QUOTE(Burele @ 2013 02 27, 14:17)
Kodel nebus laiko? Zmones uzaugina ir po 6 vaikus, ir normalios seimos, ir neturi laiko sau? Aisku, kad turi, siaip problemu gi visada bus ir atsiras, jas visa gyvenima reikes spresti. O savo charakterio siaip as gi nepakeisiu- esu kokia esu, mastymo irgi nelabai pakeisiu, tai isena, netinku paimti vaikiuka?
Po jūsų mirties. Kažkaip tai yra tiesiog labiau tikėtina, jog jūs numirsit anksčiau. Kad to vaiko, dar pakankamai jauno- palyginus su įbroliai neužgriūtų įniršis
Na gerai butu, kad paaiskintumet, ka turejot omeny? Ka reiskia, kad jums kazkaip tai yra labiau tiketina, kad as numirsiu, kol vaikas nebus uzaugintas?
Suderinamumas? O ar nebuna, kad tie patys broliai seses tokie buna priesiski ir vaikai, ir paaugliai o suauge dar labiau, o kaip pesasi del tevu turto....
Tai iseina bijokim visko- kad mirsiu nelaiku, neuzaugnusi, kad vaikai po mirties nesutars...Gal tada ir pties gimdant reikia galvoti ir negimdyti, o jei numirsiu, o jei nesutars....jau graudu darosi...
ir po 15 užaugina. Bet tikslas yra koks- užauginti vaiką bet kokia kaina, ar gyventi bendra šeima. Vaiko auginimas negali būti savitiksliu. Man atrodo aš labai aiškiai sakau, kad pirmiausi padirbėt su savim reikia dar, o ne apie tinka/netinka. Aš ne apie tai kalbu. Tą ir sakau- negirdit.
Sakau tai, kad įvaikio į kapą nepasiimsit, kad jei jį pasiimsit šiandien tai jis bus atitinkamai jaunesnis už jūsų biologinius vaikus, nebent pabandįtumėt įsivaikinti 17,5 metų. Jis niekada, prie jokių aplinkybių nebus toks, kaip jūs galvojat. Įsivaikinot kiek pabuvot ir jis šeimos narys- tai jums, o jam tai ne. Jis visą savo gyvenimą taip ir bus su tuo vidiniu nerimu, su kiek sutrikusiom emocijom. Kitaip nebus niekada. Ir ta trauma ir skausmas jums numirus, jam bus didesnė nei bio vaikams- nes jį atmes atgal į vaikystę. Ir jei jei taip viskas ir bus aš norėjau, aš padariau- tai jam labai jau ne kas bus.
Jūs nelyginkit to ko neįmanoma sulyginti. Biologinių vaikų santykių ir įvaikių tappusavio santykių. Tame nėra jokios lygybės. Suprantat, net įstatyme parašyta būna atskiru punktu- vaikai ir įvaikai, visai ne dėl to, jog juridinius dalykus atspindėti. Tai yra dar ir pasichologiniai, emociniai ir priklausomybiniai elementai.
Pasidėkit į šoną- o va pagimdyti, o va šeimoj. Va netinka čia ir viskas.
Papildyta:
QUOTE(Germinė @ 2013 02 27, 14:29)
Yra.Buvo.Labai aiškiai pasakyta -ko tau čia?
bet vis tiek emociškai žinai kad čia yra mam, o įvaikio atveju tikrai žinai jog tikrai ne mama.
Papildyta:
[quote=vilmandra,2013 02 27, 14:09]
[quote=alfija,2013 02 27, 14:00]
Vaikas prie vaiko turi derėti, jei jie yra svetimi biologiškai. Aš nežinau kaip reiktų išgyventi mano šeimoje, jei mano vaikai viens kitam nederėtų.
laba, o kaip juos priderint, juk vaikų nesirenkam ,kaip burokėlių. ar ne taip rašoma??? iš kur žinot ,kad tiks ??
kaip Jūs žinojot,kad jie Jums derės tarpusavy ???
ir juk mudvi, žinom, apie svečiavimąsi ir pan, kada pažint tą vaiką, jeigu tik popieriuje rašoma, kad turi būt terminas taikomas nuo pusės metų iki metų, kad vaiką pažint, o tik tada vaikintis. ar yra bent kam jį pritaikę???
[/quote]
Aš ne griežtai. Aš visai be emocijų rašau. Nemoku aš utiu tiu tiu, kai kalbu, kaip man atrodo rimtom temom
Mano vaikai va taip pirmo susitikimo metu- tiesiog sukibo. Įskaitant tai, kad aš lankiau kasdien, kol paėmiau- tai laiko buvo pažiūrėti kaip atrodo. Ryšiai pernaktį nenutrūkdavo. Žodžiu buvo lengva suprasti, kad bus gerai.
