Tėvų karšinimas (7)

Nėr už ką atsiprašinėt, tam šita temutė ir sukurta.
Pasitark su savo gydytoja, gal duos kokį patarimą tau pačiai. Kai aš mamą karšinau psichiatrė ir namiškiams išrašė vaistukų, sako jei kartais reiktų Nereikėjo, nes mama tik ligų maišelis buvo, tik į galą nelabai kaip..

Maniske irgi musasi ir karve , durne isvadina , neleidzia sauskelniu pakeisti , laiko isikibusi , o jegos pas ja yra , kaip pas gera vyra . Liepia eiti dirbti ukio darbus , nes dar gyvena kaimu , savo vienkiemio sodyba , liepia eiti pasisneketi su tv , paklausti ko reikia zmonems nufilmuotiems ir rodomiems per tv . Daug kam yra sunku . Arba kia seniau skaiciau , kaip net vienos forumietes ligonis augintini nunuodyjo , ismetydamas vaistus kuriu nenorejo gerti .

Nebegaliu daugiau... Nenoriu skųstis, bet tikrai nebeturiu jėgų... Jaučiuos visiškai išsunkta, nebežinau nei ko ir griebtis. Namie visiškas balaganas, mūsų ligonis visiškai pasiuto, sumaišė dieną su naktim, tai naktį jos nuramint nepadeda nei raminamieji, nei migdomieji (o kiek jau jų skirtingų išbandėm ), burba, rėkia, daužo sienas, lovos rėmus, o dieną - guli leisgyvė ir visus šokdina, viskas jai mat negerai. Todėl jau nebepamenu kada paskutinį kartą ramiai miegojau... nei dieną, nei naktį. Atrodo suprantu, kad tai senatvės pasekmės, bet vis tiek skaudu, kai nuolat girdžiu tik skundus, keiksmus ir koliojimus, nors išties stengiuos ja rūpintis, nors ji mums ir visiškai svetimas žmogus. Stogas čiuožia tikrąja to žodžio prasme. Nuo įtampos ir nuolatinių nervų plaukai slenka kuokštais, nuolat susinervinus esu, suvokiu, kad pervargau, bet nebesugebu pailsėt. Vis dažniau pradedu galvot, kad visiem būtų tik geriau, jei Dievas ją pasiimtų...
Papildyta:

Po maniškės ligonės agresijos priepolių ir aš lieku neretai apdraskyta ir su gerais kuokštais išpeštų plaukų... O priepoliai tokie pas mus labai dažni, nesuprasi net nuo ko taip užeina, pvz.: vakar užsispyrė, kad kaliošus nuo kojų numaučiau, neva kam čia jie reikalingi kai lovoj guli ir graziuoju kalbėjau, kad jų nėra, ir bandžiau apsimest, kad nuimiau jau, atrodo suprato, bet va po akimirkos ir pradėjo siautėt... Kai tvarkomės?.. Hmm.. raminamaisiais, bet jie nekažką ir te padeda (jau 4-tus vaistus), o didint dozę negalim, nepatempia ji tiek, tai taip ir kamuojamės... Šiaip kartais pavyksta numalšint isterijas bandant pritart jai ir vaidinant, kad darai tai, ko ji prašo. Beje mūsiškė irgi daktarės, ligoninės bijo, tai irgi kartais tenka pagrasint šitais dalykais

Laikykis ir nepasiduok Labai tave suprantu.
Šiandien pirma diena pilnaties, gal tai turi šiokios tokios įtakos mūsų ligonių būklei.

Miauksius;)p, 22peliukas22, kaip gaila jūsų visų, mergaitės Vis tik kiek daug yra gerų, mylinčių žmonių, globojančių ligoniukus Labai sunkus darbas, bet kas gi kitas tai padarys... stiprybės jums

Palaidojau ir as savo teveli....
Jums visoms linkiu daug stiprybes ir tvirtybes!!

izabele111, užjaučiu Amžiną atilsį tėvukui

izabele111 nuoširdžiai užjaučiu dėl tėvuko netekties
Papildyta:
Merginos, gal kuri esate susidūrusi su panašiais dalykais ir galėtumėt man šiek tiek padėti... Situacija tokia: močiūtė staiga pradėjo kosėti, manėm, kad šiaip peršalo, gydytoja vaistų nerašė, sakė pažiūrėkit, gal praeis. Tačiau po geros savaitėlės sausas kosulys pasidarė toks drėgnas (na kosint lyg ir atsikosti, bet jaučiasi, kad ten viduj kažkokių karkalų pilna). Būtent dėl to kosulio jai pasidarė sunkiau valgyt, nuolat springsta Vėl išsikviečiau daktarę, ji paimė kraujo ir atliko kraujo tyrimus, rezultatai - jokių uždegimų nėra, pasakė, kad neva kaupiasi skysčiai dėl to karkalai atsiranda, išrašė šlapimą varančių. Atrodo lyg ir turėtų pradėt gerėt, bet kuo toliau tuo man atrodo viskas tik prasčiau, senolė net vandens nebegali atsigert nespringdama, o ką jau bekalbėt apie maistą. Matosi, kad jai išties sunku ryt maistą, kartais net ir kvėpuot. Daktarė tvirtai laikosi savo nuomonės, bet man kažkodėl atrodo, kad čia tikrai kažkas ne taip Juolab, jei žmogui užsilaikytų skysčiai, jis patintų kažkiek, ar kojos, ar rankos, o čia nieko, jokių patinimų. Nežinau, gal aš ir neteisi, gal tikrai ieškau smegenų užpakaly, bet man tikrai neramu

Miauksiau, o tu i ligonine nenori nuvezti patikrint?musu, tai daznai springdavo, bet matyt nuo sirdies problemu, o ir vanduo plauciuose daznai atsirasdavo

Nelabai žinau kaip elgtis tokiose situacijose Ar galėčiau kviestis greitąją? Nes mūsų ligonė nevaikštanti, išvis dabar vos ne leisgyvė dėl to keisto kosulio, tad nugabent į ligoninę kitaip negaliu. O gal dar pabandyt atsigabent daktarę, kad ji bent plaučius paklausytų (ko aną kartą net nedarė) Vakar ilgai po googlę naršiau ir nujaučiu, jog turbūt mūsiškei vanduo bus plaučiuose pradėjęs kauptis, nes kaip jau sakiau, jaučiasi, kad ten pas ją pilna kažko, girdisi toks vandeningas pliurpesys (na nemoku tinkamai net papasakoti), net kai kvėpuoja toks silpnas gurgesys girdėti.

Aš dar bandyčiau kviestis šeimos gydytoją į namus šiandien, su siuntimu lengvesnė guldymo procedūra. Lai ji paklauso, o jei ne kviest greitąją, nes su plaučiais ne juokai. Ten tų vandenų gali būti, nes ligonis gulintis.

Taip ir bandysiu padaryt. Ir tik tegu man pradeda daktarė ką išsidirbinėt, už plaukų atsitempsiu