Dieve, mergaitės.. Nors pati neturiu tokių bėdų, pasiskaičiau ir norėjau visas Jus apkabinti ir pagirti už kantrybę. Niekad nepasiduokit..
Sveikos. Aš irgi retokai užsuku, dar ačiu D. tėvukas neblogai laikosi.
Sukūriau NAUJĄ TEMĄ, kad nereiktų ieškot po visą forumą. Susitiksim
Sukūriau NAUJĄ TEMĄ, kad nereiktų ieškot po visą forumą. Susitiksim
Žinot, mergaitės, galvoju jūsų patarimu pasinaudot 
. Vis tiek daugiau man nėra ką prarast. Varysiu pas tą psichiatrę pačią pirmą dieną kai dirbs, įjungsiu durnių ir pažiūrėsiu ką ji toliau šnekės. Paskui parašysiu kaip sękėsi. O pas kitą psichiatrą taip pat prisiregistruosiu, nes eilės po mėn laiko.
Gerai, kad šitą temelę užmačiau, pasiskaitinėji, išsipasakoji, patarimų gauni .
. Vis tiek daugiau man nėra ką prarast. Varysiu pas tą psichiatrę pačią pirmą dieną kai dirbs, įjungsiu durnių ir pažiūrėsiu ką ji toliau šnekės. Paskui parašysiu kaip sękėsi. O pas kitą psichiatrą taip pat prisiregistruosiu, nes eilės po mėn laiko.Gerai, kad šitą temelę užmačiau, pasiskaitinėji, išsipasakoji, patarimų gauni
.
QUOTE(kabarksta @ 2012 10 29, 12:13)
Tik nepajėgiu suprast, kaip tu viską suspėji su tokia šeimyna 
ir dar randi laiko mus paguost ir patart
ir dar randi laiko mus paguost ir patart Ačiū, širdele, nespėju aš. Irgi labai mėgstu švarą ir tvarką, bet šių dviejų dalykų man visada labiausiai ir trūksta. Bet prioritetas yra apkabinti ir panešioti vaiką, pamasažuoti mamai galvą, papasakoti jai, kaip mes gyvenam. Na, dar susišukuoti, kad MB nepagalvotų, kad žmona pavirto į raganą
QUOTE(cambala @ 2012 11 01, 01:15)
Žinot, mergaitės, galvoju jūsų patarimu pasinaudot . Vis tiek daugiau man nėra ką prarast.
. Vis tiek daugiau man nėra ką prarast. Nieko neduok. Mums gyvenimas ir taip davė labai sunkų išbandymą, tai, nejau ta proga dar ir piniginę reikia paploninti? Kodėl mes kyšio neduodam, kai einam, na kad ir į drabužių valyklą? Na, juk norim, kad gerai išvalytų, drabužio nesugadintų. Arba, kai sėdam į taxi? Juk norim, kad musu sveikus nuvežtų ir t.t.
Kyšiai medikams turėtų kažkada baigtis. Kažkoks tarybinių laikų palikimas.
Sėkmės
Sveikos,
vis paskaitinėju šią temutę. Kažkada čia jau esu rašiusi, kai buvo labai blogai man. Ačiū už paguodos žodžius.
Šiaip ne taip ištveriau viską, o spalio viduryje galų gale pavyko mamą paguldyti į ligoninę. Teko kviesti psichiatrų brigadą ir vežti į psichiatrinę, nes bandė eiti į mišką, kad numirtų, kai parsivedusi namo jos neišleidau iš namų, grasino, kad lips per balkoną (gyvenam 4 aukšte). Nuo vasaros teko atnaujinti virtuvinius indus, kitus rakandus, nes juos tiesiog išmetė, ji mano, kad jau valgyt negaminsim, nes nėra pinigų Ligoninėje ji pradėjo gerti vaistus, šiek susitvarkė jos psichinė būsena. Rytoj parsivežu ją namo, tikiuosi, kad bent porą mėnesių gers vaistus, bus šiek tiek ramiau ir man, ir jai. Baisiausia, kad liga labai progresuoja, apima siaubas, kai matai taip nykstantį žmogų (dvasine prasme). Stiprybės visoms, tikrai nelengvas išbandymas mums visoms teko, bet, kas jei ne mes padėsime savo artimiesiems oriai nugyventi savo gyvenimą, net jei jie ir nesupranta gerų mūsų ketinimų. Ačiū, kad jūs esate ir paremiate geru žodžiu, kai būna jau nepakeliama.
vis paskaitinėju šią temutę. Kažkada čia jau esu rašiusi, kai buvo labai blogai man. Ačiū už paguodos žodžius.
Šiaip ne taip ištveriau viską, o spalio viduryje galų gale pavyko mamą paguldyti į ligoninę. Teko kviesti psichiatrų brigadą ir vežti į psichiatrinę, nes bandė eiti į mišką, kad numirtų, kai parsivedusi namo jos neišleidau iš namų, grasino, kad lips per balkoną (gyvenam 4 aukšte). Nuo vasaros teko atnaujinti virtuvinius indus, kitus rakandus, nes juos tiesiog išmetė, ji mano, kad jau valgyt negaminsim, nes nėra pinigų
Ligoninėje ji pradėjo gerti vaistus, šiek susitvarkė jos psichinė būsena. Rytoj parsivežu ją namo, tikiuosi, kad bent porą mėnesių gers vaistus, bus šiek tiek ramiau ir man, ir jai. Baisiausia, kad liga labai progresuoja, apima siaubas, kai matai taip nykstantį žmogų (dvasine prasme). Stiprybės visoms, tikrai nelengvas išbandymas mums visoms teko, bet, kas jei ne mes padėsime savo artimiesiems oriai nugyventi savo gyvenimą, net jei jie ir nesupranta gerų mūsų ketinimų. Ačiū, kad jūs esate ir paremiate geru žodžiu, kai būna jau nepakeliama.
tikiuos peliuke viskas bus gerai...
Oi, peliuke, kaip suprantu ką tau tenka dabar išgyventi 
. Laikykis, nors ir labai sunku .
Kai mano mano mama pirmą kartą į pschiatrinę pataikė, galvojau viskas, dar tame laikotarpyje tėvas mirė
, dabar galvoju iš kur pas mane tiek stiprybės viduj buvo? O su mama vis blogyn darėsi ir darosi, žmogus dvasiškai nyksta ant tavo akių, bet ką darysi, toks likimas. Dar sakau ačiū Dievui kad turiu vyrą ir sūnų, kurie padeda, palaiko. Kitaip būtų visai blogai, nes mano brolis visai nesikiša į bepročių (atleiskit, tikrai nieko nenoriu ižeist) pasauly, kuriame aš gyvenu.
. Laikykis, nors ir labai sunku . Kai mano mano mama pirmą kartą į pschiatrinę pataikė, galvojau viskas, dar tame laikotarpyje tėvas mirė
, dabar galvoju iš kur pas mane tiek stiprybės viduj buvo? O su mama vis blogyn darėsi ir darosi, žmogus dvasiškai nyksta ant tavo akių, bet ką darysi, toks likimas. Dar sakau ačiū Dievui kad turiu vyrą ir sūnų, kurie padeda, palaiko. Kitaip būtų visai blogai, nes mano brolis visai nesikiša į bepročių (atleiskit, tikrai nieko nenoriu ižeist) pasauly, kuriame aš gyvenu.
sweikos senei jau bebuvau cia 
visoms linkiu nepamesti kantrybes ir laikykites gal zinot kur dar butu galima pigiau nusipirkti sauskelniu nes jau pavargau lakstyt po vaistines kur vyksta akcija 
jauciuosi stipriai issunkta ir jauciu kad pradeda jau mano smegenys dziut nes jau nieko neprisimenu ir viska pamirstu
suparantu visas ka reiskia tureti artimus zmones ir kurie kreipiasi JUS PONE , negaliu pernesti ir jau nervai nelaiko , jau kita karta galvoju ko tikrai neverta galvoti bet........ mano mintys jau klaidzioja po tuos sprendimus ir prasau tik vieno Dievo kad as nepamesciau sveiko proto ir nepakelciau........... 
senei jau bebuvau cia visoms linkiu nepamesti kantrybes ir laikykites gal zinot kur dar butu galima pigiau nusipirkti sauskelniu nes jau pavargau lakstyt po vaistines kur vyksta akcija jauciuosi stipriai issunkta ir jauciu kad pradeda jau mano smegenys dziut nes jau nieko neprisimenu ir viska pamirstu suparantu visas ka reiskia tureti artimus zmones ir kurie kreipiasi JUS PONE , negaliu pernesti ir jau nervai nelaiko , jau kita karta galvoju ko tikrai neverta galvoti bet........ mano mintys jau klaidzioja po tuos sprendimus ir prasau tik vieno Dievo kad as nepamesciau sveiko proto ir nepakelciau...........
QUOTE(Jurgyyyta @ 2012 11 08, 13:27)
sweikos :
Laikykis ....
Mes dabar susitatėm grafiką ir saugo "lobį" paeiliui.
Iš mūsų dabar išvežėm, tai gyvenimas nušvito kita spalva
, kol neprisimenu, kad vėl atveš Jei tikėt likimu, tai gal mums šią naštą atsiuntė už kažkokias nuodėmes
Pasiskaitau jūsų mintis, kaip jūs mylite savo ligonius ir baisiuosi savimi, nes nesuprantu kaip galima mylėt judantį objektą su pretenzijom, nes asmenybės taigi nebeliko, nėra sielos, tik kūnas. Gaila man jos tikrai, bet gailestis, tai ne meilė.
Laikykis
QUOTE(cambala @ 2012 11 07, 14:20)
Na stai, buvom siandien su mama pas nervu gydytoja, ji itaria Altzheimeri , nors patikslins demencijos kilme. Dabar visokiu tyrimu prirase, veliau skirs gydyma. Blogai .
, nors patikslins demencijos kilme. Dabar visokiu tyrimu prirase, veliau skirs gydyma. Blogai .Na bet bent popierius gal greičiau susitvarkysit. Gal pajudės reikalai.
QUOTE(Garmina @ 2012 11 08, 13:44)
Pasiskaitau jūsų mintis, kaip jūs mylite savo ligonius ir baisiuosi savimi, nes nesuprantu kaip galima mylėt judantį objektą su pretenzijom, nes asmenybės taigi nebeliko, nėra sielos, tik kūnas. Gaila man jos tikrai, bet gailestis, tai ne meilė.
Ne tu viena tokia. Paskaitau kaip Sandra ar kitos su tokia meile rašo, atrodo kiekvieną dieną pirščiukus išbučiuoja.... tai tokia ragana pasijaučiu.
Pas mane irgi kolkas ramybė namie - negaliu atsidžiaugti. išvažiavo. Kolkas neskambina neieško ( vis tyliai tikiuosi, kad išvis nebepaskambins ir nebeparveš). O MB tai vakar net užsiminė, kad reikėtų paskambinti ir paklausti kaip ten jiems sekasi , kada ruošiasi grįžti, gal ko reikia... tai net akis išpūčiau, kad gal dar neskambink, jie tai po puse metų nepaskambina ir nepasidomi.. o kad pasiūlytų pasiimti pas save tai išvis neįmanomas reikalas ( o mintyse tai pagalvojau... kad neduok D pasakys, kad parvežam)
