Žingsnis į priekį link įvaikinimo III

Mums pasakė, kad neduoda vaikų iki 5 m. vežtis iki teismo sprendimo įsigaliojimo, bet kai pateikėm neįsigaliojusį sprendimą, atidavė. Diretorė skambino 1 kartą paklaust, ar viskas mums gerai. Mano mažikei tada buvo 11 mėn. O liepė apsispręst dėl vaiko VTAT'as per 2 sav. nuo pasiūlymo pateikimo. Atvykus į kūdikių namus pasakė, kad jei nepatiks siūloma mergaitė, yra dar dvyniai tokio pat amžiaus. Pirmą kartą nuvykus lankyt vaiko, aš puldinėjau prie kiekvieno vaiko, visi buvo sumesti į maniežą, beveik visi, kas jau mokėjo stovėti, tiesė rankas, o aš glosčiau galvytes, o mūsų mergina gulėjo toliau manieže ir spoksojo į žaisliuką - vos paropojo ir jai mes buvom neįdomūs. Išvis tas pirmas apsilankymas buvo tragiškas, man iš jaudulio linko kojos, mūsų mergina išvis neišleido nė garso, nenusišypsojo nė karto, sėdėjo sustingus, kaip negyva, atrodė nenormali, galiu drąsiai pripažinti, nenormali palyginus su kitais ten esančiais ir dėmesio maldaujančiais vaikais. Dvyniai, kuriuos būtume galėję vaikintis buvo abu mėlynakiai, baltapūkiai, kataloginiai žodžiu. Mergytė visą laiką bliovė, kol auklėtoja neapsikentus prieidavo jos paglostyt, o jos brolis tampė man už diržo, kibino ir visą laiką šypsojosi. Nžn ką galvojo auklėtojos mus stebėdamos, nes aš ne tiek glausčiau savo būsimą dukrą, kiek glosčiau ir šnekinau kitus paliktukus. Ir dar iki šiol matau prieš akis vienos mergaitės akis - gimus su alkoholiniu sindromu, veidas baisus, bet žvilgnis ir šypsena man ją paglosčius... dar ir db susigraudinu ją prisiminus Antrą kartą atvykom po poros dienų. Tuomet ir apsisprendėm, nes dukrytė jau mus pažino, jau elgės drąsiau, šypsojos šnekinama, žodžiu nebeatrodė ku kū... O simpatija jai atsirado iškart, vos pamačius nuotrauką. Abu su vyru pajutom, kad galim ją mylėti, kad jau pamilstam, kad mylėsim visada... Ir aš asmeniškai būčiau norėjus nematyt kitų vaikų, nes man be proto skaudėjo širdį, man buvo taip skaudu į juos žiūrėt, nes aš rankose laikiau vieną, o jie žiūrėjo į mumis tokiom akim, nu žodžiu...

http://tar.tic.lt/De...76-C89517782DED

va čia yra įdomiausia dalis.

Va būtent todėl.

Jūsų visų postai sukėlė man labai daug minčių, ačiū. Sūnute, ačiū už atvirumą, šiek tiek aiškesni įvaikinimo ir globos pliusai bei minusai. Bet kas gali būti tikras, jog yra finansiškai apsirūpinęs ateičiai 20čiai metų... ?

Jau vieną kartą savaitgaliui juos leido namo pasiimt... Klausiau socės, kaip jie jaustėsi gražinti po namų į VGN, sakė, oi

ta prasme tėvams leido?

Labai įdomi
Organizuoja pagal poreikį tėvų atvykimą - gi galima nustatyti, kad poreikio nebuvo (vaikas nepriklausomas nuo tėvų - kaip vienoje TV laidoje girtuoklė aiškino, kad jos trimetis nepriklausomas: pats valgiu pasirūpina ir dvimetį pamaitina )

Tėvams neatvykus dėl objektyvių priežasčių, organizuoja dar vieną susitikimą . Nieko neparašyta apie subjektyvias priežastis. Traktuoti priežastis kaip subjektyvias ir svarstom tą planą . Sunervino...nebaigiau skaityt...baigsiu

Taip. Du kartus atvažiavo aplankyt, trečia- savaitgaliui pasiimti. Tipo pratina prie namų.

Tipo. Nu va Sunutė pacitavo dalį to įstatymo, pagal kurį VTAT turi dirbti, ir niekaip negali pažeisti. Vat ne patys jie jį pasirašė.Taigi tas dėdė tai laksto pas juristus. Kai vaikai buvo ligoninėj- atlėkė sus triukėm- tipo jų ir buvau išvažiavęs. Na jos tai žino kas jį taip pakonsulatavo.
Žodžiu, nelaimingi žmonės, jiems visur pagarba ir pagalba. Vat mūsų nioekas ir niekur nemokamai nepakonsultuos, mes į tą grupę"prieinama pagalba žmonėms" neįeinam. Bet jei man kas pasakytų, vat valstybės apmokama advokatui teisme koks navaras yra iki paskutinio kraujo lašo ginti pijokus.
O šiaip tai ką, remiantis naujais įstatymais, žiūrint į juos, tai norom nenorom reik sutikti su tuo, kad sutikusios buvom ir vėl būsim geranorišką VTAS vedėją. Iš principo su mumis galėjo ir nekalbėti. Ir jei mūsų reikalas būtų buvęs tik paimti globotinių, o ne mūsų šaunųjį ketvertą- tai jokių problemų ir klausimų nebūtų.

Gal būt jums pirmiausia reikia atsakyti į klausimą ar šiandien be problemų išlaikytumėte keturis biologinius vaikus. O toliau jau svarstyti kiek daugiau laiko/pinigų reiktų jei tai nebiologinis vaikas (vaiko amžius, patirtis daug lemia).

Žiūrint į tai kuria linkme viskas eina, panašu, kad globėjai visą laiką iki globotiniui sueis 18 bus priklausomi tikrintojų, VTAT ir nuo to kas dar bus sukurta/sugalvota.

Sugalvos kokią naują „auksinę vaiko interesus ginančią“ tvarką, ją įteisins ir maža kad tada kai buvo imta globai to nebuvo - teks žaisti pagal naujas taisykles.

Įvaikinimo tvarka irgi keičiasi: labai skiriasi mūsų pirmojo prieš dešimt metų ir antrojo dabar įvaikinimo/(globos prieš įvaikinimą) eiga. Tačiau nuo įvaikinimo momento įvaikis prilyginamas biologiniams vaikams ir jokios naujos tvarkos/taisyklės/reikalavimai nebegalioja. Gyveni savo gyvenimą.

Yra vaikų kuriems reikia globos, yra vaikų kurie galimi įvaikinti. Taigi prasmingas tiek vienas, tiek kitas pasirinkimas

Laba diena, noreciau ir sioje temoje paklsuti, jei kas zino ir gali man atsakyti... Pas mus su vyru 2 vaikai-17 ir 12 metu, mes norime isivaikinti vaikuti, taciau musu vaikai nenori, ar tai imanoma tada, gal jei jau sunui 17 ir jis nenori, tai ir bandyti neverta?

Verta bandyti vėl ir vėl kalbėti apie savo norus su vaikais .

Ačiū, Ute. Dar vis svarstome visus už ir prieš abu variantus.

Bandysim spėt į globėjų/įtėvių kursų grupę, kuri prasideda šį penktadienį. Kažkaip perfect timing gavos mum.