieka moterai po aborto??? Tuštuma, sažinės graužimas ir t.t. aišku čia netaisyklė, bet 99 % tą jaučia...Aš pati aborto nesidariau...darėsi mano mama...nedaug laiko praėjus po mano gimimo...o papasakojo kai man buvo 16-17m... Istorija buvo tokia kad aš gimdama užspaudžiau mamai nervą tarp stuburo slankstelių...jai buvo atlikta operacija...mane iki 2m ptaktiškai augino močiutė... Nežinau tiksliai, kada mama pastojo bet turbūt kai aš buvau mažytė...daktarai liepė darytis abortą, nes nėštumas buvo pavojingas mamos gyvybėi...Atrodo viskas logiška ir paaiškinama...BET...kodėl mano mama praėjus šitiek metų negali apie tai negalvoti...negali nagalvoti, kad tai buvo klaida...kad galėjo pasielgti kitaip??? Kodėl ji kankinosi???? Juk buvo aiškiai pasakyta...neštumas gali atimti tau gyvybę....Taigi kodėl???
Kai ji įtikėjo Dievu žinau kad meldėsi ir atgailavo...ir jai Dievas atleido...tik nežinau ar ji atleido pati sau...ar daugiau naktimis nesikankina...ir negalvoja kiek dabar tam vaikui būtų metų...ar tai mergaitė ar berniukas, į ką būtų buvęs panašus...kuom pataptų užaugęs...ir pan...."