Tėvų karšinimas (7)

#205
QUOTE(Simense @ 2012 01 12, 23:22)
4u.gif Bandau atsakyti į klausimą tavo paraše:

„Bet kuriuo momentu galiu tapti geresnė, bet kurį momentą pasirinkti?..“

„DABAR(tinį).“  4u.gif
Papildyta:
Apskritai retkarčiais naudinga pasikartoti tą „maldelę“ Aš prašiau Dievo.
Papildyta:

Pažįstamas tas jausmas.  verysad.gif
Papildyta:

Svarbu nepamiršt ir savęs – ir sau paprašyt dvasios sveikatos.  4u.gif


Mano parasas - garsios mastytojos retorine fraze... Zmones dazniausiai suranda n priezasciu ir pasiteisinimu kazko nekeisti/netobulinti, vis nukeldami tai i tinkamesni momenta... Jei visi "tai" darytume dabar - pasaulis butu tobulas... mirksiukas.gif

Gera maldele thumbup.gif

Dvasios sveikatos prasyti nereikia - reikia paciai ja pasirupinti... o paprasyt galiu nebent dalyko, kas nuo manes nepriklauso, kad ir laimeti loterijoj (su salyga, kad bilieta busiu nusipirkusi)... tongue.gif
Atsakyti
#206
QUOTE(Avetė @ 2012 01 11, 21:46)
Taip, mergaites, esu viena... Po metu slaugymo buvau pasidariusi sau 3sav pertraulkele (palikus ja slaugoje) ir isvykus i kita aplinka... To uzteko, kad visai nustotu kalbet, na ir siaip ja tokia "nuslaugyta" higienos prasme radau, kad nepatiketumet, jog per 3sav ne tik, kad nemaudyta buvo, bet net kriksnys deramai neisvalomos, braukiant tuos brudelius lauk su oda nudiro viskas... Tai jokiu jau pertrauku nebesiruosiu imt, matau jau laipsniska silpima...

Suprantu ir labai palaikau tave, širdele!
Mano mamytė jau 3,5 metų tokia. Irgi visiškai nejuda, nekalba, neverkia. Moka tik žiūrėti į akis. Ryja dar pati, bet labai springsta. Jai 67-eri.
Mano stiprybė - mano 3 (+ dar vienas pakeliui) vaikeliai. Atsisakiau visų darbų, sėdžiu namuose, "šoku polkutę" aplink visus. Kartais iš nevilties naktimis priverkiu pagalves. Bet džiaugiasi mano širdis, kai dviejų metų pypliai varžosi tarpusavyje, kuris daugiau pabučiuos močiutę, kai trina jos kojas kremu, glosto... Tada lyg ir prašviesėja ligoniuko akys.
Laikykimės. Mūsų čia bendraujančių tik lašas. O kiek yra pasaulyje ligonių, juos slaugančių... Tiesiog toks tas mūsų pasaulis.
Atsakyti
#207
QUOTE(Bespalvė @ 2012 01 13, 13:13)
Suprantu ir labai palaikau tave, širdele!
Mano mamytė jau 3,5 metų tokia. Irgi visiškai nejuda, nekalba, neverkia. Moka tik žiūrėti į akis. Ryja dar pati, bet labai springsta. Jai 67-eri.
Mano stiprybė - mano 3 (+ dar vienas pakeliui) vaikeliai. Atsisakiau visų darbų, sėdžiu namuose, "šoku polkutę" aplink visus. Kartais iš nevilties naktimis priverkiu pagalves. Bet džiaugiasi mano širdis, kai dviejų metų pypliai varžosi tarpusavyje, kuris daugiau pabučiuos močiutę, kai trina jos kojas kremu, glosto... Tada lyg ir prašviesėja ligoniuko akys.
Laikykimės. Mūsų čia bendraujančių tik lašas. O kiek yra pasaulyje ligonių, juos slaugančių... Tiesiog toks tas mūsų pasaulis.


Labutis 4u.gif Ar tu kartais pernai nerasydavai cia su kitu nicku? wink.gif
Tu turi slaugymo vargelius, bet tuo paciu ir tokiiiiii apdovanojima - 3+ vaikelius smile.gif Beslaugydama ir prasiauginsi, o ir vaikuciai matys toki stebuklinga pavyzdi meiles ir atsidavimo savo mamai wink.gif
Nenoreciau verkslenti ar kaip guostis, bet mano situacija atvirkstine, susirgo mama kai buvau paciam zydejime ir pan. ieskotis vyro, kurti seima... bet va tokios nelaimes atkirto mane nuo likusio pasaulio, likau senmerge, tikrai kartais pamastau, kad bent du vaikelius jau buciau prasiauginus, kol taip prirista esu prie namu... Deja, deja... Mano mamai 63m., baisu man skaityt, kad tavoji taip ilgai jau tokioj buklej... Nugi pakankamai jaunos jos dar, manosios sirdute sveika, kraujas puikus, spaudimas normalus, gydytojai neatsistebi prie tokio silpnumo kaip taip gali buti...
O del darbo isvis skaudi tema, nes buvau tik tik isitvirtinusi megiamoj specialybej, o reikejo viska palikti...
Pasaulyje gal ir nemazai tokiu slaugytoju susidarytu, Lietuvoje neretai tenka isgirsti, ypac is mediku, kad tokiu vaiku dabar reta, kurie atsisakytu savo gyvenimo vardan artimojo slaugymo... Ir ligoninese tiek vienisu paliktu ligoniuku prisiziurejau...
Jau kaip bus taip... Nuo likimo niekur nepabegsiu doh.gif
Aciu, kad paguodei, kad ir nedaug musu cia, vis smagiau pasiguosti ar pasidalinti patirtimi su panasia situacija gyvenanciais zmonemis...
O tu ar kasdien sodini mamyte? Kaip situacija su jos kojomis(kontrakturos)?
Laikykis, nepersitempk, saugok savo pilvuko gyventoja mirksiukas.gif 4u.gif
Atsakyti
#208
QUOTE(Bespalvė @ 2012 01 13, 11:13)
Bet džiaugiasi mano širdis, kai dviejų metų pypliai varžosi tarpusavyje, kuris daugiau pabučiuos močiutę, kai trina jos kojas kremu, glosto... Tada lyg ir prašviesėja ligoniuko akys.

Nuostabu. 4u.gif Būtent per tokius dalykus viskas įgyja naują prasmę.
Papildyta:
QUOTE(Avetė @ 2012 01 13, 14:30)
mano situacija atvirkstine, susirgo mama kai buvau paciam zydejime ir pan. ieskotis vyro, kurti seima... bet va tokios nelaimes atkirto mane nuo likusio pasaulio, likau senmerge, tikrai kartais pamastau, kad bent du vaikelius jau buciau prasiauginus, kol taip prirista esu prie namu... Deja, deja... Mano mamai 63m., baisu man skaityt, kad tavoji taip ilgai jau tokioj buklej...

Kiekvienam sava situacija. Gyvenimas dar gali įvairiai susiklostyti. 4u.gif
Atsakyti
#209
QUOTE(Simense @ 2012 01 13, 22:48)
Nuostabu.  4u.gif Būtent per tokius dalykus viskas įgyja naują prasmę.
Papildyta:

Kiekvienam sava situacija. Gyvenimas dar gali įvairiai susiklostyti.  4u.gif


Taip taip wink.gif

Is tiesu, as dar karta pergalvojau, kokia Bespalve superine moteris... 4-to vaikelio laukias ir slaugo sunkiai sergancia mama... Nu nerealiai... thumbup.gif
Atsakyti
#210
QUOTE(Avetė @ 2012 01 13, 20:52)
Is tiesu, as dar karta pergalvojau, kokia Bespalve superine moteris... 4-to vaikelio laukias ir slaugo sunkiai sergancia mama... Nu nerealiai...  thumbup.gif

„Superinė“ Ir Bespalvė, ir jūs visos – kurios dieną naktį prie savo artimųjų budite. 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#211
Taip, aš ta pati, tik persivadinusi. Buvau užsiregistravusi pavarde (Juknelė), ir nebenorėjau, kad bet kas apie mane skaitytų...
Avete, širdele, nesakyk, kad esi senmergė. Dar nesutikai savęs verto. Dėl vaikų, na, dabar moterys virš 40 pradeda gimdyti. Ar jau tiek turi? Aš tai turiu.
Su saviškiu pradėjau draugauti kaip tik, kai mama susirgo. Labai pergyvenau ir dėl mamos, ir dėl draugystės. Tuo metu daugumos visuomenės nuomone buvau nurašyta senmergė. Bet gyvenimas laimingai viską sudėliojo.
Labai sunku, kai nori šeimos, ir manai, kad jos nebesukursi. Negalvok taip. Gal mamytės liga apsaugojo tave nuo netinkamo vyro. Galvok apie būsimą šeimą. Labai noriu tikėti, kad ją sukursi. Po visų pergyvenimų esi verta pačių geriausių gyvenimo metų.
Atsakyti
#212
Gal pasidalintų patirtimi, kurios slaugo demensiją sergantį ir kartu augina vaiką.
Pasiėmiau savo mamą namo (sunkios būklės, vaikšto, bet supratimas menkas), o berniukui virš trijų metukų, jis lyg ir norėtų su ją žaisti, bet atsakas menkas, taigi tai spiria jai tai klykia tai stumia (nes tik į tokius veiksmus sulaukia reakcijos). Ką galėčiau išmokinti žaisti kartu neįsivaizduoju, nes mamos protavimas šiek tiek virš nulio.
Tai vaikas elgiasi atitinkamai kvailai, ar tai praeis? Kaip jūsų vaikai reaguoja?

Atsakyti
#213
QUOTE(Avetė @ 2012 01 13, 14:30)
Nenoreciau verkslenti ar kaip guostis, bet mano situacija atvirkstine, susirgo mama kai buvau paciam zydejime ir pan. ieskotis vyro, kurti seima... bet va tokios nelaimes atkirto mane nuo likusio pasaulio, likau senmerge, tikrai kartais pamastau, kad bent du vaikelius jau buciau prasiauginus, kol taip prirista esu prie namu... Deja, deja... Mano mamai 63m., baisu man skaityt, kad tavoji taip ilgai jau tokioj buklej... Nugi pakankamai jaunos jos dar, manosios sirdute sveika, kraujas puikus, spaudimas normalus, gydytojai neatsistebi prie tokio silpnumo kaip taip gali buti...
O del darbo isvis skaudi tema, nes buvau tik tik isitvirtinusi megiamoj specialybej, o reikejo viska palikti...
Pasaulyje gal ir nemazai tokiu slaugytoju susidarytu, Lietuvoje neretai tenka isgirsti, ypac is mediku, kad tokiu vaiku dabar reta, kurie atsisakytu savo gyvenimo vardan artimojo slaugymo... Ir ligoninese tiek vienisu paliktu ligoniuku prisiziurejau...


Be galo jus užjaučiu, ir pritariu Bespalvei, kad tai galbūt atkirto jus nuo nederamo vyro. Šeima su *** gali dar labiau sužlugdyti (arba išties sužlugdyti) nei mamulės slaugymas. Vyliuosi mylimos, brangios ir širdžiai artimos mamulės. Šilti jausmai ligoniui šiek tiek glaisto slaugos vargus...

Ir vis tiek pasakysiu: kažkas yra labai blogai papročiuose, kad gyvenimo sužydėjimas, jo vaisių nokinimas turi pasiaukoti - nepykite - bet mirčiai. Kažkas yra labai blogai mūsų socialinėje sistemoje, kad vieno nelaimė paskui save tempia ir naikina kito... būna - trečio ir ketvirto šansą į laimę ax.gif

Atsakyti
#214
QUOTE(Bespalvė @ 2012 01 14, 20:06)
Taip, aš ta pati, tik persivadinusi. Buvau užsiregistravusi pavarde (Juknelė), ir nebenorėjau, kad bet kas apie mane skaitytų...
Avete, širdele, nesakyk, kad esi senmergė. Dar nesutikai savęs verto. Dėl vaikų, na, dabar moterys virš 40 pradeda gimdyti. Ar jau tiek turi? Aš tai turiu.
Su saviškiu pradėjau draugauti kaip tik, kai mama susirgo. Labai pergyvenau ir dėl mamos, ir dėl draugystės. Tuo metu daugumos visuomenės nuomone buvau nurašyta senmergė. Bet gyvenimas laimingai viską sudėliojo.
Labai sunku, kai nori šeimos, ir manai, kad jos nebesukursi. Negalvok taip. Gal mamytės liga apsaugojo tave nuo netinkamo vyro. Galvok apie būsimą šeimą. Labai noriu tikėti, kad ją sukursi. Po visų pergyvenimų esi verta pačių geriausių gyvenimo metų.


Oi, tavo zodziai kaip medus 4u.gif
Ir tavo pavyzdys mane paguode ir suteike dideles vilties... Man virs tristdesimt, su vienu netinkamu kaip tik ir isskyriau du metai nuo mamos ligos pradzios... o paskui tiesiog visas demesys ir laikas buvo orientuotas i ligone, tai tik isgirde apie mano kasdienybe berneliai oi kaip graziai nutoldavo horizonte biggrin.gif mazai stipriu stipriosios lyties atstovu biggrin.gif o as specialiai neslepiau, nes taip man ir reikejo tokio nespecialaus pirmojo testo, jei suprantant apie ka as mirksiukas.gif
Tikejimas daro stebuklus, ir as tikrai tikiu, kad dar spesiu pagyvent SAVO gyvenimo... wub.gif
O tu toki kruvi, Bespalve, nesi dabar, kad as tik bandau isivaizduoti... Aciu Dievui, kad pas tave vargeliai susimaise su dziaugsmeliais.

Ramybes visu musu namams 4u.gif
Atsakyti
#215
QUOTE(Simense @ 2012 01 14, 17:20)
„Superinė“ Ir Bespalvė, ir jūs visos – kurios dieną naktį prie savo artimųjų budite.  4u.gif 4u.gif  4u.gif


Taip, visos visos 4u.gif
Tik tos, kur su ligoniais ir plius maziukais vaikais, tai man isvis superines kvadratu smile.gif
Atsakyti
#216
QUOTE(Filipinai @ 2012 01 20, 12:01)
Be galo jus užjaučiu, ir pritariu Bespalvei, kad tai galbūt atkirto jus nuo nederamo vyro. Šeima su *** gali dar labiau sužlugdyti (arba išties sužlugdyti) nei mamulės slaugymas. Vyliuosi mylimos, brangios ir širdžiai artimos mamulės. Šilti jausmai ligoniui šiek tiek glaisto slaugos vargus...

Ir vis tiek pasakysiu: kažkas yra labai blogai papročiuose, kad gyvenimo sužydėjimas, jo vaisių nokinimas turi pasiaukoti  - nepykite - bet mirčiai. Kažkas yra labai blogai mūsų socialinėje sistemoje, kad vieno nelaimė paskui save tempia ir naikina kito... būna - trečio ir ketvirto šansą į laimę  ax.gif


Kaip teisingai pasakyta console.gif Dekui tau uz garsiai issakytas mano mintis...
Mama yra toks vienintelis zmogus ant zemes, norim nenorim, bet energetine bambagysle sieja mus g.gif Taip, man mama sirdziai labai artimas zmogus, todel neisivaizduoju situacijos, i kuria man siulo medikai atsidurti: palikti mama slaugoje, o paciai kabintis i gyvenima... Bet gi slauga musu valstybeje nereiskia normalios prieziurios, normaliu higienos normu... Sito leist, kad mano mama numirtu ne nuo ligos, bet nuo NEPRIEZIUROS, as negaliu... Ko vertas tada mano pacios gyvenimas? Ko verti mokslo, karjeros, asmeninio gyvenimo pasiekimai, jei netureciau pakankamai zmogiskumo savyje? Mums gyvenimas duotas ne siaip sau, ne kuo daugiau pinigu uzkalt ir kuo daugiau pasaulio pamatyt ar kuo daugiau vakareliu pasvest, vaikinu pazint... Visi tokie sunkus isbandymai duoti ne siaip sau, ne kad pabegti nuo ju... O va, sistema, tai visiskai negelbeja zmonems tokioje bedoje... Man teko grizt is uzsienio, kad mama slaugyt, tai kol adaptavausi prie nesiskaitymo su eiliniu zmogumi musu salyje.... brrrrrrr...

Na, o linksmesne gaida - tai pasikalbejus su jumis, pasidaro kazkaip paprasciau ir lengviau savo vargeli nest 4u.gif
Atsakyti