QUOTE(Masako @ 2011 09 09, 07:46)
S. Undset, S. Lagerliof kuryba; Jansen
Karaliaus prazutis arba kad ir ta pati Falcones
Juros katedra (nors man asmeniskai jau per daug ten buvo istorijos

Taciau objektyviai, manau, knyga visai rimta); taip pat man labai autentiskai "skamba" , D. du Maurier, T. Chevalier kuryba (del pastarosios, matyt, skonio reikalas, nes katilinai taip neatrodo

); dar atsiminiau puikia knyga - P. Suskind
Kvepalus - irgi apie senus laikus
Is lietuviu man zymiai idomesni I. Simonaityte, K. Boruta (vis dar kalbu apie senobes aprasymus) - man K. Sabaliauskaite kazkokia dirbtina, ir viskas

Tiesiog jauti, kaip viskas "sukurta", nejauciu, kad "prakirstu uzsalusias upes" tos jos knygos

, nors, kaip minejau, visai patiko

Beje, man pasirode, kad K. Sabaliauskaite, kaip ypac budinga siuolaikiniams rasytojams, visai nesubtiliai siekia pritraukti dali skaitytoju, akcentuodama vulgaruma/ gasluma/ seksualuma
Rasymo stilius irgi pernelyg "neitikino" ir nesuzavejo, nors, reikia pripazinti, gan savotiskas
Prasiukas
Na, Simonaitytė ir Boruta - čia jau klasika, apie juos kalbėti lygmeniu patiko-nepatiko jau kaip ir nedera, tai ir neliesiu. O va Suskindą tai perskaičiau tik iš pareigos, kad galėčiau turėti savo nuomonę. Na sunki man ji labai, tamsuma tokia visoje knygoje, aš, matyt, ko kito tikėjausi, tai paliko man ji tokį slogų įspūdį. Ir filmas nepatiko... Kitas jūsų minėtas knygas reiks paskityti, sudominote. Undset ir Lagerliof esu kažką stichiškai skaičius ankstyvoje jaunystėje, tai įspūdžiai išblėsę, o ir mano vertinimo kriterijai dabar jau kiek kitokie, taigi reiktų nupūsti dulkes...
Ir dar pasakysiu - na jau Sabaliauskaitės tikrai neapkaltinčiau vulgarumu. Kaip tik tos intymios scenos, sakyčiau, elegantiškai kuriamos. Vietomis drąsiau, vietomis užuominomis atskleidžiama žmogaus prigimtis, niekur nuo jos nepabėgsime