Na jo kiek daktarų teik nuomonių......... bet manoji man neskyrė paparastų preparatų nuo uždegimo.Kažkur skaičiau, kad pradžioj jais gydo o iškart sulfazaminą. Na ir tas nepadėjo. O man vaistai irgi suveikė taip jau kad kraujas susitvarkė tai po 9 mėn. Nu vaistus tai jau 3 palei stiprumą gėriau.
modestui galiu pasakyt, akd žolės nėra panacėja. Pirmiausia turi susirast daktar aužsiimanti žoliniu gydimu. Kiek doėmjausi tai jais dar galėčiau pasitikėt.Bet ir jei nieko doro mūsų atveju negali.Na gali parinkt žoles, akd palengvint kepenu darba, ir šeip organizmo būkle.
Šarlatanai šiuo atveju manau gali pakenkt. Na nevardysiu nieko, bet teko girdėt apie vieną toki......... kaip jis gydo. NU gydo. Suprantu psichologine pagalba sutreikia. Nekalbėčiau ale greta gyvenu..............Taip kad man žolininkai ne autoritetas.
Na o biologinė......

apie ja daug kalbėjom.Nėra ji toks gėris kaip mes įsivaizduojam.Tikslaiu kaip informaciniai lapukai sako.
Visu pirma ja gauna mano brolis.Aš taip kažkaip vyliausi,jog pasigydis ir pasveiks.Bet kur tau. Galvoju, ko gero 3 metai jau kaip kas kažkeik laiko gulasi į ligonine... lašinasi. (pas ji kita autoimuninė liga)Na galiu pasakyt,kad sveikas nesijaučia.......... atrodo irgi ne ant sveikas. Patines, paburkes..... Bet džiaugiuosi tik kad liga stovi.... nors ir nesitraukia.
Tiesa jei domina jis dirba, tiesa dirba sau. ir kai blogai jaučiasi teisiog nedirba. Vaikai gimė iki ligos.
Na mano vyrui žinokit iš vis baisu................. jis žmogus negali atsidžiaugt ,kad mūsų vaikai gimė iki mano ligos.Tai santykinai nėra rizikos,kad jei ta liga paveldės. Tiesa brolis autoimunine irgi tuyri.Bet daktarai sakė,akd nepaveldima, ir abeim nuo skirtingu priežaščių tos ligos puolė.
Aš po 10 metų isivaiizduoju,kad visgi tupėsiu namie,kaip ir dabar. Vyras manęs darban nebeleidžia. Jis vis sakydavo,kad enpergyvenčiau. Kad namei kuisčiaus ir \bus gerai. Tipo visų pinigu neuždirbsiu visteik, o sveikat svarbiau.
Aš pradžioj maniau kad po 10 metu čiurnuy tai nebeturėsiu... skausmai nežmoniški, ir išklypo. bet dabar po biški jau sportut pradedu, metu svori,kuris per aktyvu ligos perioda užaugo. Maitinuos normaliai. Ir tikiuos ,kad liga stovės ilgai. Labiausiai tai nenorėčiau tapt našta nei vyrui nei vaikams. O dar anūkus užaugint. Taip kad pasisaugau taip kaip leipė dakatarė. Na darbo fronte bandau jau įsileiti. Bet tik į srtitį su vaikais, nes ten šilta, nereikia būt prikaustytai prie konvejerio jokio ir galiu sėdėt ar stovėt.Jau kaip man gaunasi.Ir dar kpolektyvas gana supratingas. Supranta kad kai ko teisiog negaliu daryti.