Sveikos, mielosios.
Pabaigiau Arto Paasilinna
"Kaukiantį malūnininką". Manau suprantu, kodėl jūs jį giriant. Giriu ir aš, kai viskas jau susigulėjo. Rašymo stilius iš esmės paprastas. Siužetas skaudus. Man taip gaila visokio plauko nelaimėlių, o čia vienas toks buvo išstatytas ant pjedestalo. Žmonių niūrumas, įrėminta pasaulėžiūra ir kitoniškumo nepripažinimas - knygos
interesiniai taiškai. Baisiai patiko pabaiga, ir mąstau, kad ji buvo visos šios istorijos vinis. Geresnę pabaigą už šią, turiu įtarimą, sugalvoti būtų sunku. Reziumė: skaitysiu Paasilinna ir toliau
QUOTE(LEEja @ 2011 08 30, 19:56)
bet dar labaiu - Jura Vandenynas
"Jūra vandenynas" - ooo

Kai perskaičiau pirmą kartą, su didžiuliu patosu ir per egzaltuotą prizmę galvojau, kad geriausia mano skaityta knyga. Dabar taip nebegalvoju, bet vis vien graži. Kitose knygose Baricco man šiek tiek užsižaidęs.
QUOTE(Masako @ 2011 08 31, 16:22)
Super. Labiausiai is visos trilogijos visgi itrauke
Andzelos pelenai
"Andželos pelenai" iš tiesų be galo gera. O kitos manęs
nebevežė.