Reumatoidinis artritas.III tema.

Falaikykis.
Jei tyrimai egri, tai gal suregavo organizmas i koki virusa. Visgi dirbi, darban eini tai ten ir virusų ir dirbt reik, akd paseko organizmas. man užeidavo panašiaia tai 3 dienom skausmai atjungdavo,paskui atsikeldavau ir gerai būdavo.Tai man sakė kad čia reakcija tokia organizmo, ir tos reakcijos bus jau ateity, ensvarbukad kraujas geras...

O tu kaip darban eini, gal biuleteni turi. Nes nupuši tam darbe, jei toks stovis.


O aš vakar atsigavau morališkai labai.Lydėjau dukras i sostine i kašės varžybas...mergytės taip egrai žaidė, mes su mamkai kita taip rėkavom(nu rimtos sirgalės esam) Niu akd net nepastebėjau,kad išbuvau 1,5h ant koju. Adrenalino tiek pririnkau,kad tik važiuojant namo pajurtau, kad čiurnos pavarge............Net šeindien lakstau kaip pašėlus ir energijos yra.Nes taip būdavo kol prasijudinu,kol parasikrutinu.
tai va dabar i visas varžyba svarysiu, kol šaltukas leis. pasižmonėju , atsigaunu, energijos pasikraunu...au žmonėm pabendrauju,pasijuntu sveiku žmogum/.........Nors trumpam

nezinau kaip ryt esisiu nuo skausmo vaistu ir eisiu, buvo cia taip blogai kad bileteni buvau dabar negaliu sau leisti biletenio nu del darbo, gal kaip nors, bte jei but mano valia nesikelciau is lovos, tas skausmas uzzz........

Sveikos.
Fa, Gerai Tave suprantu, nes praėjusią žiemą man buvo žiauriai blogai, aš dar nežinojau, kad man RA ir negėriau jokių vaistų. Darbe taip pat kreivai žiūrėjo ir tebežiūri.. dėl to ryt nešu atleidimą iš darbo. Kurį laiką tupėsiu namie, jei nenučiuoš stogas..
rimule, gerai, kad yra pramoga, kuri leidžia pamiršti apie ligą
Magnifique, tokie nemalonumai išvestų bet ką iš kantrybės..
aš praėjusią sav. vos nepraganiau 500lt už fotiką

Jo gyvenime mes visos gaunam savo skausmo doze. Tik visos skirtingu metu. Ir kas daugiau suprast gali, nei mes tą patį patyrusios. Laikykites merginos.

Man jau pernai teko mest versliuką savo ir turėjau hobi,kuris pinigėlisu nešė, ir ta mečiau ...Ir dar pavasary kaip tik buvau užsimanisu susirats "valdiška darbą" praėjau krūva pokalbiu, ir kai pagaliu pakvietė dirbt ... atguliau ir nepaėjau. Buvo žiauriai sunku morališkai.O dabar džiaugiuos,kad tupiu namie. Džiaugiuos,kad galiu pasilepint kai skauda ir nekišt nosies niekur, kad galiu pasidžiaugt vaikais. Visgi prisitaikiau ir išmokau daug virtuviniu darbų nuveikt net su tokiom "prastom ir silpnom" rankelėm. Džiaugiuos kad galiu palepint vaikus skaniu naminiu maistu išmokau net picai tešla pasidaryt ir iškočiot nenuvarginus ranku. Vienu žodžiu guyvenu ir džiaugiuos tais mažais dalykais,ka galiu nuveikt (nes bulba nuskust tai man sunku jau) O aš vaikam picas , pyragus, spurgas kepu. Nenoriu, Kad vaikai iš vaikystės prisimintų mamą kuri amžinai susisukus nuo skausmo. Ai ateis laikas ir taip liga susuks. O kolkas džiaugiuos gyvenimu. O dabar vyras manęs jau ir nebeleistų darban.

Oi rimule kokis geras tavo vyras

Mano nieko nesako, bet matau jam nemalonu kai raisuoju ir tt ir siaip stengiuos jam nesiskusti, paciam jam tik retsykiais daeina ka man jau sakes, pvz siandien, net gera paliko atrodo ir skausmo maziau kai pasirupino, leido pailseti ir dar parveze nuveze kur reikejo ir paeme is kur reik nors jam tikrai nepatogu buvo nepavairuoju savo masinos, neistengiu daugiau nei 5 kartus nuspausti sankabos, mano kaire ciurna skaudziausia ir blogiausioje stadijoje pavaras perjungti ir nekaskart pajegi nes ranka desnioji ir skaudesne, sake duos savo, o jo automatas, net akys isvirto man, mazu ir jam reikia laiko suvokti kad man skauda, nes ta masina anas labai megsta
p.s. per si paumejima bulves skuta vaikai arba mb ot as dziaugiuos, nes jie kazkiap niekaip negali suvokti, kad as neistengiu, o jei dirbu per skausma man buna poto taaaaip blogai, kad paskui ilgai ilgai vakar pabandziau atsukti tusinuka, na kad sirduke pakeisti dukra paprase, nus gailiuos dar siandien net klaviatura priesas kokis skausmas

Niu džiugu,kad taviškiui pagaliau daeina. O vaikai...na jei gali ir patuys tušinukui širdute pakeist ,jei tai paversim žaidimu, mokymusi ar dar kuom.Pamenu maniškis su draugeliu,aki jiems 4 buvo atsukdavo visus varžčiukus,kuriu tėvas su atsuktuvu neiveikdavo...knibina būdavo liežuvius atsuke ir atsuka. juokdavomės, akd tėčio pagalbininkai auga.

na man gal keik lengviau.Būdavo momentų,kai negalėjau sankabos išmint, bet mūsų mašina gana dideėl, tai aš ne iš čirnos minu, p tiesiog ja spaudžiu visu kojos svoriu. neperseniausiai mūsiškė buvo technikinei ruošiama, tai aš sūnaus transportu važinėjua.Va tada vaikas ir pamatė,kad aš važiuoju ant pusės užspaudus sankaba. Niu kitaip neišeina, nes jo mašinoj man reik jau iš čiurnos mint. Bėgisu junginėjunormaliai,kažkaip prisitaikaiu.Va būna dienu,aki atgal negaliu pavažiuot, nes pas mus ryčiaga paspaudžiant kelt reikia ... niu tai niekis, važiuoju tik pirmyn.Šeip aš jau irgi apie automata galvoju.Maniškiai vyrai kryžium gulas kol kas.Bet kai nepavažiuosiu,tai nupirks.... Ai dar kai visai man blogai, tai vaikai pėsti mokyklon eina, maniškės jau 13kametės. ir pareina pačios. jos manes nežadina, o jei prabundu visada paklausia ar galėsiu nuvežt ar nereik veistu sulašint. Man rytais duurnai, pirma lašiukais plaunu akis, paskui drėkinu, po tu lašu turi 30 min praeiut, kad vairuot galėčiua. ir išviso ryte jau per tamsu ir per daug šveisų...man akyse visos lempos žiežirbom eina. geraikad mūsų meistelyje judėjimas mažas. tai dar vairuoju.Bet šeip žieme kai sutemsta vyras elkia panas vežioja i treniruote.
šeip aš mama atsivežiau, ji ir bulves skuta ir skalbinius džiauna, lauke žinoma.kambary aš pati galiu, bet nesinori drėgmes. Ir šeip padeda. geriausia,kai prastai man, tai aš nė piršto enjudinu, jei galiu tai prie telliko apguliu, eji ne iš lovos nelipu .Gal todėl man pablogėjimai patys baisiausi tik 3 dioenas būna.Paskui aju normalaiu ir pavairuot galiu, bent iki daktarės pati nuvažiuoju.
Ai maniškis leipia man namie sėtė, sako valgyt pasidarysi ir gerai bus.
maniškiui gal ta ssupratimas atėjo laiku, mano ligos pradžioj ir savaime taip. mes pernai kai apsirgau važiuodabvom lankyt jo tetos i slaugos namus. ir ji ten amžinai rodė moteris kurios nuo artrito vežiėmlyje sėdi.Paskutini syk kai važiavom, jos palatoj moteris paskila gulėjo.Kiap artritas susuko. ji tik kalbėt gali , ei galvos nepasuka. Man buvo šokas, aš daugiau i slaugos namus nevažiuoju. Maniškis ko gero irgi isisamonino, kad geriau apysveikė žmona namie, nei toks vargas visiems,. ir saugoja mane kaip kaiušini.. rūpinas. kad nepašalčiau, nepersidirbčiau. Aišku jam labai problemu prisiėdtų,jei aš nebenuėlkčiau iki parduotuvėsm daktaro, nesuvežiočiau vaiku i terniruotes. maniškio darbo specifika, ajm to padaryt neleistų.Gautųsi šeimoj vienos problemos. Tai ir sėdžiu namie.

nus zinok manam cia akys truputi kaimynas sodo atvere jo zmona is vezimuko su RA nepakila kazkaip abu isikalbejo apie ka nezinau, bet rezultatus jauciu O va del tusinio as nepagalvojau kad taip blogai bus, as rimtai pati dar daznai nepagalvoju ir padarau

na va , kaimynas kartais mačija...... aišku nekas tuėrt tokio likimo draugiu.Bet gal gerai, visgi palaikyt vieniem kitus galima. ir atvirai apie liga pakalbėt.Nes neiks pašalinis nesupras.
Niu isivaizduokim tik, ir paaiškinkim kam nors ,kad bulbos nuskus negali...labai ranka paskausta, tiesiog visas gyslas.
Aš tai pamislyju ...man daktarė prigrasė riešus saugot. Nes taip suprantu jeims padėt neišeina. Užtat saugau.
Ai namie visa technika supirkta, pjaustau, makalauoju kombainu... indai irgi išsiplauna,jei mama nesuplauna. Vaikai daug padeda. taip ir gyvenam. Ai akys tik va nervija, nes reiėkjo ankti ryte i vilniu varyt, tai pasistengiau prieš pika prasmukt, ens labai jau šveisos akyse žiba. aš jaučiu pedalus mindysiu,ale nematysiu

Skaitau ir ašaros akyse kaupias Kažkas baisaus.. Apie tą lazdą užsiminėt, tai aš pernai su ramentais po namus bandžiau vaikščioti, bet neilgai, nes ir alkūnę žiauriai skaudėjo, ištiesti jos iki šiol negaliu. Apie automatą ir aš galvoju. Na kol geriu vaistus, viskas ok, bet juk ne amžina Ir su vyru jau esam seniai nusprendę, kad kai turėsim savo namus, padarysim wc rankenėlę, kad galėčiau nuo jo atsistot, o tai sustingdavo žiauriai ir kibdavaus į rankeną
man irgi pasisekė, vyras supratingas. Bet kartais turiu baimių visokių, kam jam tokia ligota pvz. Garsiai nesakau.

Niu tu baimių aišku užplaukdavo, kai prastai būdavo. bet maniškis jas šalin gina. sako negi aš durnas paliksiu savo vaiksu o pats sevtimus auginsiu.. aišku kai pagalvoju, būt norėjęs, būt jaupametes, kai pernai visus metus kaukaiu, nepaėjau, namuso bordakas užsiveisė... o jis vis sako nepergivenk, bus geraiu, pasvekisi, nors po namus krutėsi ir bus gerai.

ai dar prisiminaiu, aš plepu labai daug piliklinikoj ir puikiausiai žinau,kad nebūtinai vežiėmlsi mūsų laukia. pati mačiau moteris kurios virš 12 emtu serga ir vaikšto.tiesa vienai pirštai nupjauti,kad neliptu viens ant kito. kitai čiurnos lazeriu tvarkytos....ale vaikšto ir neraišuoja. Viena moterėlė leipė labai suagotis, ent šalto vandens engert...o viena daktarė leipė šalin žeėms ūki, rūpintis savim ir pragyvensiu daug maž mormalaii .... aišku geri pažadai. bet geriau jau pasidabort irr jais tiėkt. tiesa pažinojau viena moteri, kuri sirgo ilgai RA pernai miėr, bet sena ir visalaik po namus judėjo...aišku kojos tai išsuktos labai buvo, ramstėsi pasieniais. bet būdavo namei viena, valgyt pasiimdavo, apsitarnaudavo ..ir mirė nuo senatvės ..........

o aš nepažįstu nieko, kas sirgtų šia liga, kad galėčiau palyginti. Tik pamenu, kai maža buvau, tai su seneliais buvom pas gimines ir ten sėdėjo moteris invalido vežimėlyje, tai nežinau kodėl, bet jau tada pagalvojau, kad ir aš taip senatvėj sėdėsiu Vėliau ją operavo, nupjovė koją
nu reikia man kažkaip save nusiteikti kitaip.
Ketvirtadienį einu pas gyd. pagaliau..

Pim vežymėlyje gali sėdėt dėl daugelio ligu. jei tai tetai nupjovė koja, tai ko gero jai deabetas. Nes nuo jo kaip žinau kojas nupjauna. Bet nebijok, dabar tai protezus daro.

Ai nusiteikiam gerai Pim pamislyk, kad vistiek ateis pagerėjimas. aš pvz pavasari enpavairavau... per vasarą sūnus mane vežiojo, o dabar jau pati galiu.


Falaikykis. Darbe jaučiu išvis krachas, jaučiu jei tokia tvarka, tai ir gripuojančiu bus......O pas jus namiekaip..gal šalta. Aš aki pas drauge nulekiu, aju kuris laiaks isitaisau ant sofkos, susisuku i kupranugario kaldra, tai kavos spėju išgert.Bet jei akva baigias ir puoduko nelaikau rankoj, tai žinok pirštai iškart šalti jaučia ir juos sukt pradeda. Isivaizduoju kas man būtų jei aš tokiam bute gyvenčiau. susuktu automatiškai.
dabar pas ja jau nebeinu...baisoka. nepritaikyta gryčia mano ligai.