Sveikos, užklydau čia, nes ieškojau kertelės sielai

, iki šiol kažkaip tvarkiausi pati.
Pati gyvenu su 67 m. mama, kuriai alzhaimerio liga komplikuota kraujagyslinės ligos (čia kiek aš suprantu demensija). Esu vienturtė, giminių galinčių šiek tiek pagelbėti nėra, o savo šeimos nesukūriau (tikiuosi dar spėsiu įšokti į šį traukinį). Mama visada buvo nesaldaus charkaterio, tai kažkaip net ne iš karto supratau, kad visi elgesio pokyčiau atsirado dėl ligos. Teko jai paguleti psichiatrijos ligoninėje, nes buvo ištikusi psichozė, kurią paskutinį kartą iššaukė išeminis insultas. Tik atlikus galvos tomogramą buvo pastebėtas šis brudas. Praėjusį rudenį, kai galutinai buvo diagnozuota liga teko susipažinti su biurokratija ir apsilankyti komisijoje. Dviems metams buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Būna ir visai pakenčiamų dienų, bet paskutiniu metu vėl paūmėjimas. Mama nuolat vaikšto, šneka visokias nesamones, pyksta. Kategoriškai vaistų atsisako, o tai prie gero nepriveda. Prieš pusmetį namus apvalė, daugybė namų gėrio atsidūrė konteineryje. Pačiai kažkaip kantrybės trūksta, o ir jaučiu, kad depresinės nuotaikos puola, karts nuo krato kaip reikiant paašaroju

. Šiuo metu atostogauju, bet iš namų jau nebegaliu ilgiau kaip parai išvažiuoti, nes ne visada mama pasirūpina savimi, valgyti nepasidaro, o ir baisu ją ilgiau vieną palikti. Žinau, kad geriau tikrai nebus, o tik blogiau. Tad norėčiau kartu su jumis pabendrauti, juk drauge lengviau. Tikiuosi, kad ir pati kažkam iš jūsų galėsiu šiek tiek ištiesti ranką, palaikyti ar kartu pasidžiaugti, bent jau virtualiai