Knygos, knygos, knygos... *65 Namučiai...

Labas


Man tai ji šiaipsau. Pradžioje lyg ir patiko, bet kuo arčiau pabaigos, tuo nuobodžiau darėsi. Net nepamenu, ar ją iki galo baigiau, ar paskutinius puslapius tik perverčiau pernelyg nebesigilindama.
Tačiau kiek teko girdėti, didžiąjai daugumai (bent jau mūsų mergaičių) ši knyga arba patiko, arba net labai patiko. Tai aš prie mažumos (o taip neretai būna ).


Aš anksčiau krepšinį žiūrėdavau, o dabar jau ne, kažkaip nebetraukia. MB tai žiūri, tai aš jau nusiteikiau, kad visą mėnesį vakarais man bus trukdoma skaityti (visgi sunkoka susikaupti, blaško mintis, kai televizorius kitam kambary gan garsiai eina )
Bet tai kaip keista Pasirodo, nemažai knygų mylėtojų tai lietuviškai religijai nepavaldžios Galvojau, vėl būsiu viena iškritusi iš konteksto, nes mano aplinkoje didžioji dauguma (net mano dukros amžiaus vaikai ) krepšinį žiūri.


Dauguvietytė man labai patinka , tai ir šią knygą perskaičiau su dideliu malonumu. Man ji gyvas pavyzdys, kokia norėčiau būti sulaukusi jos metų.

Galvoju - o kas cia pykstasi, kaip tai nepastebejau.

Sveikos
ziuriu kalbat apie [COLOR=yellow]krepsini, as ir jo neziuriu ir vyras visai nesidomi, taip, kad neziurinciu musu skyrelyje - nemazai

Man Kafka toks vienas sudėtingesnių rašytojų.
Atsimenu, kaip skaičiau tą novelę kažkurioje tai iš paskutinių mokyklos klasių. Tą įspūdį: tą gailestį, norą, kad viskas pasibaigtų laimingai. Ir koks paskui buvo liūdesys, kaip bandant paaiškinti per pamoką, tą įspūdį, paaiškėjo, kad aš nė velnio nesupratau! Tik daug vėliau, kaip perskaičiau daugiau novelių ir "Procesą", kažkaip pradėjau gaudytis, ką jis ta savo kūryba bando pasakyti....

Beje, geros ir kitos novelės, pvz. Pranešimas Akademijai.


Aš nuo tokių autorių dabar labai nutolusi, perskaičiau Andreï Makine. Prancūziškas testamentas. Tikrai labai patiko, bet ne tas prancūziškumas ir net ne tas įdomus santykis tarp Rytų-Vakarų. Man labiausiai knygoje patiko močiutė, jos gyvenimas. Patiko, tai, kaip tas užsisvajojęs, visai neberniukiškas, romantiškose svajose paskendęs anūkas ima ir sulipdo jos gyvenimą iš nuotraukų, pokalbių, pasivaikščiojimų. Patiko, kad žiūrinėdamas nuotraukas, skaitydamas laikraščių iškarpas jis staiga ima ir perkelia skaitytojus į prieškarį, karo metus, pokarį. Į močiutės vaikystės Prancūziją, ar jau į Sibirą, Saranzą....
Patiko močiutės iškarpų lagaminas.
Gera knyga!

Dabar skaitau Ray Bradbury "Pienių vynas". Knyga, kurią daugelis rekomenduotų, kaip vieną geriausių (po kokio "Mažojo princo). Bet mano pirmas įspūdis vėl neigiamas. Na jau tokia perdėtai saldi ir romantiška! O jau vaikų protingumas! Kalba sentencijomis!
Bet kažkaip įsiskaičiau ir sugalvojau, kad knyga tai ne apie vaikus, ir netgi ne apie vaikystę. Knyga yra apie vaikystės atsiminimus. O tai jau daug ką keičia... Nes tada supranti, kodėl vaikai knygoje tokie suaugę, kodėl jų pokalbiai tokie netikri ir nevaikiški...
Bet kai kurios vietos žavi - ypač, kaip močiutė niekaip neįtikino vaikų, kad ji irgi buvo jauna, kad jai irgi buvo dešimt metų. Dirbtina? Tegul. Bet taip gražu....

sveikos


ačiū už nuorodą, reiks pasiskaityti.


sveika atvykusi.

Dar citavau skaitanti, bet nepacitavo. Tai va, iš tavo komentaro spėju, kad ir aš matyt ne viską supratau Metamorfozėje Nieko, artimiausiais mėnesiais sužinosiu

Pirma jos knyga patiko,antra jau nebe taip,o va paskutinioji išvis nepatiko,tas pats per tą patį.Galima sakyti,kad viską ji sudėjo į pirmą knygą,manau,nebereikėjo daugiau knygų raštyt

Perskaičiau "Kaukiantį malūnininką" - prisidedu prie visų ,kurios gyrė šią knygą.Man labai patiko,tiesą sakant,senai tiek juokiausi Kaip sakant,juokas pro ašaras.Bet va ,pabaiga man šiek tiek neaiški, tai ar jie grįžo atgal,kai su tuo traukiniu išvažiavo?Jei kitų jo knygų stilius panašus,visai norėčiau ir jas paskaityt

Vakar pradėjau"Šešėlių verpėją" , bet toks miegas suėmė ir dar tas krepšinis nervino Ir aš nelabai žiūriu krepšinį,man jis kaip fonas

Creed,ar baigei "Ledo princese"? kaip pabaiga,neteks nusivilti,idomiai bus sunarpliota? as dar kasuosi iki tos pabaigos,gal dar sia savaite nebaigsiu...

Sveikos

As tai krepsinio fanatike kaip ir beveik visi mano aplinkoje

"Ledo princese" baigiau..va pabaiga nelabai...,kazkaip labai jau neitikinamas tas zmogzudystes motyvas,toks keistas,man nelabai i tema pasirode,as buvau gudresniu variantu prigalvojus

Man tai jis kaip tik labai neklasikinis pasirodė, toks netipiškas visai. Nieko panašaus turbūt nebuvau skaičiusi. Nors ir skaičiau labai seniai, dar mokykloj besimokydama, gal dabar kitaip atrodytų. Mano leidimas irgi posenis jau, be to, toj pačioj knygoj yra dar vienas šio rašytojo kūrinys- "Moteris su automobiliu, akiniais ir šautuvu"- jei gerai prisimenu, šis dar labiau patiko.

Įdomiai apie abi knygas parašei. Man tiek viena, tiek kita labai patiko, vis pagalvoju, kad norėčiau jas perskaityti dar kartą (ypač "Pienių vyną"), bet pažiūriu į savo dar neskaitytų knygų krūvas ir vis atidedu tolimesniam laikui.

Pabaigiau Johno Grishamo "The associate/Bendradarbis". Siužetas toks- bebaigiantis teisės studijas vaikinas imamas šantažuoti dėl vieno praeities įvykio, yra verčiamas įsidarbinti didžiulėje teisininkų firmoje, kad po to galėtų ten atlikti kai ką neteisėto.
Buvau labai pasiilgusi Grishamo knygų, deja, šitoji man nepasirodė kuo nors ypatinga. Priskirčiau ją prie trijų mažiausiai man patikusių jo kūrinių (o skaičiau tikrai daug). Nelabai sudomino joje aprašomi įvykiai, pritrūko didesnės įtampos, o ir veikėjai visai neįdomūs. Bet labiausiai skaitant knygą piktino tai, kad visa ji paremta tuo, jog pagrindinis veikėjas gali būti nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė (arba, jei padarė, to neįmanoma įrodyti)- žodžiu, labai tipiškas atvejis Amerikos teisinėj sistemoj (kalbu, aišku, ne iš patirties, o iš susidaryto vaizdo iš knygų ir filmų), bet man nelabai suvokiamas.

Sveikos

Aš irgi "Šešėlių verpėją" dabar skaitau, todėl įdomu, kaipgi tau patiks Man nors ir labai greit skaitosi, bet vis atrodo, kad nieko neišlieka. Kaip tokiu atveju sakau - knyga nepaliečia.

kurias priskirtum prie geriausiu?

Man labiausiai patiko "Metas žudyti", "Sėkmės šauklys", "Pelikano byla", "Klientas" ir "Verdiktas". Po to eitų "Firma", "Paskutinis prisiekusysis", "Gatvės advokatas", "Brokeris", "Kamera". Paskui būtų "Teisėjo šaukimas" ir "Partneris". O paskutiniai- "Brolija", "Masinių bylų karalius" ir "Bendradarbis". Čia kalbu apie jo teisinius trilerius. Iš kitokių skaičiau tik "Dažytą namą"- tas irgi labai neblogas.
Va toksai mano vertinimas.