Karin Fossum "Neatsigręžk"
Praleidau du nuostabius vakarus su labai gerai suręstu detektyvu. Įtraukia nuo pirmojo puslapio ir labai sunku atsitraukti. Pats siužetas ir autorės kuriama atmosfera "panardina su galva", kad aplinkinis pasaulis paprasčiausiai išnyksta.
Autorė labai vaizdingai "piešia" kraštovaizdį, mažą kalnų miesteliūkštį, pranykstantį tarp kalnų, miškų ir fiordų, vietinių gyventojų gyvenimą ir tarpusavio santykius. Į pasakojimą įpinama vietinių legendų ir pasakojimų.
Veikėjai nors ir uždari, gana tylus (kas, man atrodo, labai būdinga šiaurės tautoms), tačiau lengvai pastebimi ir įsimenami.
Romano siužetas nėra įtemptas, nes parašytas labiau klasikinio detektyvo principu, bet apgaubtas tokia nežinomybės ir mistikos skraiste, kad kiekvienas romano įvykių posūkis yra netikėtas. Nors šiaip į pabaigą jau tikrai buvo galima nuspėti ir žudiką ir jo motyvus.
Labai jaučiamas skandinaviškas stilius, nuotaikos ir atmosfera.
Viršelio dizainas būtų visai šaunus, jei nebūtų to nerealistiško, perkarusio šešėlio, kuris man atrodo labai juokingai ir labai krenta į akis.
Viskas prasideda nuo to, kad dingsta maža mergaitė. Visi kaimynai sukrėsti įvykio ir padeda policijai jos ieškoti. Bet kaip netikėtai dingusi mergaitė, taip netikėtai ir atsiranda, tačiau ji papasakoja, kad eidama pro kalnų ežerėlį matė gulinčią nuogą moterį, kuri nejudėjo. Taip yra atrandama nužudyta paauglė. Jokių įkalčių, niekas nieko nematė, niekas nieko nepastebėjo, jokių motyvų. Policija neranda jokios priežasties, kodėl ši graži, protinga daug sportuojanti mergina turėjo mirti.
Nužudytoji mergina buvo labai uždara, su niekuom nesidalino savo paslaptimis ir išgyvenimais. Netgi savo tėvams ir vaikinui ji buvo nepažįstamai šalta ir pasinėrusi į save. Ją supo tiršta liūdesio skraistė.
"Kai žmogus nelaimingas, jis vis dar tikisi, kad reikalai pagerės. Bet kai pasiduoda apima liūdesys."Savo širdgėlą ir ją kankinusias paslaptis ji nusineša į kapus.
Detektyvas Sejeris - našlys, gyvenantis vienintelio daugiabučio paskutiniame aukšte kartu su savo šuniu. Jis pasižymi įžvalgumu ir akiplėšišku atkaklumu. Šių savybių dėka pradeda aiškėti ne tik žmogžudystės motyvai, bet ir atsiskleidžia kraupios paslaptys, kurias slėpė nuošalaus miestelio gyventojai.
Ne veltui autorė tituluojama Norvegijos detektyvų karaliene. Jei pradžia labai įtraukė, tai pabaiga dar labiau suintrigavo. Nes pasibaigė labai netikėtai ir įdomiausioje vietoje. Tad teko pagooglinti ir išsiaiškinti ar laukti tęsinių. Pasirodo jų yra ir ne vienas. Dabar labai laukiu pratęsimo ir tikiuosi leidykla žada ir toliau versti ir leisti šios autorės knygas, o ne palikti kaip pavienį romaną.
Stebina tik viena tai, kad Norvegijoje nusikalstamumo lygis praktiškai lygus nuliui, o štai kriminalinius romanus rašyti tikrai moka
