QUOTE(ragnez @ 2011 12 12, 18:16)
tai kad nuzudymas - paciame krikscionybes centre... kalbu apie nukryziuotaji...
Kazkas jus dezinformavo
Labai smagi knygele yra C.S. Lewiso "Tiesiog Krikscionybe". Ten paprastai trumpai pasakojama kuo gi tiki krikscionys ir kas yra tame krikscionybes centre.
"...tai yra mano kunas, kuris uz jus ATIDUODAMAS..." I jokias eilutes nesutilps tai, kokia dovana, meile ir isgelbejimas yra krikscionybes centre.
Vaizgante, na ir jumoras
Kristi_na:
LABAI TEISINGAI! Protu ir visom savo galiom zmogus ne tik gali, bet ir privalo naudotis, ir kiekviena jam pateikiama teigini, jis privalo PATIKRINTI praktiskai, isitikinti. Antraip jis is vis negali tapti tikinciuoju, nes tikejimas yra ne tik tai, ka priimimame protu, o tai, kuo mes itikime sirdimi. O ja kazkuo itikinti nera taip lengva, y[ac ten ,kur eina kalba apie gyvenimo pamatus, pacia asmens serdi, intymiausia jo gelme.
Va, ateina ismeginimai gyvenime, ir tada zmogus pamato, kiek stiprus yra jo tikejimas Dievu, kuris jam kasdien sako "mano vaike, pasitikek manimi"..
Yra dalyku, kuriu zmogaus protui suprasti tiesiog neduota, cia atsiranda vieta "apreiskimo savokai". Kai Dievas zmogui vienu ar kitu budu duoda izvalgas, suvokimus ir t.t. Taciau to zmogus negali priimti pirmiau neatejes i asmenini rysi su Dievu ir nepatikejes juo. Nes tam, kad priimciau kazka, kas man sakoma, ir patikeciau tuo, ko siaip jau suprasti negaliu, turiu labai pasitiketi tuo, kuris tai sako. Antraip kaip gi galeciau atiduoti i jo rankas savo gyvenima? Sveikata? Gyvasti? Vaikus? Visus mylimus zmones?